- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-25
- Bylos Nr.
- N-403-131-06
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S.I. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo S.I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyriaus pareigūnas 2005-01-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S.I. už tai, kad jis vertėsi komercine veikla, neturėdamas licencijos šiai veiklai, naudojo jai nelegaliai dirbančių asmenų darbą, o būtent: 2004-10-25 vykdė mažmeninę prekybą suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, t.y. jo nurodymu K.G. ir P.V., neįforminus darbo santykių su jais rašytine darbo sutartimi, metaliniame angare Skuodo g. 12, Mažeikiuose, iš "ZIL" markės automobilio su cisterna ir pritaikytu įrenginiu suskystintoms dujoms pilti į automobilių bakus, pripylė į automobilių bakus 469 litrus suskystintų dujų, už kurias gavo 553,34 Lt. Protokole nurodyta, jog tuo S.I. pažeidė 2003-01-28 Vyriausybės nutarimu Nr.113 patvirtintų "Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių" 2 punktą, Darbo kodekso 93 straipsnį, 99 straipsnio 2-3 dalis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nutarimu S.I. pagal ATPK 173 straipsnio 3 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismo konstatavimu, iš S.I., P.V. ir K.G. paaiškinimų bei byloje pateiktų dokumentų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaltinimas S.I. teisme nepasitvirtino, nes nei administracinėje byloje, nei surašytame protokole neminimi ir nėra surinkti jokie įrodymai, neabejotinai partvirtinantys, kad būtent asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarė priešingus teisei kaltus veiksmus, už kuriuos įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vien tik protokolo teiginys, kad S.I. vertėsi komercine veikla, neturėdamas licencijos šiai veiklai ir naudojo nelegaliai dirbančių asmenų darbą, kuris nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais, neįrodo, kad S.I. padarė administracinės teisės pažeidimą. Todėl pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Šalies argumentai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyrius apeliaciniu skundu prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teisme nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, jog pirminiame 2004 m. spalio 25 d. paaiškinime K.G. teigė, kad jam 2004-10-25, 16.30 val., pasibaigus darbo laikui, į Mažeikių rajono PK (dirba ūkvedžiu), paskambino draugas S.I. (mobiliu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S.I.) ir paprašė padirbėti jo nelegalioje dujų degalinėje, už darbą pažadėdamas apmokėti priklausomai nuo prekybos dujomis efektyvumo - nuo 30 iki 40 litų. Paaiškinime K.G. net neužsiminė apie savo girtumą bei girtavimą su S.I. Skunde taip pat nurodė, jog pažeidimo užfiksavimo metu pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl K.G. girtumo, dėl jo negalėjimo logiškai atsakyti į užduotus klausimus bei kontroliuoti savo veiksmus. Tai, kad K.G. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, įrodo ir pareigūnų filmuota medžiaga. Vėlesnis K.G. paaiškinimas 2004-12-01, kaip nurodoma skunde, yra kardinaliai priešingas pažeidimo metu jo duotam paaiškinimui, paneigia anksčiau duotus logiškus paaiškinimus apie padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes. Kito, pažeidimo metu dirbusio prie dujų įrangos, asmens P.V. paaiškinimas, kad K.G. jį apmokė dirbti su dujų įranga, kaip teigiama skunde, paneigia K.G. teiginį, kad jis dirbo nelegalioje degalinėje pirmą kartą. S.I. vykdytą nelegalią prekybą suskystintomis dujomis automobiliams įrodo ir tai, kad jis pripažįsta turėjęs nelegalioje degalinėje naudotą dujovežį su reikalinga išpilstymo įranga (jį vėliau pardavė neįvardintiems asmenims), kurį laikė tame pačiame angare, kur vyko dujų prekyba. Nustatyta, jog angaro nuoma buvo performinta šiauliečio L.P. vardu (L.P. tuo metu buvo bedarbis ir sutiko tai padarytį už 50 litų užmokestį, už angaro nuomą mokėjo S.I.), tokiu būdu nelegalią prekybą dujomis slepiant kito asmens vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2005 m. birželio 16 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nutarimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad S.I. