- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1944-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06893-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Skolininkas
- K. J.
- Kreditorius
- Danske Bank A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko K. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą skolininkui K. J. ir įkeisto turto savininkams B. J., A. K., V. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą turtą. Nurodė, kad sutartis su kredito gavėju nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį. Skola pagal kredito sutartį yra 86 880,66 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-16 nutartimi areštavo įkeistus daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (228/912 dalis nuosavybės teise priklauso B. J., po 342/912 dalį nuosavybės teise priklauso A. K. ir V. K.; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (1/4 dalis nuosavybės teise priklauso B. J., po 3/8 dalį nuosavybės teise priklauso A. K. ir V. K.), esančius (duomenys neskelbtini),, bei įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą atmesti. Teigia, kad bankas elgiasi nesąžiningai, dėl laikinų finansinių sunkumų, nutraukdamas paskolos sutartį, kuri baigiasi tik 2033 m.
Atsiliepimas
Kreditorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas pradėjo netinkamai vykdyti įsipareigojimus nuo 2011 metų, skolininkas nesikreipė dėl kredito restruktūrizavimo, neteikė jokių pasiūlymų dėl tolimesnio prievolių tinkamų vykdymo, į raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005-05-11 tarp kreditoriaus ir skolininko, sudaryta kredito sutartis Nr. BS3030050229 (su vėlesniais pakeitimais). Jos pagrindu įregistruotas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini),, bei įkeistas daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, įkeistų daiktų savininkai – B. J., A. K., V. K.. Hipotekos lakšto įkeitimu prievolės įvykdymo terminas numatytas 2035-05-11.
Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, skundžiamos nutarties priėmimo metu įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad kreditorius elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai nutraukė kredito sutartį prieš terminą.
Hipotekos teisėjas atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).
Iš bylos duomenų matyti, kad pasirašydamos hipotekos lakštą, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais neįvykdys įkeitimu apsaugotos prievolės arba kreditoriui nutraukus sutartį. Kredito sutarties bendrosios dalies 52 punktas numato, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, kai skolininkas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Skolininkas tinkamai neįvykdė kredito sutarties 21 punkte prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neužtikrino, kad jo sąskaitoje būtų sukaupta pinigų suma, reikalinga kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui, todėl kreditorius 2012-04-04 įspėjo kredito gavėją ir įkeisto turto savininkus dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo bei nustatė vieno mėnesio terminą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Darytina išvada, kad apeliantas buvo iš anksto tinkamai informuoti apie galimą sutarties nutraukimą bei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Skolininkui ir įkeisto daikto savininkams nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo per nustatytą papildomą vieno mėnesio terminą, kreditorius 2012-05-04 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kreditavimo sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, todėl kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį palikti nepakeistą.