- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-829-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Višinskienė Virginija Volskienė
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- J. Š., N. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovų atstovui adv. V. O.
atsakovui E. Š.
atsakovo atstovui adv. V. P.
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovų J. Š. ir N. Ž. ieškinys atsakovui E. Š., dėl 2008 m. spalio 6 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei 13 800 Lt ir 3537,71 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumokėto avanso grąžinimo, patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai J. Š. ir N. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2008-10-06 susitarimą tarp E. Š. ir J. Š. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl atsakovo E. Š. įvykdytos apgaulės; priteisti iš atsakovo ieškovo N. Ž. naudai 13800 Lt ir 3537,71 Lt Didžiosios Britanijos svarų; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai solidariai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2008-10-06 sutuoktiniai su atsakovu E. Š. sutarė dėl atsakovo pasiūlyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo. Ieškovė su atsakovu pasirašė susitarimą, kuriuo buvo sutarta, kad atsakovas parduos jai nurodytą žemės sklypą su pastatu už 500 000 Lt, o ji nupirks nurodytą turtą už aptartą kainą. Susitarimu buvo sulygta, kad ieškovė savo įsipareigojimų užtikrinimui susitarimo dieną sumoka atsakovui 30000 Lt. Nurodyti įsipareigojimai buvo įvykdyti ir atsakovui buvo pervesta 13800 Lt, o likusi suma – 16200 Lt pervesta į atsakovo nurodyto asmens M. L. sąskaitą Didžiojoje Britanijoje – 3537,71 Didžiosios Britanijos svarų. Susitarime nebuvo nurodyta pagrindinės sutarties sudarymo data, kadangi šalys žodžiu buvo aptarusios, jog tai įvyks mėnesio bėgyje, kai atsakovas surinks reikiamas pažymas dėl sandorio sudarymo. Praėjus sutartam laikui, atsakovas pareiškė, jog jis nėra pasiruošęs pardavimo sandoriui, o vėliau pradėjo vengti kontaktų su ieškovais, neatsakinėjo į telefono skambučius. Kilus įtarimui dėl atsakovo nesąžiningumo, ieškovai pradėjo domėtis parduodamo turto teisiniu režimu ir sužinojo, jog atsakovas siūlydamas pirkti namą su žemės sklypu, kaip nuosavybės įrodymą pateikė nepilnos apimties išrašą iš Registrų centro duomenų bazės, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas valdo žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pilnos apimties registro duomenų išraše nurodoma, kad atsakovas nurodytu adresu turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jam priklauso tik 1000/2983 žemės sklypo ir jokių statinių nuosavybės teise toje žemės neturi. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas ieškovams siūlė pirkti nelegaliai (be patvirtinto projekto ir statybos leidimo) pastatytą namą, t.y. neturėdamas teisės disponuoti šiuo statiniu. Be to, parduodant dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pirmumo teisę ją įsigyti turi bendraturčiai. Šios aplinkybės turi įtakos vertinant aptariamą sandorį. Atsakovas apgavo ieškovus, pateikdamas jiems tikrovės neatitinkančius dokumentus, būtinus sąžiningiems ikisutartiniams santykiams (LR CK 6.193 str., UNIDROIT principų 3.8 str.), todėl ieškovai manė, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, dėl ko prašė pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (LR CK 1.91 str.), įpareigojant grąžinti šalis viena kitai viską, ką yra perdavusios pagal sandorį. Ieškiniu taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, nes po susitarimo atsiradusios teigiamos emocijos dėl beveik įgyvendintos šeimos svajonės turtėti namą buvo brutaliai išsklaidytos paaiškėjusių faktinių aplinkybių bei paties atsakovo paaiškinimų ir veiksmų, dėl ko ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, supratę esą apgauti, be to, kai kurie pažįstami ir kaimynai pasišaipo iš ieškovų.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas