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 173 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinės nuobaudos paskyrimą už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą. Nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad K.G. ir P.V. nelegaliai dirbo angare Mažeikių mieste, Skuodo gatvėje (pylė dujas į automobilių bakus), kur neturint licenzijos tokiai veiklai, buvo prekiaujama dujomis. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvo, kad S.I. kaltė padarius ATPK 173 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nėra įrodyta, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad įrodymų analizė teismo nutarime nepateikta, neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad kaltinimas S.I. nepasitvirtino, nors iš 2004-12-25 (pažeidimo nustatymo diena) K.G. paaiškinimų matyti, kad prekiauti dujomis, žadant už tai tam tikrą atlygį, jo paprašė S.I. (b.l. 16; nors vėliau K.G. šiuo savo paaiškinimus pakeitė, nurodydamas, kad buvo išgėręs, patikrinimą atlikusi institucija tai neigia remdamasi filmuota medžiaga). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad iš angarą, kuriame vyko prekyba dujomis, nuomojusio L.P. paaiškinimų matyti, jog jam iš anksto nieko apie tai nežinant, S.I. jo vardu įformino patalpų (angarų) nuomos sutartį (b.1.22-23). Nutartyje nurodė, kad Mažeikių vartotojų kooperatyvų sąjungos pirmininkė F.P. nurodė, kad 2004 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje (prieš 2004-10-25 nustatytą prekybą dujomis) patalpų nuomininkas S.I. atidavė raktus nuo nuomoto sandėlio, o po kelių dienų atėjo su nauju nuomininku, nauja nuomos sutartis sudaryta su L.P. (b.l. 35). Nurodė, kad S.I. pripažįsta (b.1.45) turėjęs "Zil" markės automobilį su dujų talpykla bei dujų siurbliu, kurį laikęs iš Mažeikių vartotojų kooperatyvo nuomotame sandėlyje Gamyklos gatvėje, Mažeikiuose.
Būtent šiomis aplinkybėmis Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą nutraukti bylą, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi tinkamai ištirti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos (ATPK 286 straipsnio 2 dalis).
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu S.I. paskyrė pagal LR ATPK 173 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą 6000 (šešių tūkstančių) litų baudą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sąskaitoje laikomus 553,34 Lt konfiskavo. Teismas nutarime nurodė, kad S.I. vertėsi komercine veikla neturint licencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą, o būtent: 2004-10-25 d. vykdė mažmeninę prekybą suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, t.y. jo nurodymu K.G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P.V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), neįforminus su jais darbinius santykius rašytine, tipine darbo sutartimi, metaliniame angare, adresu Skuodo g. 12, Mažeikiai, iš ZIL markės automobilio su cisterna, su pritaikytu įrenginiu suskystintoms dujoms pilti į automobilių bakus, pripylė į automobilių bakus 469 litrus suskystintų dujų, už kurias gavo 553,34 Lt. Tuo S.I. pažeidė 2003-01-28 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 113 Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių 2 punktą. Teismas nurodė, kad atsakomybę už tokius veiksmus užtraukia LR ATPK 173 straipsnio 3 dalis. Teismas nutarime įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo S.I., kuris neprisipažino padaręs tokį pažeidimą, paaiškinimus, kad jis, neturėdamas licencijos, jokios mažmeninės prekybos suskystintomis dujomis nevykdė, ir nenaudojo veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbo. Jo nuomone, su šiuo įvykiu jis buvo susietas dėl to, kad jis pardavė nepažįstamiems asmenims nurašytą automobilį su cisterna-dujų talpykla bei jiems paklausus, ar nežino, kur galima išsinuomoti patalpas, juos nuvedė į rajkoopsąjungą. S.I. aiškinimu, sandėlis, kuriame, kaip teigia FNNT darbuotojai, buvo prekiaujama dujomis, jam nepriklauso, jis iš rajkoopsąjungos nuomoja kitas patalpas. 