- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- I1-1843-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00914-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. NSN-18-218 (toliau – ir Sprendimas Nr. NSN-18-218) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 2S-1916 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-1916).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-9) nurodė, kad Sprendimas Nr. NSN-18-218 ir Sprendimas Nr. 2S-1916 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. Jam nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažeidimas tarimai įvykdytas 2024 m. kovo 8 d., užfiksuotas 2024 m. kovo 14 d., nuobauda paskirta 2024 m. kovo 19 d., tai yra faktiškai neatlikus jokio tyrimo. Buvo neteisėtai filmuojamas jo privatus gyvenimas gyvenamojoje patalpoje įkalinimo įstaigoje. Šioje patalpoje turėjo būti užtikrinamas jo privatumas. Jo atžvilgiu nebuvo atliekamas joks tyrimas, todėl filmuota medžiaga buvo peržiūrima be pagrindo, ko pasekoje jis buvo nepagrįstai nubaustas. Tokiu būdu įkalinimo įstaigos administracija jam tyčia kenkė. Buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes neturėjo galimybės duoti paaiškinimus, apklausti liudytojus, peržiūrėti vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas padarytas vaizdo registratoriumi, pažeidžiant vaizdo registratoriaus naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 22-27) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sprendimas Nr. NSN-18-218 įformintas tinkamai, atitinka administracinio sprendimo turinį, įskaitant ir tai, kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo sistemos priemonėmis, nurodytas pažeidimo teisinis pagrindimas – pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojo iki 2024 m. liepos 13 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 39.1 papunkčio nuostatas, nurodyti motyvai – nenešiojo kortelės, be to jis neneigia šio fakto. Dėl Sprendimo Nr. NSN-18-218 pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Nagrinėjant padaryto pažeidimo medžiagą nustatyta, kad Sprendimas Nr. NSN-18-218 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjui nuobauda paskirta laikantis BVK 80 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta viršininko sprendimu, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, todėl, vadovaujantis BVK 80 straipsnio 8 dalimi, nuobaudos panaikinimui nebuvo teisinio pagrindo. Todėl Sprendimas Nr. NSN-18-218 ir Sprendimas Nr. 2S-1916 yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas neįrodė tariamai patirtos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kuomet pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, t. y. neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. NSN-18-218 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 2S-1916. Pačių sprendimų pareiškėjas neginčija, jų panaikinti neprašo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. NSN-18-218 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 2S-1916. Šie sprendimai yra įsiteisėję, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisminių ginčų dėl jų nėra, todėl teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu bei tuo pačiu konstatuoti būtinąją viešosios civilinės atsakomybės sąlygą – valstybės institucijos neteisėtus veiksmus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atlikdama teisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti neturtinę žalą. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.