Nurodė, kad susitarimas dėl žemės sklypo su pastatu buvo pasirašytas su ieškove 2008-10-06, todėl nesant susitarime aptartos pagrindinės sutarties sudarymo datos, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalimi, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigiasi 2009-10-06 (pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos). Ieškovai iškraipė faktines aplinkybes dėl sutarties dalyko, nes 2008-10-06 dienai jiems buvo gerai žinoma aplinkybė, jog atsakovui priklauso tik dalis žemės sklypo, t.y. 1000/2983. Be to, ieškovė buvo informuota, jog yra tvarkomi ant atsakovo žemės sklypo pastatyto ūkinio pastato nuosavybės teisės įregistravimo dokumentai ir atliekami kiti su nuosavybės įregistravimu susiję veiksmai, ką patvirtino prie atsiliepimo pridėti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, dar 2007 metais pradėtas rengti žemės sklypo atidalijimo detalusis planas, siekiant padalinti žemės sklypą į du atskirus sklypus. Be to, susitarimu šalys buvo sutarusios ne dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo, o dėl žemės sklypo su pastatu pirkimo, atkreipiant dėmesį, jog statinio paskirtis nebuvo nurodyta. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog ieškovai pastato paskirtį iš „pagalbinės“ patys pasikeis į „gyvenamąją“. Praėjus keliems mėnesiams, ieškovai patys pareikalavo sumažinti perkamo turto kainą, o atsakovui nesutikus, pradėjo atsakovo vengti, savo elgesiu parodydami, jog sutarto turto nebeketina pirkti. Todėl ieškovų sumokėta 10 000 Lt suma turi laikoma kaip netesybos už įsipareigojimų nevykdymą pagal susitarimą. Be to, yra visos sąlygos pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. 2008-10-06 susitarimas, sudarytas tarp J. Š. ir E. Š. pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl E. Š. apgaulės; Iš atsakovo E. Š. ieškovo N. Ž. naudai priteista 26784,45 Lt atsakovui E. Š. sumokėto avanso ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos – 26784,45 Lt nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3630,83 Lt bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovo E. Š. valstybės naudai priteista 59 Lt teismo (pašto) išlaidų; Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Teismas pažymėjo, kad 2008-10-06 d., susitarimo sudarymo dieną, atsakovas, ieškovams kaip būsimiems pirkėjams, neatskleidė esminių sutarties objekto teisinio režimo aplinkybių, t.y. jog atsakovas žemės sklypą valdo ne asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuriai įstatymas jos perleidimo atveju numato tam tikrą privalomą procedūrą bei nuslėpė aplinkybę, jog gyvenamas namas, kurį ketino pirkti ieškovai, susitarimo dieną nebuvo įregistruotas atsakovo vardu ir teisinė dokumentų registracija atlikta nebuvo (LR CK 6.162 str. 2 d.), ką patvirtino ir paties atsakovo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje fiksuoti duomenys - kadastriniai matavimai padaryti 2008-10-23 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2008-10-23 sutarties Nr. SK 0810969A pagrindu, t.y. po 2008-10-06 susitarimo.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovas tarp šalių esant ikisutartiniams santykiams elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė esminės informacijos, būtinos ne tik pagrindinei, bet ir preliminariai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti bei sprendė, kad 2008-10-06 susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sudarymą lėmė atsakovo apgaulė, todėl toks sandoris kaip turintis valios trūkumų ir neatitinkantis tikrosios ieškovų valios pripažintinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (LR CK 1.95 str.). Įstatymas numato šalims pareigą grąžinti viena kitai visa, ką gavo pagal tokį sandorį, todėl atsakovas buvo įpareigotas grąžinti ieškovų sumokėtą pinigų sumą pagal 2008-10-06 sudarytą susitarimą, viso 26 784,45 Lt. Įvertinęs ieškovų argumentus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, pažįstamų pašaipų dėl nepavykusio sandorio, bei patirto streso sužinojus, kad namo, kuriame jiems buvo leista pagyventi iki pagrindinės sutarties sudarymo, teisinė registracija neatlikta, o žemė atsakovui priklauso ne asmeninės nuosavybės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismas pažymėjo, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs ir nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu bei gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitas aplinkybes. Įvertinęs tai, kad ieškovai patirtą žalą įrodinėjo tik savo paaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovo padarytos apgaulės ir dėl to patirtų išgyvenimų iš esmės pablogėjo vieno ar kito ieškovo sveikata, todėl sprendė, kad nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimui, teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo, ieškovų naudai priteisė 1230,83 Lt žyminio mokesčio, bei advokato atstovavimo išlaidas byloje – 2400 Lt, viso 3630,83 Lt (CPK 98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas E. Š. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovų J. Š. ir N. Ž. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų, atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; sustabdyti vykdomąją bylą pradėtą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į ikisutartinių santykių prigimtį ir jų funkciją ir be teisinio pagrindo, iš dalies tenkino ieškovų ieškinį, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, todėl neatskleidė bylos esmės ir neįvertino ieškovų nesąžiningumo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sudarant 2008-10-06 susitarimą atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes susitarimo sudarymo metu, ieškovai žinojo nekilnojamųjų daiktų teisinį rėžimą, ką patvirtina paties susitarimo turinys, kuriame atskleisti tikrieji šalių ketinimai. Ieškovai patys mokėjo už elektros energijos teikimą atsakovo kaimynui, nes iki pastato teisinės registracijos atlikimo, pastatas neturėjo savarankiškos elektros dėžutės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai žinojo nekilnojamųjų daiktų teisinį rėžimą. Ieškovams buvo pateiktas pilnos apimties išrašas iš Registrų centro duomenų bazės, kuriame nurodytas atsakovui priklausantis žemės sklypas ir pastatas, tačiau pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovams buvo pateiktas nepilnos apimties išrašas. Teismas neapklausė architekto pas kurį lankėsi ieškovai ir kuris žinojo visas aplinkybes susijusias su ieškovų ketinamo įsigyti turto teisiniu rėžimu ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovams nebuvo atskleisti visi duomenys dėl žemės sklypo ir pastato. Teismas netinkamai įvertino 2008-10-06 susitarimą ir nepagrįstai nurodė, kad susitarimas sudarytas ,,dėl nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir gyvenamojo namo“, o ne ,,dėl žemės sklypo su pastatu“, kaip nurodyta susitarime. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vieną mėnesį, nes 2008-10-06 susitarime jokie pagrindinės sutarties sudarymo terminai nenurodomi. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog atsakovas ieškovams, kaip būsimiems pirkėjams, neatskleidė esminių sutarties objekto teisinio rėžimo aplinkybių. Nepagrįstas teismo argumentas, jog 2008-10-06 sudarant susitarimą, atsakovas neturėjo kadastrinių matavimų bylutės, o kadastriniai matavimai padaryti 2008-10-23, nes būtent dėl šios priežasties ir buvo sudaromas 2008-10-06 susitarimas, kad sutvarkius būtinus dokumentus šalys galėtų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ,,atsakovas neturėjo daikto, dėl kurio pardavimo tarėsi su ieškovais“. Daiktas buvo, netinkama buvo tik jo teisinė registracija, todėl šalys negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, civilinės teisės normos toleruoja tokią situaciją, kai pardavėjas sutarties sudarymo metu nėra parduodamo daikto savininkas, tačiau juo tampa sutarties įvykdymo metu, ir tokias sutartis pripažįsta galiojančiomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2008). Pirmos instancijos teismas, pripažindamas atsakovo elgesį nesąžiningu, tokią išvadą padarė iš esmės remdamasis tik ieškovų paaiškinimais, neįvertinęs atsakovo pateiktų įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų, tolimesnių veiksmų po susitarimo sudarymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Nurodo, kad atsakovo žiniomis pagal skundžiamąjį teismo sprendimą yra pradėta vykdomoji byla (numeris atsakovui nežinomas), todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo prašo pradėtą vykdomąją bylą sustabdyti.