2004 m. vasarą jis buvo nusipirkęs pagal skelbimą iš nepažįstamų asmenų nurašytą automobili ZIL su cisterna, kurią planavo panaudoti savo motinos sodyboje, kaip talpą laikyti krosnių kurą. 2004 m rugsėjo mėnesį jo paprašytam H.Ž. remontuojant automobilį, policijos pareigūnai įtarė, kad jis prekiauja dujomis, nors to nebuvo. Tiriant tą įvykį nebuvo nustatyta, kad jis ar H.Ž. būtų prekiavę dujomis. Kad neturėti daugiau nemalonumų, jis ZIL-ą pardavė pagal skelbimą nepažįstamiems asmenims. Po to, praėjus maždaug dviems savaitėms jam vieną vakarą paskambino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir pasakė, kad reikia susitikti. Po kelių dienų, kaip buvo susitarę, jis nuėjo pas FNTT tyrėją, kur jo klausinėjo, ar jis pasamdęs K.G. prekiauti dujomis. Kadangi jis nieko nebuvo samdęs ir dujomis neprekiavo, taip ir paaiškino. Teismas nutarime taip pat įvertino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įgalioto atstovo Nerijaus Macio paaiškinimus, kad buvo gauta informacija, jog Mažeikiuose Skuodo gatvėje angare pigiai pardavinėjamos dujos automobiliams. Nuvykus 2005-10-25 prie Skuodo g. Nr.12 angaro buvo išsirikiavusi automobilių eilė, automobiliai įvažiuodavo į angarą ir jų bakus angare esantys du vyriškiai pripildydavo dujų. Pareigūnai taip pat palaukę eilėje į savo automobilį įsipylė dujų. Dujas jiems įpylė iš automobilio ZIL cisternos. Angare buvo du vyriškiai: K.G. ir P.V. Įvykio vietoje ir po to imant paaiškinimą kabinete K.G. paaiškino, kad tą pačią dieną jo draugas S. telefonu paskambinęs paklausė, ar jis negalįs padirbėti jo dujų kolonėlėje, nes jo pardavėjas susirgo, o tam asmeniui, kuris prijunginėja užpylimo žarną, jis nenori patikėti pinigų. K.G. aiškino, kad Stasys jam žadėjo už vieno vakaro darbą, priklausomai nuo to, kiek parduos dujų, sumokėti nuo 30 Lt iki 40 Lt ir pasakė, kad už dujų litrą imtų po 1,15 Lt., dujas įpylė maždaug 20-čiai automobilių. K.G. pasakė, kur Stasys gyvena ir jo telefono numerį. Paskambinus tuo numeriu, atsiliepė S.I. ir jis buvo pakviestas atvykti apklausai. Angare ant stalo esančioje dėžutėje buvo rasta pinigų 553,34 Lt. Paskaičiavus, kad už litrą pirkėjai mokėjo po 1,15 Lt, nustatyta, kad pardavė 469 litrus suskystintų dujų. K.G. ir P.V. buvo blaivūs. Įvykio vakarą automobilio nebuvo kam perduoti saugojimui, o sekančią dieną automobilis iš angaro buvo dingęs. S.I. įvykio vakarą apklausai neatvyko, atvyko po kelių dienų, iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Teismas nutarime įvertino liudytojo K.G. parodymus, kad maždaug prieš metus laiko kartą po darbo dviračiu važiavo į prekybinę bazę apsipirkti. Ten sutiko pažįstamą S.I. ir lauke su juo išgėrė degtinės ir alaus. Begeriant su S.I. susipyko, nes šis apkalbėjo jo žmoną. Išsiskyrus su S.I., prie sandėlių sutiko iš matymo pažįstamą P.V. ir šis pasiūlė padirbėti, sakydamas, kad tik "knopkeles" reikės paspaudyti. Abu nuėjo į angarą ir ten iš ZIL-o cisternos užpildė, mano, kad dujomis, atvažiavusių automobilių bakus. Jis spaudė mygtukus, kuriuos parodė P.V. ir ėmė pinigus po 1,15 Lt už litrą, kaip nurodė P.V. Atvažiavusiems FNTT pareigūnams kažką šnekėjo, dėl girtumo gerai neprisimena, ką. Gal ir pasakė, kad jį pasamdė dirbti S.I., kadangi begeriant su juo susipyko ir dėl tos priežasties galėjo jį apkalbėti. Nepamena, ar pareigūnams pasakė S.I. telefono numerį, ar ne. Pareigūnai paėmė dėžutėje buvusius už dujas suprekiautus pinigus ir jo asmeninius pinigus, kurių jis turėjo apie 100 Lt, nes važiavo pirkti kruopų gyvuliams. Teismas