Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-373/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
1-46-373/2014
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00584-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
K. M.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-373/2014Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00584-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.9.9; 2.3.6.4.5. (S)
Utenos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. lapkričio 21 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei, gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, nukentėjusiajai A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustato

K. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent, jis pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą privalėdamas mokėti periodines 125 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išmokas A. M. naudai I. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, pradedant mokėjimą nuo 2002 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpyje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. spalio 29 d., nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 15 d., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d., nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d. išmokų nemokėjo, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką.

Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tais laikotarpiais kai dirbo, išlaikymą dukrai mokėjo, o kai nedirbo, registravosi darbo biržoje. Jis išlaikymo vaikui nemokėjo: nuo 2002-07-01 iki 2003-10-29, nuo 2006-12-01 iki 2007-07-09, nuo 2007-11-01 iki 2008-06-16, nuo 2008-12-01 iki 2009-08-11. Laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-09-07 dirbo (duomenys neskelbtini) ir ši įmonė 2010-09-22 sumokėjo išlaikymą vaikui. Neatsimena ar mokėjo išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2011-05-06 iki 2011-06-07. Nuo 2011-06-15 iki 2011-09-21 ir nuo 2012-04-01 iki 2013-10-29 buvo išvykęs į užsienį, išlaikymo vaikui nemokėjo. Jis Vokietijoje dirbo ketverius metus, išvyko 2010 m., grįžo į Lietuvą 2014 m. liepos mėnesį. Dirbo Vokietijos įmonėje santechniku, uždirbdavo po 400 - 600 eurų per mėnesį. Per šį laikotarpį vaiko išlaikymui lėšų nesiuntė. Su ieškiniu dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusi A. M. parodė, kad kaltinamasis gera valia išlaikymo dukrai neteikė. Ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš kaltinamojo, nuolat ieškojo jo darboviečių. Antstolis, sužinojęs, jog kaltinamasis išvykęs į Vokietiją, 2012-08-09 grąžino jai vykdomąjį raštą ir nuo tada ji negavo pinigų vaiko išlaikymui. Ji prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti: jai - 10000 Lt, dukrai - 20000 Lt.

Liudytojas L. J. parodė, kad nuo 2003 m. nukentėjusioji vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo periodiškai pateikdavo jo kontorai. Kaltinamajam įsidarbinus, jis vykdomąjį raštą išsiųsdavo jo darbovietėms. 2012-08-09 vykdomasis raštas grąžintas A. M.. Nuo to laikotarpio iki dabar ji vykdomojo dokumento vykdyti nepateikė.

Iš 2003-11-06 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-339-03/03 matyti, kad iš K. M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai I. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 125 Lt dydžio išmokomis nuo 2002-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 8-10).

Iš antstolio L. J. pateiktų dokumentų matyti, kad 2011-08-01 išlaikymo įsiskolinimas sudarė - 9075 Lt (b.l. 21-41).

Kaltinamasis pripažįsta neteikęs išlaikymo vaikui nuo 2002-07-01 iki 2003-10-29. Iš A. M. sąskaitos išrašo matyti, kad šiuo laikotarpiu išlaikymo vaikui iš kaltinamojo ji negavo (b.l. 159). Kaltinamasis parodė, kad grynaisiais pinigais išlaikymo dukrai jis niekada neteikė, periodinės išmokos buvo išskaitomos iš jo darbo užmokesčio. Šią aplinkybę patvirtino ir A. M.. Šiuo laikotarpiu jis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2002-09-30 iki 2003-01-06, (duomenys neskelbtini) nuo 2003-01-08 iki 2003-02-14, (duomenys neskelbtini) nuo 2003-04-02 iki 2003-06-03, (duomenys neskelbtini) nuo 2003-06-04 iki 2005-03-14, (duomenys neskelbtini) nuo 2003-07-29 iki 2003-08-29 (b.l.92-93), tačiau išlaikymo dukrai nemokėjo. Šiuo laikotarpiu kaltinamasis tais periodais kada nedirbo, t.y. nuo 2002-07-01 iki 2002-09-29 ir nuo 2003-02-15 iki 2003-04-01 darbo biržoje nebuvo registruotas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2003-10-29 kaltinamasis dirbdamas ir turėdamas pajamų, išlaikymo vaikui nemokėjo, o laikotarpiais, kada nedirbo darbo biržoje nesiregistravo, t.y. darbo neieškojo, tokiu būdu vengė išlaikyti vaiką.

