Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Byla Nr. ATP-41-337/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
ATP-41-337/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-41-337/2016
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00886-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu J. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2015-11-01 13.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepasirinkęs saugaus atstumo atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, kurį apgadino bei po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., 219.1 p. reikalavimus.

J. K. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124¹ str. 8 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. K. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir skirti jam švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje minimali, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad neginčijo, jog padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas. Automobilį vairuoja jau 52 metus. Nors per tą laikotarpį ir pasitaikė eismo taisyklių pažeidimų, tačiau nė vienu atveju skirtos nuobaudos nebuvo ignoruojamos, buvo įvykdomos. Paskutinius ketverius metus jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo. Todėl nesutinka su teismo nuomone, kad 2015-11-01 vairuodamas automobilį sukėlė kokią nors didesnę grėsmę eismo dalyviams. Nurodo, kad kitą automobilį kliudė nežymiai ir padarė nedidelę žalą, kurią atlygino. Iš įvykio vietos nuvažiavo ne norėdamas išvengti atsakomybės, bet manydamas, jog jo veiksmai, kliudant kitą automobilį, nesukėlė kokių nors pasekmių, o sustojimas po eismo įvykio galėjo kiek sutrikdyti intensyvų eismą. Galimai jo įsitikinimas ir turėjo lemiamos įtakos tam, jog jis iš karto nenuvyko parodyti savo automobilio pareigūnui, pats gerai nesuprasdamas kodėl, bet galimai dėl to, kad jį buvo ištikęs lengvas šokas supratus, jog kito automobilio kliudymo pasekmės gali būti rimtesnės. Vienok, kad ir vėliau, visi klausimai buvo išspręsti. Nurodo, kad yra garbaus amžiaus pensininkas. Jam dažnai tenka lankytis pas gydytojus, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra itin reikalingas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas pažeidimas nebuvo įžūlus, jo pasekmės (padaryta žala) tikrai nedidelės. Yra ne viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – labai gailisi dėl priešingo teisei poelgio, nedelsdamas savo noru atlygino padarytą žalą, jam niekas pretenzijų neturi. Be to, jam yra kur kas daugiau nei 65 metai. Todėl mano, kad galima taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje minimali.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėjas, neginčydamas kaltės ir padarytų veikų kvalifikacijos, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 str. 1 d. gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-53-2014).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ str. pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-22-511/2016).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad J. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Apelianto sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu žmonės nenukentėjo, buvo tik nežymiai apgadintas kito automobilio galinis bamperis, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nedidelė, be to, ji pažeidėjo pastangomis visiškai atlyginta, nukentėjusioji pažeidėjui jokių pretenzijų neturi, ką patvirtina į bylą pateiktas jos pačios ranka rašytas pareiškimas. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia apeliaciniame skunde pažeidėjo nurodytų argumentų, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o netinkamai suvokęs ir įvertinęs įvykio aplinkybes, konkrečiai – kitam automobiliui padarytos žalos dydį. Be to, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo bei jo padarytų KET pažeidimų nustatymo. Byloje nustatytos trys J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus, visiškai prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir gailėjosi dėl jų padarymo, atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas turi didelę vairavimo patirtį – automobilį vairuoja 52 metus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. K. praeityje būtų teistas, o iš baustumo pažymos matyti, kad jis nėra sistemingas ir piktybinis KET pažeidėjas, paskutinį kartą už KET pažeidimus baustas prieš ketverius metus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. J. K. yra senatvės pensininkas, sulaukęs garbaus amžiaus (70 metų), gyvena kaime, kaip pats apeliaciniame skunde nurodė, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti pas gydytojus.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, įvertinęs pažeidėjo pastangas pašalinti padarytų nusižengimų pasekmes, jo prisipažinimą ir gailestį dėl padarytų pažeidimų, konstatuoja, jog dėl paminėtų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. 1 d. teismo paskirtas net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinamas kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Tačiau įvertinus pažeidėjo asmenybę bei jo ankstesnius baustumus, darytina išvada, kad J. K. visai neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, negalima, siekiant pažeidėją tinkamai ir teisingai nubausti bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Todėl atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad apeliantas yra sulaukęs garbaus amžiaus, senatvės pensininkas, gyvena kaime, kaip pats nurodė apeliaciniame skunde, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti pas gydytojus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, ir pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. palikus apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki aštuonių mėnesių. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas keičiamas, J. K. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriama nauja administracinė nuobauda. Pažeidėjui sušvelninus pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą, atitinkamai švelninama ir galutinė jam paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹²str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir J. K. pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams terminą sumažinti iki aštuonių mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir jam paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Vanagas