nutarime įvertino ir liudytojo P.V. parodymus, kad pereitą vasarą prie darbo biržos sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris pasiūlė padirbėti pildant į automobilius dujas, žadėdamas sumokėti 20 Lt už darbą nuo 17 val. iki 21 val. Vyriškis nuvežė jį prie angaro Skuodo gatvėje, parodė, kaip reikia cisternoje esančiomis dujomis užpildyti automobilio baką, davė angaro raktus ir sakė ateiti dirbti tą pačią dieną 17 valandą, pats žadėdamas atvažiuoti apie 21 val. ir sumokėti už darbą. Atėjus 17 val., pamatė einant pro šalį pažįstamą K.G. ir paprašė padėti dirbti. K.G. buvo girtas, padėti sutiko. Jie abu dar gėrė kartu angare. Atvažiuodavo automobiliai prisipildyti dujų, bet pripildė tik kelis, nes su esama įranga daugeliui neprisipildė. Atvykę tą patį vakarą pareigūnai, paėmė iš jo paaiškinimą, jis sakė tiesą. Asmens, kuris paprašė jo dirbti užpildant dujas, daugiau nebuvo sutikęs. Pakartotinai iš jo ėmė paaiškinimą maždaug po dviejų mėnesių, tada grasino neišleisti namo, todėl jis pasirašė tokį paaiškinimą, kokį užrašė tyrėjas. Antrame paaiškinime parašyta netiesa apie tai, kad K. jam paaiškino, kaip reikia prijungti žarną prie automobilio, ką daryti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra ne tas, kuris jį pasamdė dirbti. Teismas nutarime nurodė, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teisme apklausiami liudytojai to nepatvirtino, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys įrodo, kad S.I. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio surašytas protokolas. Nurodė, kad teisme apklaustų asmenų parodymų analizė taip pat patvirtina šią išvadą. Teismas nurodė, kad pagal Darbo kodekso 98 straipsnį nelegaliu laikomas darbas, kai, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams (darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbama nesudarius darbo sutarties. Teismas nutarime nurodė, kad P.V. tiek abejuose paaiškinimuose (b.l. 13-15), tiek teisme parodė, kad jam už darbą užpildant automobilių bakus dujomis buvo pažadėta sumokėti 20 Lt. už laikotarpį nuo 17 val. iki 21 val. Teismas pažymėjo, kad K.G. pirmame paaiškinime nurodė, kad jam buvo žadėta sumokėti 30-40 Lt. Todėl teismas padarė išvadą, kad nustatyti visi įstatyme numatyti nelegalaus darbo požymiai: suteiktas darbas, yra susitarimas dirbti darbą, mokėti už jį atlyginimą. Teismas nutarime nurodė, kad iš karto po įvykio imant paaiškinimą K.G. nurodė, kad jį dirbti paprašė S.I. (b.l. 16) bei nuosekliai ir aiškiai paaiškino aplinkybes: S.I. paprašė padirbėti, nes iki tol dirbęs asmuo susirgo, o jis nenori dujas užpildančiam darbuotojui patikėti pinigų. Teismas nurodė, kad tai atitinka faktinėms aplinkybėms: K.G. paspausdamas mygtukus įjungdavo ir išjungdavo įrenginį, kuriuo pilamos dujos į bakus, ir ėmė pinigus, o P.V. prijungdavo žarną prie automobilio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai neturėjo duomenų, kas pasamdė dirbti liudytojus. Kad tai yra S.I., jie sužinojo iš K.G., kuris nurodė telefono numerį ir gyvenamąją vietą. K.G. aiškinimą teisme bei imant paaiškinimą daugiau kaip mėnesiui praėjus po įvykio, kad jis apkalbėjo S.I., nes girtas buvo susipykęs su juo, teismas įvertino kaip norą padėti pažįstama asmeniui išvengti atsakomybės. Teismas pažymėjo, jog FNTT atstovas nurodė, kad įvykio metu nei P.V., nei K.G. nebuvo girti. Pažymėjo, jog teisme žiūrint vaizdo įrašą, nekyla įtarimų, kad liudytojai būtų neblaivūs. Todėl teisme duotus K.G. parodymus teismas atmetė. Teismas nutarime nurodė, kad patikrinimo metu 2004-10-25 dalyvaujant K.G. ir P.V., nustatyta kad angare K.G. ir P.V. pripildydavo automobilių bakus dujomis iš ZIL markės automobilio cisternos. Iš K.G. paimta 553,34 Lt (b.1. 