- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2-16764-600/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11065-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 861,21 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 21 d. atsakovui S. P. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 861,21 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas nebuvo draustas nuo 2016 m. spalio 1 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 metų spalio mėnesį nebuvo sumokėta.
Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 21 d. atsakovui S. P. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 861,21 Eur sumai. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 13 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš PSDF biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovo, kuris paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas ieškovės paragintas žalos gera valia neatlygino. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą PSDF biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas žalą būtų atlyginęs į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 861,21 Eur žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (861,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 861,21 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (861,21 Eur) nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,58 Eur pašto išlaidų, iš viso – 22,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.