- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- TS-53-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42538-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- A. G.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-354,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo A. G. skundas, kuriuo prašo peržiūrėti jo lygtinio paleidimo dokumentus ir priimti tinkamą sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtino paleidimo Komisijai jis buvo pristatytas antrą kartą, tačiau tokiais pačiais motyvais Komisija atsisakė tvirtinti jo lygtinį paleidimą pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis nurodo, kad Komisija netenkino lygtinio paleidimo ir nurodė, jog jis nedirba ir nelanko socialinės reabilitacijos programos, kuri nevyko dėl karantino. Pasak nuteistojo, darbo jam niekas nesiūlė, nes nėra laisvų darbo vietų. Nuteistasis nurodo, jog du metus neturi drausminių nuobaudų ir už gerą elgesį yra paskatintas. Šiuo metu yra atlikęs ¾ bausmės.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje ir prašo nuteistojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog A. G. bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Prokurorė teigia, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, jog nuteistasis gali pasielgti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Nuteistojo impulsų kontrolė bei savitvarda konfliktinėse situacijose silpnoka (ypač apsvaigus nuo alkoholio). Prokurorės teigimu, anksčiau nuteistajam buvo paskirtas laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Dabartinis nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra sunkesnis, palyginant su ankstesniais teisės pažeidimais. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos ir atliktos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos (nutarimo priėmimo dienai). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Nustatyta, kad A. G., teistas 2016-05-11 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos.
2021 m. kovo 4 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-354 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis drausmine tvarka baustas du kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pataisos namuose nedirba. Komisijos teigimu, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, jog nuteistasis gali pasielgti, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Nuteistojo impulsų kontrolė bei savitvarda konfliktinėse situacijose silpnoka (ypač apsvaigus nuo alkoholio). Jei nuteistasis nespręs piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybines savybes (silpnoką savitvardą ir impulsų kontrolę), galima teigti, kad rizika įvykdyti naują nusikaltimą išlieka. Nuostatos iš dalies palaikančios kriminalinį elgesį. Nutarime nurodyta, kad lygtinio paleidimo komisijai nuteistasis pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą buvo pristatytas 2020-10-08. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, sekantį svarstymą atidėjo 5 mėnesių laikotarpiui bei skyrė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nuteistasis per 5 mėnesių laikotarpį neįvykdė dviejų jam skirtų priemonių: nedalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimai“ (dėl karantino neturėjo galimybės) ir nepradėjo dirbti. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 83 balai. Nuteistojo A. G. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizika pakartotinai nusikalsti nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik vienu balu. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 6 metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-332 nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, jog nuteistasis gali pasielgti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Nuteistojo impulsų kontrolė bei savitvarda konfliktinėse situacijose silpnoka (ypač apsvaigus nuo alkoholio). Nuostatos iš dalies palaikančios kriminalinį elgesį. Nuteistasis atpažįsta motyvus, kurie lėmė nusikaltimo vykdymui, nors ir menkina jų įtaką. Anksčiau buvo paleistas lygtinai du kartus, vieno lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, todėl galima manyti, jog į priežiūrą bei apribojimus žiūri su tam tikromis nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.
Bylos duomenimis nuteistasis ankščiau teistas 4 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis anksčiau yra nuteistas arešto bausme, 2 kartus jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu ją atliekant pataisos namuose. Teismas sprendžia, jog nuteistajam ankščiau taikytos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis vėl nusikalto. Pataisos namuose nedirba. Turi finansinių įsiskolinimų 2801,34 Eur, atlyginta maža dalis - 166,33 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 83 balai. Pažymėtina, kad 2020-09-29 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 84 balai. Nuo paskutinio vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo tik vienu balu. Teismas sprendžia, jog negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Nuteistasis skunde nurodo, jog pasak jo, pagrindiniai motyvai, dėl kurių Komisija atsisakė taikyti lygtinį paleidimą yra tai, jog nuteistasis nelankė socialinės reabilitacijos programos ir nepradėjo dirbti. Kaip nurodo skunde nuteistasis, dirbti nepradėjo dėl to, jog jam nebuvo suteiktas darbas. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis nėra išreiškęs noro būti įdarbintu. Komisijos nutarime pabrėžta, jog socialinės reabilitacijos programos nuteistasis nelankė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Be to, pažymėtina, jog minėti argumentai nėra vieninteliai dėl kurių atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos nutarime nurodoma visuma aplinkybių, kurios šiuo metu neleidžia nuteistajam taikyti lytinio paleidimo. Motyvai yra šie: drausmine tvarka baustas du kartus, kas rodo negebėjimą struktūrizuotoje aplinkoje laikytis nustatytų reikalavimų, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, neatlikta bausmės dalis didelė, paleidus nuteistąjį lygtinai, gali susiformuoti nuteistojo nuomonę apie pernelyg švelni baudžiamumą už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat Komisija atsižvelgė ir į ankščiau nuteistajam taikytas švelnesnes bausmes, kurios nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sutinka su Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, jog šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Kaip minėta aukščiau, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių. Darydamas nusikalstamas veikas asmuo suprato jų pavojingumą visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai sieke savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas. Teismas vertina šias aplinkybes neigimai, teismas priimdamas nuosprendį vertino jog tokios trukmės bausmė tinkama nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių, teismas konstatuoja jog šiuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas 3 kartus. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 81/04-354 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.