5,7). Teismas pažymėjo, jog imant paaiškinimą iš K.G. iš kart po įvykio, jis nurodė, kad suprekiavo apie 400-500 Lt, tiksliai pasakyti negali, nes pinigų neskaičiavo, dėjo juos į dėžutę (b.l. 16). Imant paaiškinimą 2004-12-01 jis nurodė, kad tarp paimtų pinigų apie 200 Lt buvo jo asmeniniai, nes jam reikėjo nupirkti kruopų (b.l. 17) . Teisme K.G. parodė, kad jis kruopoms pirkti buvo pasiėmęs apie 100 Lt. Dėl tokio skirtingų sumų kruopoms pirkti nurodymo, teismas laikė, kad visi iš K.G. paimti 553,34 Lt buvo suprekiauti parduodant dujas, kaip ir nurodė K.G. įvykio dieną. Kadangi už dujų litrą vairuotojai mokėjo po 1,15 Lt, tai nustatyta, kad parduota 469 litrai dujų. Teismas padarė išvadą, jog surinktais duomenimis nustatyta, kad S.I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 3 d. Teismas nurodė, kad S.I. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, pajamos, gautos iš veiklos, konfiskuotinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S.I. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-29 nutarimą kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 173 str. 3 d. ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad dėl vykdymo mažmeninės prekybos suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, nieko negali pasakyti, kad jis užsiima mažmenine prekyba įvairių maisto prekių, vadovauja UAB „Žaisliukas" ir su dujų prekyba nieko bendro neturi. Jis taip pat nurodo, kad nebuvo sulaikytas pervežant, prekiaujant dujomis, ar perkant iš kitų prekybininkų. Sandėlys, kuriame užfiksuota nelegali dujų prekyba, jam nepriklauso, nepriklausė ir jis juo anksčiau nesinaudojo, nevadovavo, o nuomuoti patalpas parodė asmenims, kurie jam prisistatė esą iš Šiaulių, jie buvo pirkę iš jo automobilį ir paprašė jo, kad suvestų su žmogumi, galinčiu jiems išnuomoti patalpas (kooperatyvo pirmininke). Apeliantas nurodo, kad pačią nuomos sutartį įtvirtino jam nepažįstamas žmogus, kuris prisiėmė visus teisinius įsipareigojimus dėl nuomos. Apeliantas nurodo, kad sudarant P. sutartį, jis nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė, už nuomą atsiskaitė tas, kas nuomavosi patalpas ir sutartį pasiėmė tas, kas išsinuomavo patalpas. Jis nurodo, kad jam nežinoma nei kas išsinuomavo patalpas, nei kokiomis sąlygomis, nei kaip pasibaigė ta nuoma, kas turėjo raktus nuo patalpų, kur buvo nustatytas pažeidimas. Apeliantas nurodo, jog iš P. paaiškinimo matyti, kad patalpas išnuomoti jo prašė jo iš matymo pažįstamas M. iš Šiaulių, o ne apeliantas, P. apelianto nepažįsta, nepažinojo, o tai, kad pažįstamo paprašytas apeliantas nuvedė P. į kooperatyvą, nėra nelegali veikla. Apelianto teigimu, jis neprivalo atsakyti už kažkieno išnuomotas patalpas ir vykdomą veiklą. Apeliantas taip pat nurodo, kad paties P. paaiškinimai apie nuomos aplinkybes labai skirtingi, prieštaraujantys, P. iš Šiaulių atvežė visai kitas asmuo, o ne apeliantas, o patalpose, kur buvo nustatytas pažeidimas, apeliantas nėra buvęs, todėl tvirtinti, kad jis jose vykdė nelegalią veiklą, nėra pagrindo. Apelianto teigimu, kadangi P.s susitiko su žmogumi, kuris buvo užsiauginęs barzdą ir jo pažįstamas, tai gal jie ir užsiėmė nelegalia veikla. Be to, P. iš Šiaulių atvežė BMW markės automobiliu, o apeliantas tokio neturi. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad iš medžiagos nematyti, kam priklausė automobilis, rastas nuomojamose patalpose. Nurodo, kad teismui žiūrint 2004-10-25 darytus vaizdo įrašus, nekyla įtarimų, kad liudytojai buvo neblaivūs. Jis nurodo, kad K.G. vėlesni paneigimai dėl suprekiautų pinigų kiekio nepagrįstai atmetami ir nepagrįstai laikoma, kad iš K.G. paimti 553,34 Lt. buvo suprekiauti parduodant dujas. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina ir dėl to, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ABTĮ 79 str. reikalavimų, t. y. netyrė byloje esančių įrodymų. Netirta administracinėje byloje buvusios aplinkybės, kad patalpas, kur buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas nuomavosi L.P., sudaręs nuomos sutartį su Mažeikių vartotojų kooperatyvu. L.P., kooperatyvo darbuotojų paaiškinimai, nuomos sutartis yra faktinės aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad patalpas, kuriose nustatytas pažeidimas, nuomavosi ir naudojosi kiti asmenys. Apelianto teigimu, teismas net nemotyvavo, kodėl nevertina minėtų duomenų kaip įrodymų ir dėl kokių priežasčių jie atmetami. Jo teigimu, tyrimo metu neištirta aplinkybė, turėjusi paneigti teismo laikomą įrodyta aplinkybę, kad apeliantas samdė K.G. Apeliantas teigia, kad nors jis prašė išreikalauti iš telefono stoties operatorių duomenis apie jo skambučius 2004-10-25, kuo būtų įrodyta, kad su K.G. telefonu jis nesikalbėjo ir negalėjo susitarti dėl darbo, tačiau to nebuvo atlikta. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, turi esminę reikšmę vertinant įrodymus. Jis nurodo, kad tyrimo metu neišaiškinta, kas yra automobilio savininkas, o ši aplinkybė, jo nuomone, taip pat yra esminė, ir jos nustatymas paneigtų apelianto kaltę. Apeliantas nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta, ar buvo pardavinėjamos dujos. Jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nesurinkta. Apelianto teigimu, tyrimo metu netirtos net esminės bylos aplinkybės (ar turi apeliantas licenziją veiklai ir ar K.G. ir P.V. nėra jo įmonės darbuotojai). Toks nevisapusiškas ir neobjektyvus bylos aplinkybių ištyrimas, apelianto nuomone, sudarė prielaidas neteisingo nutarimo priėmimui. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nors byla buvo nagrinėjama žodžiu, pažeidžiant ABTĮ 83 str. reikalavimus, teismas nesurašė teismo posėdžio protokolo, o apeliantui paaiškino, kad teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, nes to nereikalauja įstatymai, apeliantui nepateikė susipažinti su šiuo dokumentu, kas, sutinkamai su ABTĮ 142 str., apelianto nuomone, yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ABTĮ 57 str. ir 86 str. reikalavimais, t.y. neįvertino visų teismo posėdyje tirtų įrodymų, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Nurodo, kad faktiškai teismas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi vien K.G. paaiškinimais, duotais pareigūnams 2004-10-25, kuriuos jis vėliau ne kartą, tame tarpe ir teismo posėdžio metu, paneigė. Dėl skirtingų įvykio aplinkybių atpasakojimo K.G. parodymai negali būti vertinami patikimais įrodymais, nekeliančiais abejonių. Tuo labiau, kad, kaip nustatyta iš K.G., P.V. parodymų, K.G. pirminius paaiškinimus pareigūnams davė būdamas neblaivus. Iš vaizdo įrašų negalima daryti jokių išvadų apie K.G. stovį, nes nėra užfiksuota duomenų, kurių pagrindu galima daryti vienas ar kitas išvadas. Apelianto nuomone, tai, kad jis turėjo sugedusį automobilį, neduoda jokio pagrindo tvirtinti, kad rastasis automobilis kažkokiu būdu susijęs su juo (savo automobilį jis pardavė prieš įvykį). Apeliantas nurodo, kad tikrasis automobilio savininkas nenustatytas. Tyrimo metu taip pat net nenustatyta ar tame automobilyje buvo suskystintos dujos, skirtos autotransporto priemonėms, kadangi, ten, apelianto nuomone, galėjo būti buitinės dujos viryklėms, kurių pardavimui, kaip nurodo apeliantas, nereikia licencijų. Apeliantas nurodo, kad komercinės veiklos faktai grindžiami 2004-10-25 užpirkimo aktu už 29 Lt., skirtingais K.G. parodymais, P.V. paaiškinimais ir rastais pas K.G. 553,34 Lt. Jis nurodo, kad P.V. jis nepažįsta ir jokių santykių su juo nebuvo, o pasak K.G. paaiškinimo, jam atėjus į sandėlį, P.V. jau ten buvo. P.V. nurodė, kad jį samdė jam nepažįstamas apie 35 metų vyriškis, o apeliantui ne 35 metai ir jo P.V. neįvardijo. Nurodo, kad su K.G. jis buvo apsipykęs, gal todėl K.G. girtas pripasakojo nesąmonių, kurių vėliau jis nepatvirtino, nes tai netiesa, o K.G. girtumą nesunku nustatyti, paskyrus pirminio duoto paaiškinimo rašysenos ekspertizę. Nurodo, kad be girto K.G. duoto paaiškinimo, kurį jį jis vėliau paneigė, jokių kitų duomenų, kad apeliantas samdė K.G., nėra. Apeliantas taip pat nurodo, kad tai, jog K.G. melavo, duodamas pirminius paaiškinimus, nesunku nustatyti išėmus