Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.2.14.9.2.4.; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.3;2.12.2.8; 1.1.7.2.2

2025 m. liepos 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. Ž. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2025 m. liepos 13 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5, priėjęs prie nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio buvusiai sutuoktinei P. Ž., tyčia atsineštu kirviu „Fiskars“ daužė į transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dalis ir stiklus, juos sugadindamas, taip sugadino svetimą – nukentėjusiajai P. Ž. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai bendrai 6236,34 eurų turtinę žalą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino. Parodė, kad 2025 m. liepos 13 d., apie 11.00 val., pasiėmęs kirvį, juo apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį buvusios sutuoktinės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog kirvį buvo įsidėjęs į maišelį, kad jo nesimatytų. Turėtu kirviu daužydamas automobilį apgadino priekinį automobilio stiklą, variklio dangtį, visų durelių stiklus, bagažinės stiklą ir šoninius veidrodėlius. Nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Tuo metu, kiek pats apsižvalgęs matė, kitų asmenų automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo, tačiau apgadinęs automobilį, nueidamas nuo jo, pastebėjo jį telefonu filmuojantį kažkokį žmogų. Turėtą kirvį palikęs įsmeigtą į buvusios sutuoktinės automobilio priekinį stiklą, iš aikštelės pasišalino, tačiau netrūkus dėl savo poelgio jautė didžiulę kaltę, todėl grįžęs į namus paskambino Bendruoju pagalbos centro Nr. 112 ir atsiliepusiai operatorei prisipažino apie įvykdytą nusikalstamą veiką. Nurodė, jog su padarytos turtinės žalos dydžiu sutinka. Kadangi apgadintas automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, padarytą žalą atlygins draudimo bendrovei. Pasak kaltinamojo, nusikaltimą įvykdė dėl to, kad buvusi sutuoktinė iškraustė jį iš namų, užblokavo telefono numerį ir nebendravo. Dėl jos elgesio jautė didelę nuoskaudą, todėl apgadino jos automobilį. Po padaryto nusikaltimo, kalbėjosi su buvusia sutuoktine, jos atsiprašė. Nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Pasielgė labai blogai, iš savo klaidos pasimokė. Gailisi dėl savo poelgio, suvokia savo veiksmų pavojingumą ir tikrai daugiau taip nesielgs (b. l. 113-116).

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

4. Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4.1. Nukentėjusioji P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 13 d., 11.00 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą ir veikiančią savo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), signalizaciją. Priėjusi prie virtuvės lango pamatė, kad prie jos automobilio stovi daug žmonių. Taip pat matė, kad automobilio priekiniame stikle yra įsmeigtas kirvis. Nuėjusi prie automobilio pamatė, kad automobilio visi stiklai išdaužti, veidrodėliai nulaužti, apgadintas variklio dangtis. Priėjęs kaimynas M. E., jai parodė filmuotą medžiagą, kurią peržiūrėjusi atpažino savo buvusį sutuoktinį R. Ž., kirviu apgadinusį jos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad minėtą automobilį dar būnant santuokoje su R. Ž., pirko jos vardu už 10 000 eurų. Po skyrybų su sutuoktiniu, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), liko jos asmenine nuosavybe. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl ji kreipėsi į bendrovę, kuri atlygins padarytą turtinę žalą. Buvusiam sutuoktiniui R. Ž. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kodėl R. Ž. taip pasielgė, nežino (b. l. 29–31; 34–36).

4.2. Liudytojas M. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 13 d., apie 10.00 val., buvo namuose, kai priėjusi sutuoktinė pasakė, kad žmogus su kirviu tranko automobilį. Priėjęs prie virtuvės lango, pastebėjo, kaip nepažįstamas vyriškis kirviu daužo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, todėl mobiliuoju telefonu šį įvykį nufilmavo (b. l. 43–44).

4.3. 2025 m. liepos 13 d. 11.06 val. registruotas ROIK Nr. 0125000399308 pranešimas apie tai, kad pranešėja P. Ž. 2025 m. liepos 13 d., apie 11.00 val., būdama savo namuose, išgirdusi lauke triukšmą ir savo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), signalizacijos garsą, pasižiūrėjusi per buto langą pastebėjo, jog jos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiniame stikle įsmeigtas kirvis, nulaužti abu galinio vaizdo stebėjimo veidrodėliai, apgadintas automobilio variklio dangtis ir išdaužyti visi automobilio langai (b. l. 10);

