Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. M., J. M., S. A., T. N. ieškinį atsakovei R. K. dėl leidimo ieškovams be atsakovės sutikimo sudaryti žemės sklypų atidalijimo sutartį ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- leisti jiems be atsakovės R. K. sutikimo sudaryti ir pasirašyti suformuotų iš pertvarkyto padalijimo būdu žemės sklypo, kadastro Nr. 4174/0200:710, esančio Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k., keturių žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1, 2, 3 ir 4, atidalijimo sutartį bei ją užregistruoti kartu su nurodytų žemės sklypų nustatytais kadastro duomenimis Nekilnojamojo turto registre;

- priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo T. N. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

4. Byloje ieškovai pateikė šiuos įrodymus: Mokėjimo patvirtinimą dėl 41,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 2); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie ieškovams ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 7-8); Žemės sklypo Nr. 710, plotas 4700 m², planą M 1:1000 (b.l. 9); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-25 leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 10-11); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti (b.l. 11); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-05-27 įsakymą Nr. 48FPĮ-549-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4174/0200:710), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, Avižienių seniūnijoje, Lindiniškių kaime, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (b.l. 12); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-07-04 sprendimą Nr. 48SK-1943(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4174/0200:710), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, Avižienių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (b.l. 13); Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:100, Sprendinių brėžinį (b.l. 14); Žemės sklypų planus M 1:500 (sklypo plotas 1500 m²; sklypo plotas 1200 m²; sklypo plotas 1000 m²; sklypo plotas 1000 m²) (b.l. 15 - 18); Teisinių paslaugų sutartį ir pinigų priėmimo kvitą (b.l. 19-20); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartį (b.l. 21).

5. Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad ieškovams M. M., J. M., S. A., T. N. ir atsakovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirtis 0,4700 ha ploto sklypas, unikalus Nr. 4174-0200-0710, kadastrinis Nr. 41740200:710, esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k.

P. N. turto registro Centrinio duomenų banko išrašą minėto žemės sklypo: 1500/4700 dalys (0,1500 ha) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams M. M. ir jo sutuoktinei J. M.; 1000/4700 dalys (0,1000 ha) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. A.; 1000/4700 dalys (0,1000 ha) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui T. N.; 1200/4700 dalys (0,0,1200 ha) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. K. ir T. K.. Nors iš minėto išrašo matyti, kad 1200/4700 dalys žemės sklypo priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise atsakovei ir T. K., tačiau iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-29 priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-26660-96/2013, kuriuo be kita ko nutraukė R. K. ir T. K. santuoką bendru sutarimu ir 1200/4700 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4174-0200-0710, paskyrė būtent R. K.; šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, nors atsakovė minėto teismo sprendimo nėra tinkamai išviešinusi, tačiau akivaizdu, kad būtent jai asmeninės nuosavybės teise, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, priklauso 1200/4700 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4174-0200-0710.

Taip pat nustatyta, kad 2013 m. ieškovai kartu su atsakove, siekdami atidalinti jiems priklausančias 0,4700 ha žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 25 d. gavo leidimą Nr. 48L-(14.48.36)-347 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (kadastrinis Nr. 41740200:710); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2013 m. liepos 19 d. išdavė sąlygas Nr. 364-13 specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti. UAB „Turto administravimo grupė“ matininkas A. L. atliko visų suprojektuotų atidalintų keturių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 2015 m. lapkričio 26 d. parengė keturias kadastro duomenų bylas, kurias 2016 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-1943(14.48.111.) dėl žemės sklypo patvarkymo padalijimo būdu pertvarkė minėtą žemės sklypą padalijimo būdu į keturis žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1, 2, 3 ir 4, bei patvirtino šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal matininko 2015 m. lapkričio 26 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Tam, kad minėto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo procesą užbaigti bendrasavininkiai privalo sudaryti ir pasirašyti pas notarą žemės sklypo atidalijimo sutartį bei ją užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, kaip matyti iš bylos, atsakovė iš esmės atsisako dalyvauti šioje baigiamojoje stadijoje; ji atsisako atvykti pas notarą ir pasirašyti minėtos sutarties.

6. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį – ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą.

7. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Bendraturtis, siekdamas atidalinti žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą (2009 m. gruodžio 9 d.), kuri buvo paskelbta Teismų praktikoje Nr. 32).

8. Minėta, kad atsakovė iš pradžių sutikusi dalyvauti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese, t.y. buvo pradėta ir tęsiama sklypų atidalijimo (formavimo ir pertvarkymo) administracinė procedūra, buvo priimami atitinkami sprendimai. Tačiau galutinai parengus ir priėmus visus ginčo žemės sklypų performavimo ir pertvarkymo dokumentus, atsakovė iš esmės atsisakė pasirašyti ginčo sklypų padalijimo notarines sutartis. Be minėtų notarinių daikto padalijimo sutarčių Nekilnojamojo turto registre negali būti registruojamos šalių nuosavybės teisės į atidalintus savarankiškus daiktus (Žemės įstatymo 30 str.).

9. Atsakovė atsisakydama dalyvauti baigiamojoje ginčo sklypo atidalinimo administracine tvarka procedūroje savo šio poelgio iš esmės niekuo nemotyvuoja.

10. Teismas byloje nenustatė, kad ginčo žemės sklypo (sklypų) formavimas ir pertvarkymas, siekiant ginčo sklypą padalinti į keturis atskirus žemės sklypus, kaip nors pažeistų ar galėtų pažeisti atsakovės teises; ji pati, minėta, jokių argumentų dėl galimų jos teisių pažeidimo nenurodė.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti ant notarinių daikto pasidalijimo sutarčių, - pažeidžia ieškovų teises, t.y. jie negali įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės teisių įregistravimo į atidalintus žemės sklypus.

Toks atsakovės elgesys yra neteistas ir nepagrįstas.

12. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas, tad jis tenkintinas.

13. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovų ieškinys tenkintas pilnai, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovų naudai. Tai reiškia, kad ieškovai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti vienam ieškovui, t.y. T. N..

Taigi, iš atsakovės R. K. ieškovo T. N. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur žyminio mokesčio, 520,00 Eur už advokato paslaugas, iš viso 561 Eur (LR CPK 79 – 80 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams M. M., J. M., S. A. ir T. N., t.y. pripažinti ieškovų teisę, be atsakovės R. K. sutikimo sudaryti ir pasirašyti suformuotų iš pertvarkyto padalijimo būdu žemės sklypo, kadastro Nr. 4174/0200:710, esančio adresu Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k., keturių žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1, 2, 3 ir 4, atidalijimo sutartį bei ją užregistruoti kartu su nurodytų žemės sklypų nustatytais kadastro duomenimis Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 561,00 Eur (penki šimtai šešiasdešimt vienas euras 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.