Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gim. 1953-12-10 Trakų rajone, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 13 d., apie 21 val., Klaipėdoje, Jūrininkų pr.–Taikos pr. sankryžoje esančioje laukymėje, apleistame pastate tarpusavio konflikto metu J. K. tyčia dūrė peiliu savo sugyventiniui S. S. į krūtinę, dėl to buvo sužalotas jo širdies dešinysis skilvelis ir pertvara, dėl to įvyko ūmus nukraujavimas į vidaus ertmes bei išorę ir S. S. netrukus nuo sužalojimų mirė, tai yra J. K. tyčia jį nužudė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. kalta prisipažino ir parodė, kad tikslo nužudyti S. S. neturėjo, peiliu dūrė norėdama tik pagąsdinti. Su S. S. kartu gyveno 15 metų. Pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Glaudėsi Klaipėdoje, Jūrininkų pr.–Taikos pr. sankryžoje esančioje laukymėje senuose pastatuose. S. S. gaudavo iš darbo biržos pinigų, jai pinigų duodavo sesuo. 2009 m. rugsėjo 13 d. S. S. tą vakarą buvo girtas. Jis buvo išėjęs cigarečių. Grįžo labai piktas, nes nerado. Kilo konfliktas, nes prašė degtinės. Ji nedavė. S. S. jai ranka sudavė į veidą, į nosį. Praskėlė lūpą, nuskėlė dantį. Kai jis nusirengė ir atsigulė į lovą, praėjus 10 minučių, ji griebė peilį nuo staliuko ir norėdama jį pagąsdinti, kad daugiau jos nemuštų, dūrė. Kur dūrė, nematė, nes buvo tamsu, kadangi nebuvo elektros, tik žvakės degė. Ant žaizdos uždėjo skuduriuką. Po to atsigulė miegoti. Ryte rado jį negyvą.

2009 m. rugsėjo 15 d. Įtariamosios J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad J. K. parodė pastatą, kuriame gyveno kartu su S. S., ir parodė, kaip su peiliu dūrė gulinčiam S. S.. Parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas peilis (b. l. 45–49).

Liudytoja V. Kiseliova parodė, kad apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. Ji žino, kad jos mamą paliko tėvas ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Mamos gyvenimas tada ir pasikeitė. Mama jau 15 metų gyvena kartu su S. S.. Mama užeidavo su S. S. į svečius. Iš pradžių jų santykiai buvo normalūs, vėliau jie dažnai pykdavosi. Ji pastebėjo, kad S. S. yra agresyvaus charakterio. Matydavo mamą sumuštą. Paskutinį kartą mamą matė vasarą.

Liudytojas I. Č. parodė, kad J. K. su Sergejumi neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyveno apleistame pastate. Kartu gyveno jau daug metų. Juos pažįsta jau 5 metai. Šalia jis gyveno su A. L.. Kartu girtaudavo. Jie tarpusavyje dažnai konfliktuodavo.

Liudytoja A. L. parodė, kad J. K. ir nužudytąjį pažįsta seniai. Jie gyveno kartu apleistame pastate, nes neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Apie nužudymą nieko nežino. Ji tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, kai pranešė apie tai, kad mirė Sergejus. Ji buvo nuėjusi pažiūrėti. Sergejus gulėjo lovoje ant nugaros, atmerktomis akimis, krūtinė buvo kruvina. Dažnai gerdavo, dažnai bardavosi. Sergejus buvo ramus, geras žmogus.

2009 m. rugsėjo 14 d. Įvykio vietos, lavono apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra laukymėje tarp Jūrininkų pr. ir Smiltelės gatvės esantys apleisti buvę šunų laikymo pastatai. Pastato viduje rastas gulintis aukštielninkas vyriškos lyties lavonas, kurio kairėje pusėje apatinėje dalyje marškinėliai sutepti dėmių, panašių į kraują. Krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ant krūtinkaulio rasta 0,5x0,5 cm durtinė-pjautinė kiaurinė žaizda (b. l. 5–10).

2009 m. rugsėjo 16 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 596/09 (03) nustatyta, kad S. S. mirė nuo sunkaus krūtinės ląstos durtinio-pjautinio kiaurinio sužalojimo, dėl kurio buvo sužalotas širdies dešinysis skilvelis ir pertvara, įvyko ūmus nukraujavimas į vidaus ertmes ir išorę (b. l. 14–15).

2009 m. rugsėjo 16 d. Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad peilis, rastas ir paimtas atliekant įtariamosios J. K. parodymų patikrinimą, yra vienašmenis peilis medine rankena. Peilio ilgis – 18,6 cm, plotis plačiausioje vietoje – 2 cm, rankenos ilgis – 10,2 cm, geležtės ilgis – 8,4 cm (b. l. 25–26).

2009 m. rugsėjo 24 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. KM 16/09 (03) prie specialisto išvados M 596/09 (03) nustatyta, kad įvertinus sužalojimus, rastus kūno sekcijos metu, jų dydį skirtingose lokalizacijose bei įvertinus kanalo ilgį neatmetama tikimybė, kad durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktu peiliu, kuris buvo rastas atliekant įtariamosios J. K. parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 23–24).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji J. K. tyčia sudavė peiliu gulinčiam lovoje S. S. vieną smūgį į krūtinę. Buvo padarytas sunkus sužalojimas peiliu ir jis yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi. Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. J. K. suduodama nukentėjusiajam peiliu smūgį į kūną turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos, kuri pavadinta „Šeimos teisė“ VI dalis vadinasi „Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. Šioje dalyje XV skyriaus „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ 3.229 str. („Taikymo ribos“) nustato: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Kaltinamoji J. K. su nužudytuoju gyveno kartu 15 metų neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai, bendrai vedė ūkį, jų santykiai buvo kaip vyro ir žmonos, tik dėl materialinių sunkumų negalėjo susitvarkyti dokumentų, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. – tyčinis šeimos nario nužudymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, prisipažindama padariusi nusikalstamą veiką tuo padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Kolegija pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis pavartojo fizinį smurtą prieš kaltinamąją J. K.. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje ištirti objektyvūs įrodymai. 2009 m. rugsėjo 16 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G 1519/09 (03) nustatyta, kad J. K. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje ir atitinkamai esanti muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairio I danties vainiko išorinio krašto nuskėlimas, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio–pakaušio riboje kairėje pusėje. Sužalojimai atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš 2 paras. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 51). Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia ir skirdamas bausmės dydį, tai yra ją mažindamas.

Kaltinamosios J. K. atsakomybę sunkiančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, asmenybę. Kaltinamoji J. K. nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis, todėl jai skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bet ji anksčiau neteista, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, jog jai skirtina bausmė, artima sankcijos minimumui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. (LR 2008-06-12 įstatymo Nr.X-1597, įsigal. 2008-06-27 redakcija), ir ją nubausti laisvės atėmimu devyneriems metams.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 11 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.