4.4. 2025 m. liepos 13 d. gautas nukentėjusiosios P. Ž. Protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2025 m. liepos 13 d., apie 11.00 val., apgadintas jai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. apgadintas automobilio variklio dangtis, išdaužyti visi automobilio langai ir nulaužti abu galinio vaizdo stebėjimo veidrodėliai, o į priekinį automobilio stiklą buvo įsmeigtas kirvis. Nurodoma, jog įvykio vietoje buvęs liudytojas M. E., nusikalstamą veiką darantį asmenį nufilmavo telefonu, peržiūrėjusi vaizdo įrašą P. Ž. atpažino jame nufilmuotą savo buvusį sutuoktinį R. Ž., kirviu daužantį jos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–23);

4.5. 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5, esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros objektas – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį nustatyta, kad yra sudaužytas automobilio priekinis stiklas, jame paliktas įstrigęs juodos spalvos su oranžinės spalvos kotu kirvis „Fiskars“, dviejose vietose sukapotas variklio dangtis, išdaužti visi automobilio dešinės ir kairės pusių durelių langai, sulaužyti veidrodėliai, išdaužtas galinis langas (b. l. 13–19);

4.6. 2025 m. liepos 16 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad apžiūros objektai: 1. Įvykio vietoje rastas ir paimtas kirvis. Bendras kirvio ilgis 72 cm, kirvio galvos ilgis 20,5 cm., plotis 6,5 cm. Kirvakotis plastikinis, juodas spalvos su užrašu „Fiskars“. Kirvakočio galas oranžinės spalvos su skyle pakabinimui; 2. Garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro: atidarius garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro ID 95512304003, girdimas nukentėjusiosios P. Ž. pokalbis su operatore (toliau – O): 112. P. Ž. (toliau – M): laba diena. O.: laba diena. M.: daužo mašiną, visą su kirviu plaka. O.: kas? M.: vyras. O.: jūsų? M.: buvęs. O.: koks automobilis ir adresas koks? M.: (duomenys neskelbtini). O.: koks automobilis jūsų? M.: (duomenys neskelbtini). O.: valstybiniai numeriai? M.: (duomenys neskelbtini) O.: žodžiais arba vardais sakykit, kad tiksliai būtų. M.: (duomenys neskelbtini). M.: jis lauke tranko. O.: vardas, pavardė jūsų? M.: P. Ž.. O.: koks vardas? M.: P. Ž. O.: siunčiam pareigūnus. M.: gerai, dėkui; 3. Atidarius garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro ID 95512328318, girdimas R. Ž. pokalbis su operatore: 112 klausau. R. Ž. (toliau – V.:) laba diena, noriu pranešt, kad esu padaręs nusikaltimą. Toliau pokalbio metu vyras nurodo, kad sudaužė buvusios sutuoktiės P. Ž. automobilį ir labai gailisi; 4. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas liudytojo M. E.. Vaizdo įrašas filmuojamas iš buto per langą. Girdisi kieme garso signalizacija. Kieme nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp kitų automobilių stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio galo stovo vyriškis, kuris rankose laiko kirvį. Vyriškis užsidėjęs akinius nuo saulės, vilki juodos spalvos šortus, sportinius batelius, mėlynos spalvos megztinį. Jis eina aplink automobilį jį gadindamas. Matyti, jog kirviu daužia į dešinės pusės keleivių durelių langus, juos išdaužia, nudaužia dešinės pusės šoninį veidrodį, smūgiuoja į variklio dangtį ir jį sugadina, taip pat nudaužia kairės pusės šoninį veidrodį, smūgiuoja į priekinį stiklą, jį sudaužo. Kirvis įstringa priekiniame stikle. Vyriškis jį palieka, pasiima ant žemės buvusį geltonos spalvos maišą ir nueina (b. l. 56–61);

4.7. 2025 m. liepos 16 d. nutarime dėl daiktų perdavimo, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, saugojimui protokole užfiksuota, kad 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – kirvis, perduotas saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (b. l. 63);

4.8. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainuos 6236,34 Eur (b. l. 48–54).

5. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), numatyta, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (nuo 2018 01-01). Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą (500 Eur).

6. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. sugadino svetimą turtą. R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog atsineštu kirviu „Fiskars“ daužė į transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dalis ir stiklus. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainuos 6236,34 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, paties kaltinamojo duotus parodymus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, teismas daro išvadą, kad byloje suriktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir teismui abejonių dėl jo atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą nėra. Jo veiksmuose yra visi BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

7. Kadangi R. Ž. 2025 m. liepos 13 dieną, 11.00 valandą, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5, priėjęs prie nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio buvusiai sutuoktinei P. Ž., tyčia atsineštu kirviu „Fiskars“ daužė į transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dalis ir stiklus, juos sugadindamas, taip sugadino svetimą – nukentėjusiajai P. Ž. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai bendrai 6 236,34 eurų turtinę žalą, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

III. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas/netaikymas

8. Kaltinamojo gynėjas advokatas J. Malininas prašė teismo vadovaujantis BK 39 straipsnio 2 dalimi atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9. BK 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) yra ne mažiau dvi šio kodekso 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

10. Įvertinus BK 39 straipsnio 2 dalies dispoziciją, darytina išvada, kad siekiant asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą bei visų trijų numatytų sąlygų visuma. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyta, kad egzistuoja dvi sąlygos t. y. kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau byloje nėra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. Ž. gynėjas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 39 straipsnio 2 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodamas tuo, jog kaltinamasis R. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi, o būtent BK 59 straipsnyje 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Teismas sutinka, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi, t. y. nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punkte. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad byloje yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Kaltinamajam R. Ž. prašomą taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo gynėjas sieja su tuo, jog kaltinamasis R. Ž. netrukus po to, kai įvykdė nusikalstą veiką, apie jos padarymą pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir tokiu būdu, kaltinamojo gynėjo manymu, jis aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sunkių nusikalstamos veikos padarinių, tačiau teismas šiuo atveju kaltinamojo R. Ž. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui apie savo padarytą nusikaltimą, neturi pagrindo vertinti kaip kaltinamojo siekio išvengti sunkių nusikalstamos veikos padarynių.

13. Vertinant BK 59 straipsni 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turėjo suteikti nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitokiais aktyviais veiksmais išvengti ar bandyti išvengti sunkesnių padarinių dėl jo paties padarytų nusikalstamų veikų. Šiai aplinkybei taikyti pakanka nustatyti, ar kaltininkas atliko kažkokius veiksmus, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas buvo baigtas, o nusikaltimu nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis ar pasekmės, nepriklausomai nuo kaltinamojo R. Ž. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, nepasikeitė. Pačiai nukentėjusiajai, kuriai buvo padaryta turtinė žala, kaltinamasis jokios pagalbos nesuteikė, o nusikalstamos veikos padariniai – sugadintas automobili jau buvo atsiradę. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

14. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamasis po to, kai įvykdė nusikalstą veiką, apie jos padarymą pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tik patvirtina faktą, kad jis iš karto suprato padaręs nusikalstamą veiką ir ją pripažino bei gailėjosi dėl to ir ši aplinkybė bei teismo posėdžio metu kaltinamojo išsakyta pozicija tik patvirtina, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

15. Esant išdėstytiems argumentams darytina išvada, kad nėra nustatyta visų būtinų BK 39 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio 2 dalį.

16. Kaltinamasis, kuris buvo atstovaujamas gynėjo advokato, nepateikė jokių duomenų, kad susitaikė su nukentėjusiąja, taip pat teismui nebuvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 38, 40 straipsniai). Nusikalstamą veiką šiuo atveju laikyti mažareikšme, teismas nemato jokio pagrindo (BK 37 straipsnis). Taigi nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis teismas galėtų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, todėl spręstinas klausimas dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laivės atėmimas iki dviejų metų.

18. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

19. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Skiriant bausmę atsižvelgtina į R. Ž. asmenį charakterizuojančius duomenis: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 79), atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. anksčiau neteistas (b. l. 74–75), administracine tvarka baustas, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 77). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas nuo priklausomybės ligų ar įtrauktas į psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų sąrašą (b. l. 67).

20. Nustatyti duomenys patvirtina, kad R. Ž. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis piktybiškai nesilaikytų įstatymų ar sistemingai elgtųsi prieš nustatytas visuomenės normas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam parenkant vieną iš švelnesnių straipsnio sankcijoje nustatytų bausmių. Viešųjų darbų bausmė kaltinamajam šiuo atveju negali būti skiriami, nes jis neišreiškė sutikimo dėl tokios bausmės skyrimo, nurodė, kad jis yra dirbantis asmuo ir negalėtų jų atlikti, todėl skirtina kita švelnesnė bausmė – bauda, jos dydį nustatant labai artimą minimaliam – 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)).

21. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirtina galutinė sumažinta bausmė – 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

22. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams ir leis pasiekti BK numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo, teismas šiuo atveju nemato pagrindo, nes paskirta bausmės rūšis bei dydis, teismo vertinimu, atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

23. Proceso išlaidų ir civilinių ieškinių byloje nėra pateikta.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kirvis, perduotas saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) kompaktinis diskas su dviem garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro bei liudytojo M. E. pateiktu vaizdo įrašu (vokas prisegtas bylos tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹ bei 187 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kirvį, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

– kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. Ž., kad bauda turi būti sumokėta visa ar dalimis per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A).

Išaiškinti R. Ž., kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.