Kaltinamasis taip pat pripažįsta nemokėjęs išlaikymo vaikui nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. liepos 9 d. Iš A. M. sąskaitos išrašo matyti, kad šiuo laikotarpiu išlaikymo vaikui iš kaltinamojo ji negavo (b.l. 161). Šiuo laikotarpiu nuo 2007-05-16 iki 2008-01-28 jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal A. M. sąskaitos duomenis (duomenys neskelbtini) jai vaiko išlaikymui iš kaltinamojo darbo užmokesčio pervedė lėšas už 2007 m. birželio – rugsėjo mėnesius (b.l. 161). Antstolis buvo įpareigojęs šią įmonę iš kaltinamojo darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičiuoti po 125 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Už 2007 m. birželio mėnesį įmonė pervedė vaiko išlaikymui 255,54 Lt, t.y. daugiau nei iš kaltinamojo priteista mėnesio periodinė išmoka. Daroma išvada, kad vaiko išlaikymui buvo pervesta išmoka už laikotarpį nuo kaltinamojo darbo įmonėje pradžios, t.y. nuo 2007-05-16 ir už birželio mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, vengimo išlaikyti vaiką periodas tikslinamas, nurodant, kad jis truko nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 15 d.

Laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. birželio 16 d. į A. M. sąskaitą lėšos vaiko išlaikymui nebuvo pervestos (b.l.161). Šiuo laikotarpiu kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l.92). Kaltinamajam 2008-04-01 pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) iš jo darbo užmokesčio buvo išskaitytos lėšos vaiko išlaikymui ir pervestos į A. M. sąskaitą (b.l.161). Todėl šis kaltinime nurodytas laikotarpis tikslinamas. Kaltinamasis dirbdamas nemokėjo išlaikymo vaikui laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2008-03-31.

Laikotarpiais nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. kaltinamasis išlaikymo vaikui nemokėjo, į A. M. sąskaitą lėšos vaiko išlaikymui nebuvo pervestos (b.l.162). Jis šiais laikotarpiais darbo biržoje nebuvo registruotas (b.l.45), nedirbo (b.l.92), t.y. be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką.

Laikotarpiai nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. birželio 7 d. ir nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Kaltinamasis nuo 2011-07-20 iki 2011-12-19 dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l.92). Iš A. M. sąskaitos išrašo matyti, kad ši įmonė atskaitė iš kaltinamojo darbo užmokesčio ne tik periodinės išmokas, bet ir išlaikymo įsiskolinimą, t.y. iš viso 1161,53 Lt. Pagal vykdomosios bylos duomenis (b.l.35-36) (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo darbo užmokesčio turėjo išskaičiuoti po 154 Lt kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Periodinės išmokos už penkis darbo šioje įmonėje mėnesius sudaro 770 Lt. Vadinasi, likusia išieškota suma buvo dengiamas išlaikymo įsiskolinimas, kuris pilnai padengė 2011 m. gegužės – birželio mėnesius. Todėl negalima teigti, kad kaltinamasis neteikė išlaikymo laikotarpiu nuo 2011-05-06 iki 2011-06-07 ir nuo 2011-06-15 iki 2011-09-21. Šie periodai iš kaltinimo šalinami.

Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d. kaltinamasis darbo biržoje nesiregistravo (b.l.45), nedirbo (b.l.92), išlaikymo vaikui nemokėjo (b.l.163-164). Kaltinamasis teigia, kad šiuo laikotarpiu gyveno Vokietijoje, dirbo ir gaudavo apie 400 - 600 eurų atlyginimą per mėnesį, tačiau vaiko išlaikymui lėšų nesiuntė. K. M. apie tai, kad ilgą laiką gyveno ir dirbo Vokietijoje, gavo darbo pajamas, tačiau dukters išlaikymui lėšų neskyrė, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.60-61). Tai, kad kaltinamasis nuo 2012-03-09 (b.l.79) gyveno ir dirbo Vokietijoje patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.52-55). 2012-08-09 antstolis, sužinojęs, kad kaltinamasis deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijoje (b.l.41), grąžino A. M. vykdomąjį raštą remdamasis LR CPK 631 str. 1 d. 9 p. (skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų) (b.l.40). Aptarti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d. kaltinamasis be pateisinamų priežasčių neteikė išlaikymo vaikui.

Kaltinamasis, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui išlaikyti vaiką, kuriame aptarta išlaikymo teikimo tvarka ir sąlygos (b.l.8-10), kaltinime nurodytais laikotarpiais sąmoningai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. 2003-11-06 sprendimu iš kaltinamojo išlaikymas vaikui priteistas kas mėnesį mokamomis 125 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2002-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.8-10). Išlaikymo suma, išskyrus indeksavimą, jokiais paskesniais sprendimais nebuvo keičiama. Kaltinamasis dalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir jam buvo žinoma apie pareigą išlaikyti vaiką.

Jis savo valia nėra sumokėjęs dukters išlaikymui nei vienos periodinės išmokos. Visos lėšos iš kaltinamojo darbo užmokesčio buvo atskaitytos jo darbovietėms iš antstolio gavus vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo. Antstolis parodė, kad kaltinamasis niekada pats jo neinformavo apie savo darbovietes. A. M. parodė, kad ji nuolat ieškodavo kaltinamojo darboviečių ir apie jas pranešdavo antstolio kontorai. Šią aplinkybę patvirtino ir antstolis.

Kaltinamajam neteikiant išlaikymo vaikui ir antstoliui negalint iš jo išieškoti lėšų, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei (b.l.143-144, 156). Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, byloje tokių priežasčių taip pat nenustatyta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai yra nustatoma, jog pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje ir kita).

Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo išlaikyti dukrą kaltinamasis kaltinime nurodytais laikotarpiais nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Kaltinamasis darbingas asmuo, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad darbo rinkoje jis neturėjo galimybės įsidarbinti.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą daroma išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytais laikotarpiais sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Jo veika atitinka LR BK 164 str. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad jis pripažino kaltinime nurodytais periodais neteikęs išlaikymo vaikui, t.y. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba.

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą vaikui ir šeimai. Jam, kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.) – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš kaltinamojo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamajam netinkamai vykdant pareigą išlaikyti vaiką, ji ir dukra jautė nuolatinį nepriteklių. Ji buvo priversta ieškoti kaltinamojo darboviečių, nes jis pats antstoliui apie jas nepranešdavo. Dėl netinkamo kaltinamojo elgesio ji ir dukra patyrė dvasinį sukrėtimą, kančias, išgyvenimus. A. M. prašo priteisti iš kaltinamo jai - 10000 Lt, o I. M. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu nustatyti, kam nusikaltimu padaryta žala. LR BK 164 straipsnyje numatytu nusikaltimu pirmiausia pažeidžiami vaiko interesai, todėl ir neturtinė žala gali būti padaryta tik vaikui. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti A. M. civilinį ieškinį ir jis atmestinas, o I. M. ieškinys tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.).

Nustatant I. M. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad šios žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl priimant sprendimą tokią žalą atlyginti, siekiama sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau kompensuoti patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, tai, kad jis išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką (b.l.81), kad nors ir nereguliariai, bet išlaikymą dukrai kaltinamasis visgi teikė ir iš viso yra sumokėjęs 9175,17 Lt (158-164), I. M. patirtus dvasinius išgyvenimus bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 Lt.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, antstolio L. J. kontorai grąžintinos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 - 305str., 307str., teismas

nusprendžia

K. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteisti iš K. M. 1000 Lt I. M. neturtinei žalai atlyginti.

A. M. ieškinį K. M. dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, antstolio L. J. kontorai grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė