- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-453-813/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. T.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. T. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų 3 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu skirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, remiantis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, perkvalifikuotos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, ir nustatyta, kad S. T. yra atlikęs pagal minėtus nuosprendžius paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje panaikintas BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų taikymas ir nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu S. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį yra paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga po nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės sumažinimo – 2025 m. rugsėjo 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. RV-23-4173 nutarta netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,OASys metodiką nustatyta didelė, nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi keturiolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, nuo 2021 m. sausio 25 d. už sistemingus vidaus tvarkos pažeidimus buvo perkeltas į drausmės grupę ir nors šiuo metu nuobaudos jau negalioja, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl šiuo metu taikoma probacija negalėtų būti efektyvi.
5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis S. T. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę ir jo elgesio pokytis dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės
Šalies argumentai
6. Nuteistasis S. T. skunde prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad yra neįgalus, bausmę atlieka sveikatos priežiūros padalinyje, būdamas laisvėje turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Jam nesuprantama, dėl kokių priežasčių yra nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi atvykus į pataisos namus 2016 m. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudarė 44 balus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. T. skundas atmetamas.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Byloje nėra jokių duomenų ir nuteistasis jų nenurodė skunde, kad Komisijai sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Nors po skundžiamos nutarties priėmimo, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, remiantis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, buvo sumažinta nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė (vietoj 10 metų 6 mėnesių nustatyta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), šis pakeitimas esminės įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi, kadangi formalus lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., neatliktos bausmės dalis, kuomet asmens atžvilgiu galimas klausimo dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstymas nepakito, o likusi neatliktos bausmės dalis, vertinant materialaus pagrindo buvimą, yra vertinama tik visų nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų kontekste ir nėra savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo taikymui (netaikymui).
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų S. T. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-3310 nuteistajam S. T. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nors aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju netgi nustatyta didėjanti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tad akivaizdu, jog jokios pažangos nuteistasis nedaro. Nuteistasis skunde teigia nesuprantantis, dėl kokių priežasčių jam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai bausmės atlikimo pradžioje buvo vidutinė, tačiau Socialinio tyrimo išvados 7 dalyje apie tai išsamiai pasisakyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo asmens byloje bei kituose bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose esančia informacija, 2016 m. sausio 16 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, 2022 m. spalio 19 d. nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyta, jog pirminio vertinimo metu buvo remtasi neobjektyviais duomenimis apie teisės pažeidimų istoriją (buvo vertinama, jog S. T. praeityje buvo teistas tris kartus, nevertina nusikalstamo elgesio užsienio šalyje istorija, neužfiksuota, jog nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir kt.). Taip pat įvertinimas buvo atliktas nesivadovaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. pateiktomis rekomendacijomis, jog emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų dalių vertinimą atliktų specialiųjų žinių turintis specialistas (psichologas). Taigi, 2022 m. spalio 19 d. atlikto įvertinimo metu buvo užfiksuoti objektyvūs duomenys, sąlygoję kriminogeninių rizikos veiksnių pokyčius bei didesnius įverčius tiek statinių, tiek dinaminių veiksnių srityse. Nustatyti tam tikri negatyvūs nusikalstamo elgesio rizikos valdymo veiksniai skiltyse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, nes nuteistasis neišsprendė užimtumo problemos po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, bausmės atlikimo metu nedirba bei įsidarbinti nebandė, savarankiškai pasirinko vykdyti individualią veiklą, tačiau jos vis dar nevykdo, pajamų negauna; skiltyje lėšų tvarkymas ir pajamos, nes jo turimi įsiskolinai yra dideli su maža tikimybe, kad bus padengti; gyvenimo stiliuje ir draugai, nes jis sistemingai vykdė nusikaltimus nekreipdamas dėmesio į savo elgesio pasekmes; emocinė gerovė, nes nustatyta, jog S. T. praeityje yra save žalojęs, vertinimo metu taip pat nustatyta, jog savęs vertinimo ypatumai, objektyvaus savivaizdžio stoka, buvo reikšminga sąlyga nuteistojo nusikalstamumo raiškai. Vertinimo metu nustatyta, jog priklausomybės narkotinėms medžiagoms istorija yra betarpiškai susijusi su nusikalstamumu. Nustatyta, kad nuteistojo impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai taip pat buvo/ yra vieni aktualiausių su nusikalstamumu susiję poreikiai. Taip pat, vertinimo metu nustatyta, jog nusikalstamą, neteisėtą elgesį palaikančių nuostatų raiška, visuomeninių normų, vertybių bei įstatymų nepaisymas, priežiūros sąlygų įgyvendinimo sunkumai yra aktualūs bei su S. T. nusikalstamumu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurių valdymas reikalauja aktyvių nuteistojo veiksmų, motyvacijos ir iniciatyvų siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu S. T. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios yra skirtos padėti valdyti aktualius kriminogeninius poreikius, susijusius su lėšų tvarkymo ir pajamų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, narkotikų vartojimo, nuostatų bei mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis. Pastarųjų kelerių metų laikotarpiu S. T. vangiai įsitraukia į dalyvavimą priemonėse, kadangi dažnai išvyksta etapu į laisvės atėmimo ligoninę, spręsdamas savo sveikatos problemas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje stebimi nuteistojo sunkumai prisitaikyti prie nustatytų taisyklių bei reikalavimų, varžyti savo elgesį. Pastaruoju laikotarpiu (nuo 2022 m. pradžios) S. T. nepasižymi pakankama motyvacija bei jos išlaikymu dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą.
13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, S. T. išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje jam išskiriami statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Šių kriminogeninių veiksnių nuteistasis S. T. negali pakeisti, tačiau jam išskiriama ir eilė kintančių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo S. T. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis S. T. savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju esantis reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis nededa nuoširdžių pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
15. Kad nuteistasis nededa pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galima spręsti ir iš to, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymi disciplinuotu elgesiu, 14 kartų pažeidė nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus, o skatintas tik du kartus. Dėl sistemingai daromų pažeidimų 2021 m. sausio 25 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Toks drausminių nuobaudų ir paskatinimų skaičius nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad S. T., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, sunkiai sugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam ne pirmas, jis yra pažeidęs anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. T. gyvenimo stilius stokoja atsakingumo, struktūros bei pastovumo. Tad, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.
16. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo S. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.