apelianto telefono skambučių išklotines, kurias išimti FNTT pareigūnai turėjo galimybę. Apeliantas taip pat nurodo, kad visiškai neaišku, kodėl pas K.G. rasti pinigai yra vertinami kaip ūkinės veiklos rezultate gauti pinigai, kai pats K.G. nurodo, kad jie priklauso jam, o kitų faktų, be 29 Lt. gavimo, nenustatyta. Tokiu būdu, apelianto nuomone, visos administracinės bylos medžiaga grindžiama prielaidomis, o ne tyrimo nustatytais įrodymais. Prielaida, kas jei jis anksčiau nuomavosi iš kooperatyvo gretimas patalpas, tai vėliau galėjo nuomoti ir kitas. Prielaida, kad jis galbūt vykdė išnuomotose patalpose prekybą dujomis, nors niekas ten jo nematė ir to nepatvirtina. Prielaida, kad buvo vykdoma dujų prekyba, nenustačius, ar iš viso ten buvo dujos. Prielaida, kad jis samdė K.G. ir V.V., nors nė vienas to netvirtina, o P.V., pasak jo paties, samdė kažkoks kitas apeliantui nežinomas žmogus. Prielaidą, kad visi pas K.G. rasti pinigai yra iš ūkinės veiklos gautos pajamos, neigia pats K.G. Apelianto teigimu, vertindamas šias aplinkybes teismas neatsižvelgė į K.G. duoto pareigūnams paaiškinimo turinį ir formą, kai net ir plika akimi matyti, kad paaiškinimas nelogiškas, raštas iš esmės skiriasi nuo jo blaivaus duoto paaiškinimo rašto. Apeliantas nurodo, kad su šiuo skirtumu sutiko ir FNTT darbuotojas, tik nebuvo protokolo, kuriame tai būtų atsispindėję. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, nežiūrint į jo prašymą nebuvo tirtos, nors jos lengvai galėjo būti patikrintos specialistų - grafologų duota išvada. Apeliantas taip pat nurodo, kad priimant sprendimą dėl jo kaltinimo neatsižvelgta į skirtingus K.G. paaiškinimus, P.V. paaiškinimus, kooperatyvo pirmininkės paaiškinimus, L.P. samdžiusių žmonių nenustatymą, produkto, kuriuo buvo prekiaujama, nenustatymą. Jis nurodo, kad kaltė negali būti grindžiama abejonėmis ir prielaidomis, todėl, jo nuomone, administracinėje byloje nėra nustatyta, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 3 d.
Vadovaujantis ABTĮ 122 str. atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašau
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-29 nutarimą kuriuo man paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 173 str. 3 d. ir administracinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Vertindamas byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi iš karto po įvykio duotais K.G. paaiškinimais, kuriuose jis nurodė, kad jį dirbti paprašė S.I. (b.l. 16) bei nuosekliai ir aiškiai paaiškino aplinkybes. Taip pat pagrįstai K.G. aiškinimą teisme bei daugiau kaip mėnesiui praėjus po įvykio duotą paaiškinimą, kad jis apkalbėjo S.I., nes girtas buvo susipykęs su juo, teismas įvertino kaip norą padėti pažįstama asmeniui išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog K.G. įvykio metu nebuvo neblaivus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad K.G. įvykio metu buvo neblaivus ir dėl šios priežasties galėjo duoti klaidingus paaiškinimus, atmetamas kaip nepagrįstas. Nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo teiginys, jog net ir plika akimi matyti, kad įvykio dieną rašytas K.G. paaiškinimas nelogiškas, raštas iš esmės skiriasi nuo jo blaivaus duoto paaiškinimo rašto. Pažymėtina, jog tiek įvykio dieną, t.y. 2004 10 25, tiek 2004 12 01 paaiškinimus rašė ne pats K.G., o pareigūnai. K.G. tik patvirtino, kad paaiškinimai surašyti teisingai ir juos pasirašė. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 16) patvirtinimas dėl 2004 10 25 paaiškinimo teisingumo bei pasirašymo data parašyti įskaitomai, be klaidų, jie iš esmės nesiskiria nuo 2004 12 01 parašyto paaiškinimo patvirtinimo (b.l. 17), todėl ir dėl to negalima išvada, kad K.G. 2004 10 25 įvykį paaiškino ir paaiškinimo teisingumą patvirtino būdamas neblaivus. Be to, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, būtent K.G. buvo patikėta imti ir skaičiuoti pinigus už vairuotojams parduotas dujas.
