- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- ATP-497-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03045-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimo, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir nubaustas 1200 eurų dydžio bauda, nekonfiskuojant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. teismo nubaustas už tai, kad jis 2015-03-02 apie 23.45 val. Vilniuje, Salininkų gatvėje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 prom. girtumas, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Šiais veiksmais T. V. pažeidė KET 14, reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą dalyje dėl paskirtos baudos pakeisti ir sumažinti jam paskirtą baudą arba baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas paskyrė apeliantui per didelę baudą, ji neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų. Šiuo metu jis niekur nedirba, nuo 2014-12-10 yra registruotas darbo biržoje, aktyviai ieško darbo. Motina A. V. yra invalidė, niekur nedirba. Jam paskirta bauda yra didelė našta visai šeimai, nes neturi pajamų sumokėti tokio dydžio baudą dėl sunkios turtinės padėties. Teigia, jog nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
T. V. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. , ir nubaustas 1200 eurų bauda. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas T. V. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašoma sumažinti jam paskirtą baudą arba baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.
ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Pirmosios instancijos teismas T. V. skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Dar labiau sumažinti apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dydį galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas T. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas, nes nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 20 str. nuostatomis, darytina išvada, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta bauda yra didelė našta visai šeimai, byloje nėra duomenų, kad T. V. piktnaudžiauja alkoholiu, be to, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
Nors apeliantas taip pat prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
ATPK 313 str. 4 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią teisės normą, darytina išvada, kad paskirtos baudos išdėstymas visų pirma sietinas su sunkia pažeidėjo turtine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2829/2010). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad T. V. nuo 2014-12-10 yra registruotas darbo biržoje, jo motinai A. V. nustatytas 40% darbingumas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po skundžiamo nutarimo nubaustojo materialinė padėtis dar labiau pablogėjo, todėl sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti ne tik į nubaustojo materialinę padėtį, bet ir į padarytus veiksmus už kuriuos jis buvo nubaustas, bei kitas aplinkybes: T. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris yra itin pavojingas: vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nubaustojo pateikiami motyvai dėl jo sunkios materialinės padėties tam tikra prasme pateikia informaciją ir apie nubaustojo asmenybę: žinodamas apie galimas jo daromo pažeidimo pasekmes (baudą už padarytus pažeidimus), jis jų neatsisakė, todėl papildomų lengvatų taikymas šiam nubaustajam, atsižvelgiant ir į jo padarytą pažeidimą, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą ir kitus svarbius tikslus, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą pasiekti kuo mažiau neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirtos nuobaudos atlikimu. Paskirta nuobauda pirmiausiai turi būti veiksminga pačiam teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, ir šis veiksmingumas tam tikra dalimi priklauso ne tik nuo paskirtos nuobaudos dydžio, jos neišvengiamumo, bet ir nuo savalaikiškumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas T. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis ATPK nuostatomis, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.