Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 21 val. 50 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – R. J. fizinį skausmą ir jį sužalojo, o būtent: žodinio konflikto metu, nukėlęs nuo vyrių kambario duris ir laikydamas jas rankose, tyčia sudavė durimis vieną smūgį lovoje gulinčiam R. J. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajam R. J. sukėlė fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes pripažino ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo antrame aukšte įvykio metu gyveno nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, kuriems šį kambarį buvo išnuomojęs kaltinamasis. Pats R. J. gyvena pirmame namo aukšte. Įvykio dieną kaltinamasis ir nukentėjusiojo žmona pirmame aukšte vartojo alkoholinius gėrimus - pats R. J. išgėrė maždaug pora „bambalių“ alaus per visą dieną, gėrė po truputį, jautėsi apsvaigęs. Tos dienos vakare iš darbo grįžus ir į kambarį antrame aukšte nuėjus R. J., R. J. taip pat nuėjo į antrame aukšte buvusį kambarį, kur tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo iš kibiro neišpiltų ir visą dieną kambaryje buvusių išmatų. Šio konflikto metu kaltinamasis nuėmė nuo vyrių kambario duris ir trenkė jomis vieną kartą lovoje gulėjusiam R. J. į galvos sritį. Nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl padaryto nesigaili, nes pyksta ant R. J. dėl neišneštų į tualetą išmatų, buvusių kibire, antro aukšto kambaryje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. vakare, apie 21 val., jis (R. J.) grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur antrame namo aukšte kartu su žmona iš kaltinamojo R. J. nuomojosi kambarį. Tuo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Nukentėjusiojo teigimu, ryte jis kambaryje paliko kibirą su šlapimu, kadangi reikėjo skubiai vykti į darbą, nespėjo išnešti. Nukentėjusiajam kambaryje atsigulus į lovą ir įsijungus televizorių, kaltinamasis užėjo į nukentėjusiojo kambarį, nukėlė nuo vyrių duris ir trenkė jomis nukentėjusiajam į galvos sritį. Prieš tai jie abu kalbėjosi apie kambaryje paliktą šlapimą. Nukentėjusiojo galva šio įvykio metu buvo praskelta, todėl buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Šio įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis pripažino, jog ir pats tą vakarą buvo neblaivus, todėl galimai visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena.

Protokole-pareiškime R. J. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie 21 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant išsinuomotame kambaryje, gulint lovoje, į kambarį užėjo namo savininkas R. J. ir pareikalavo, kad jis (R. J.) nedelsiant susimokėtų už nuomą, už sausio mėnesį. Šiam atsakius, kad nuomos mokesčio už sausio mėnesį nemokės, nes dabar yra gruodis, jie nebuvo sutarę, jog nuomos mokestį reikės mokėti į priekį, R. J. nukėlė nuo vyrių kambario duris ir pasakęs, kad jis dingtų iš čia, trenkė durimis nukentėjusiajam vieną kartą į galvą. Nuo suduoto smūgio durimis R. J. juto stiprų fizinį skausmą ir buvo sužalotas, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. Po suduoto smūgio durimis R. J. pastatė duris prie sienos ir nieko nesakęs išėjo iš kambario.

2019 m. gruodžio 18 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. 22.21 val. R. J. nustatytas 2.54 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-5).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 116-120).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 rodmenų matyti, kad R. J. 2019 m. gruodžio 17 d. 22.25 val. nustatytas 1.95 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašo, forma E025, matyti, kad R. J. 2019 m. gruodžio 17 d. nustatyta mušta viršugalvio žaizda (1 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1129/2019 (06) nurodyta, kad R. J. padaryta muštinė žaizda viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant viršugalvio kairę pusę kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Durų varčia savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smogiant į galvą durų varčia. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 48).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra mūrinis, vieno aukšto su palėpe sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte, palėpės kairėje pusėje, 2 metrų atstumu nuo laiptų, yra durų anga. Baltos spalvos durys pastatytos kambaryje ir atremtos į staktą. Kambaryje prie išskleistos sofos-lovos ant mėlynos spalvos kiliminės dangos matoma rausvos spalvos galimai kraujo dėmė. Ant sofos-lovos užklotas žalios spalvos užklotas, ant kurio matoma rausvos spalvos galimai kraujo dėmė. Apžiūrint duris nustatyta, kad jos yra 0,8 metro pločio ir 2,05 metrų aukščio. Ant durų vienos pusės matomos rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 9-17).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas kompaktinis diskas su 2019 m. gruodžio 17 d. telefoninio pranešimo garso įrašu, kuris sukurtas 2019 m. gruodžio 17 d. 22:04:11. Paleidus garso įrašą girdėti pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo R. J., kuris specialiųjų tarnybų prašė pagalbos ir nurodė, kad jis sumušė vyriškį, kuris kraujuoja ir kuriam reikia greitosios (1 t., b. l. 78-80).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog R. J., tyčia suduodamas durimis vieną smūgį lovoje gulinčiam R. J. į galvos sritį, sukėlė R. J. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje, kvalifikuojamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. R. J., atlikdamas smurtinius veiksmus R. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš R. J. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos .darymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę R. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (be jokios priežasties), tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sužalotas nukentėjusysis), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingumas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant R. J. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo nuomone, būtent šis įpareigojimas padės įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus. Prokuroro pasiūlytas įpareigojimas - neatlygintinai išdirbti 60 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BPK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) – kaltinamajam neskirtinas, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., b. l. 31) nurodyta, kad R. J. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, bei kad jis negali dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 22.15 val. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 15.27 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 128-132), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133-135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,44 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidų dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 60-68). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktas – kompaktinis diskas, perduotas teismui su ikiteisminio tyrimo medžiaga voke Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į R. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 22.15 val. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 15.27 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. J. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš R. J. 35,44 Eur (trisdešimt penkių eurų 44 centų) žalą (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. 21 7300 0100 0248 4333).

Daiktą – kompaktinį diską, saugomą voke Nr. 1 - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.