Vertinant įvykio dieną duotus K.G. ir P.V. paaiškinimus ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su sandėlio nuoma, "Zil" markės automobilio su dujų talpykla bei dujų siurbliu turėjimu, darytina išvada, kad K.G. įvykio dieną duoti paaiškinimai nuosekliai ir logiškai paaiškina visas bylos aplinkybes. Šiuos paaiškinimus papildo kiti byloje esantys įrodymai (b.l. 5-10, 22-23, 35, 45, 88-89), ir tik paties S.I. aiškinimas bei vėlesni K.G. ir P.V. paaiškinimai jiems prieštarauja, yra nenuoseklūs, o taip pat prieštaraujantys vieni kitiems. Pažymėtina, kad priimant sprendimą reikšmingas yra ne tiek įrodymų kiekis (ypač bylos baigtimi suinteresuotų ar su jais susijusių asmenų daugkartinis patikimais įrodymais nustatytų aplinkybių ir netgi ankstesnių savo parodymų neigimas), kiek jų patikimumas ir jų viseto vertinimas. Taip pat pažymėtina, kad netgi nustačius, jog P.V. dirbti dujų užpildymo darbus tiesiogiai prašė ne pats S.I., o kitas asmuo, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų (ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad P.V. dirbo daugiau pagalbininko darbą, nesusijusį su pinigų ėmimu ir apskaita, todėl galėjo būti bet kokiu būdu parinktas atsitiktinis asmuo, o K.G. pats S.I. patikėjo pagrindinės darbinės funkcijos, susijusios su dujų apskaita ir pinigų ėmimu bei apskaita, atlikimą, nurodydamas, kad su juo dirbs ir kitas asmuo), darytina išvada, kad tai nebūtų pagrindas konstatuoti, jog kitas asmuo, o ne S.I. buvo P.V. darbdavys.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo tirti, bet tyrimo metu netyrė net esminių bylos aplinkybių (ar apeliantas turi licenziją veiklai ir ar K.G. ir P.V. nėra jo įmonės darbuotojai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats apeliantas savo paaiškinimuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, pirmosios instancijos teismui ir net apeliaciniame skunde nurodo, kad jis užsiima mažmenine prekyba įvairių maisto prekių, vadovauja UAB „Žaisliukas" ir su dujų prekyba nieko bendro neturi, P.Virkšto nepažįsta ir jokių santykių su juo nebuvo, o K.G. pažįsta tik kaip savo žmonos klasės draugą.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta ar „Zil“ markės automobilio cisternoje buvo suskystintos dujos, skirtos autotransporto priemonėms, kadangi, ten galėjo būti buitinės dujos viryklėms, ir kad tokioms dujoms nereikia licencijų. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tomis dujomis buvo užpildomi lengvieji automobiliai, todėl netgi tuo atveju, jeigu tai būtų buvę ne suskystintos dujos, skirtos autotransporto priemonėms, o gamtinės dujos, būtų pagrindas patraukti S.I. administracinėn atsakomybėn pagal 173 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą.
Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors byla buvo nagrinėjama žodžiu, pažeidžiant ABTĮ 83 str. reikalavimus, teismas nesurašė teismo posėdžio protokolo, kas, sutinkamai su ABTĮ 142 str., yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ne LR ABTĮ (jis reglamentuoja bylų, kurios nagrinėjamos administraciniuose teismuose pagal skundus dėl jau paskirtų administracinių nuobaudų teisėtumo, procesą), o LR ATPK dvidešimt pirmasis skirsnis, pagal kurio 285 straipsnio reikalavimus tik kolegialus organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rašo protokolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S.I. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ne kolegialus organas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja vienasmeniškai.
Įvertinus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo motyvus ir visa, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą dėl S.I. patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S.I. apeliacinio skundo netenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.