Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-01 · Civilinė byla Nr. 2-970/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
2-970/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Balturas“
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-970/2009Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EMVI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2675-178/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EMVI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Balturas“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „EMVI“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Balturas“ be pagrindo įgytus 45 030,32 Lt, palūkanas (4 128,78 Lt), 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismui nutarus pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovui nepateikus dubliko, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad ieškovui nepateikus dubliko, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, tokia teisė Civilinio proceso kodekse nenumatyta. Dėl teismo nustatyto trumpo 10 dienų termino dublikui pateikti ir dėl ieškovą atstovaujančio bankroto administratoriaus komandiruotės, pateikti dubliką nustatytu terminu nebuvo galimybės. Teismas, ieškovo teigimu, sprendime nenurodė, kokius įrodymus vertino ir nepagrįstai atmetė administratoriaus, ginančio bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Išdėstė argumentus:

Šalies argumentai

1. Ieškovui nepateikus dubliko ir atsakovui pateikus prašymą, teismas, vadovaudamasis CPK 142 str. 2 d. 4 p. ir 227 str., turi teisę priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovas nepateikė duomenų pagrindžiančių svarbias dubliko nepateikimo priežastis, o taip pat įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas turėjo teisę prašyti pratęsti ar atnaujinti terminą dublikui paduoti, tačiau to nepadarė. Be to, bankroto administratorius buvo komandiruotėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jis turėjo visas technines ir fizines galimybes per nustatytą terminą pateikti teismui dubliką ar prašymą pratęsti terminą jam paduoti.

3. Sprendimas už akių buvo priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir nėra pagrindo išvadai, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisėtas.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės. Išdėsto argumentus:

1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tik CPK numatytais atvejais (CPK 262 str. 2 d.). CPK nėra numatyta galimybė priimti sprendimą už akių dėl nepateikto dubliko. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kuri nelaikytina formuojančia teismų praktiką.

2. Sprendimo už akių priėmimas yra ne pareiga, o teismo teisė, kuria turi būti naudojamasi nepažeidžiant teisingumo ir protingumo principų. Nagrinėjamoje byloje priėmus sprendimą už akių buvo pažeistas ir viešasis interesas, kadangi vienas iš bankrutuojančios įmonės kreditorių yra valstybė.

3. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas išrašė ieškovui sąskaitas faktūras už realiai neatliktas paslaugas, atsakovas ieškinio argumentų nepaneigė, nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškovui suteiktas paslaugas. Atsakovo argumentas, kad įmonės vadovai ir dalyviai galėjo tikrinti ir kontroliuoti įmonės apmokamas sąskaitas, negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Atsakovui nepateikus įrodymų nėra aišku, kokius įrodymus teismas formaliai tyrė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Balturas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant atskirojo skundo dėl nutarties, kuria atmestas pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių pagrįstumo klausimą, ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės dėl ginčo esmės nėra vertinamos. Teismas sprendime už akių nurodė ieškinio atmetimo motyvus. Naujų įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, ieškovas nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas tai šaliai nedalyvaujant (CPK 285-286 str.). Proceso koncentruotumas, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat su teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).

Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes liudijančias dubliko nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287-288 str.). Esant minėtoms sąlygoms, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas (CPK 288 str. 4 d.).

Prašyme peržiūrėti sprendimą už akių ieškovas nurodė, kad įmonės administratoriaus bendrovės ,,Bankroto administravimo paslaugos“ direktorius J. J. buvo išvykęs į komandiruotę Klaipėdoje ir dėl to administratorius neturėjo galimybės tinkamai parengti ir pateikti dubliko. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta aplinkybė negali būti vertinama kaip pateisinančia dubliko nepateikimą. Dublikui pateikti buvo skirtas 10 dienų terminas, todėl net ir išvykus direktoriui į Klaipėdą, pasinaudojant techninėmis priemonėmis buvo galimybė pateikti procesinį dokumentą arba motyvuotą prašymą pratęsti nustatytą terminą. Atskirajame skunde ieškovas nenurodo jokių dubliko nepateikimą pateisinančių aplinkybių ir teigia, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato teismo teisės priimti sprendimą už akių, kai ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą, t. y. dubliko. Sutikti su tokiu apelianto teiginiu, nėra pagrindo. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje arba paruošiamųjų dokumentų būdu. CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Šiuo atveju sprendimas už akių priimamas, kadangi šalis nesirengia bylos nagrinėjimui, nesirūpina greitu jos išnagrinėjimu. Kai pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, šaliai, kuri nepateikia teismui paruošiamojo procesinio dokumento (dubliko, tripliko), turi atsirasti analogiški teisiniai padariniai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui nepateikus procesinių dokumentų, neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių (b. l. 41). Todėl daroma išvada, kad ieškovui nepateikus dubliko, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Kita aplinkybė, kurią konstatavus sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas - tai su pareiškimu pateikti įrodymai, argumentai galintys įtakoti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismo sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos ribų“, ir vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (CPK 4 str.) kasacine tvarka priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007, 2007 m. spalio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-378/2007) yra išaiškinta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą - ištirti bylos aplinkybes ir spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kitaip tariant teismas savo teisę priimti sprendimą už akių turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Toks sprendimo už akių institutą reglamentuojančių normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant prašymą peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, teismas negali tik formaliai patikrinti, ar yra pateikti nauji įrodymai, o turi apsvarstyti visus pareiškime išdėstytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei „EMVI“ pateikė sąskaitas faktūras už paslaugas kurių realiai nesuteikė. Atsakovo argumentas, kad įmonės vadovai bei dalyviai ilgą laiką turėjo galimybę tikrinti bei kontroliuoti įmonės apmokamas sąskaitas, nėra pagrindas atmesti reikalavimą, nes ieškinį bendrovės vardu pateikė įmonę atstovaujantis bankroto administratorius, turintis teisę tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Skunde apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kokias paslaugas suteikė, nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių paslaugų suteikimo faktą. Šie ieškovo pateikti argumentai ir byloje esantys įrodymai leidžia abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad darbų atlikimo aktai sutartyje nebuvo numatyti, todėl jie nebuvo surašomi ir pateikiami. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. liepos 17 d. šalių sudarytos sutarties pagrindu pats atsakovas parengė ir pateikė ieškovui 8 sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta paslaugų kaina ,,pagal darbų-paslaugų atlikimo aktą Nr. 1-8“. Visose sąskaitose-faktūrose nurodyti skirtingų numerių darbų-paslaugų atlikimo aktai, t. y. iš sąskaitų-faktūrų turinio galima manyti, kad kiekviena sąskaita buvo išrašyta pagal į realius darbų-paslaugų atlikimo aktus. Šie duomenys bei atsakovo argumentai yra prieštaringi. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nepateikė naujų įrodymų, tačiau išdėstė svarius argumentus, leidžiančius abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas minėtų prieštaringų bylos duomenų netyrė ir nevertino.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo bankrutuojančios UAB „EMVI“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėEgidijus Žironas