Atsiliepimas
Ieškovai J. Š. ir N. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus bei tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinus ir taikius materialinės bei procesinės teisės normas, todėl pagrindo jį pakeisti ar panaikinti nėra. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai abstraktūs, nesukonkretinti, neargumentuoti nesutikimai su teismo sprendimu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovai gyvendami pastate mokėjo kaimynui už elektrą nepagrįsti, nes neaišku kuo atlikti mokėjimai susiję su kilusiu ginču. Atsakovas nereikalavo apklausti architekto pas kurį lankėsi ieškovai, todėl teismas jo neapklausė. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškovams buvo pateiktas pilnos apimties išrašas iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, nes teismo posėdžio metu, atsakovas pats nurodė sutrumpintąjį VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bei juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino ginčo šalių pateiktus įrodymus, kuriais jie grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str., 183 str., 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį-teisinį santykį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį, atmesti kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija pripažįsta ieškovų teiginius įrodytais.
Byloje nustatyta, kad ieškovai siekė įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Iš byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos (b.l. 42-50) matyti, kad pastatas, nurodytas ginčo šalių susitarime, pagal jo išorę bei vidaus įrengimą, atitinka gyvenamajam namui. Be to, atsakovo, ieškovams pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centro svetainės (b.l. 14), apie žemės sklypo su statiniais priklausomybę E. Š. nuosavybės teise, akivaizdžiai negalėjo sukelti ieškovams įtarimų apie faktus neatitinkančius tikrovės.
Teisėjų kolegija, atmeta atsakovo bei jo atstovo teiginį išsakytą apeliacinės instancijos teismui, esą, ieškovas žinojo apie esamą padėtį ir patys įsipareigojo atlikti tiek žemės sklypo, tiek pastato teisinę registraciją atsakovo vardu ir taip pašalinti kliūtis pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovams Civilinio kodekso 2. 137 straipsnio nustatyta tvarka buvo išduotas įgaliojimas atsakovo nurodytiems veiksmams atlikti.
Ieškovų teiginiai, jog reikalavimą nutraukti preliminariąją sutartį, jie pareiškė išaiškėjus tikrosioms faktinėms aplinkybėms apie atsakovo parduodamą nuosavybę, patvirtina jų veiksmai (CK 6.193 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai sutiko su atsakovo reikalaujama pardavimo kaina, sumokėjo 30 000 Lt avansą, o atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, įgijo būstą, kurio rinkos vertė 487 000 Lt (b.l. 78).
Pirmos instancijos teismo nustatytos bei įvertintos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo patikrinti bei įvertinti įrodymai (CPK 183 str., 185 str.), patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad ieškovai galėjo atsisakyti sutarties, sudarytos dėl apgaulingų atsakovo pareiškimų, tiek žodžiais, tiek ir veiksmais, kuriais atsakovas nesąžiningai nuslėpė nuo ieškovų, esmines sutarties aplinkybes, apie kurias, vadovaujantis protingais komercinės veiklos standartais, reikėjo pranešti ieškovams prieš sudarant 2008 m. spalio 8 d. susitarimus.
Nurodytais argumentais ir išvadomis apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl prašymo stabdyti bylos nagrinėjamą apeliacine tvarka, iki bus išspręsta civilinė byla pagal atsakovo ieškinį ieškovams dėl žalos atlyginimo.
Prašymas netenkintinas, kadangi aplinkybės šioje civilinėje byloje yra nustatytos ir pilnai ištirtos. Šiuo atveju, apeliacine tvarka nagrinėjama byla gali turėti prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, pagal atsakovo pareikštą ieškinį, ieškovams, o ne atvirkščiai (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovo E. Š., valstybės naudai priteistinos 5,70 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,70 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.