Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-03 · Administracinė byla Nr. AS-415-582-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-03
Bylos Nr.
AS-415-582-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
S.T.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS7-582-06Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

S.T. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.88 „Dėl S.T. nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu" bei 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr.R3-2711 „Dėl atsisakymo skirti netekto darbingumo kompensaciją" ir VSDFV 2005 gruodžio 28 d. sprendimą Nr.(11.1)-I-8354. Kartu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad turi invalidumą, dėl galvos traumos neteko 70 procentų profesinio darbingumo, visą šį laiką mėgino ginčą spręsti neteismine tvarka - kreipėsi į ikiteisminio tyrimo, VSDFV pareigūnus. Senaties termino taikymas prievolėse dėl žalos, padarytos asmens sveikatai, yra tęstinio pobūdžio. Asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą gali reikalauti, kad jo teisė būtų įgyvendinta ir pasibaigus 3 metų terminui nuo šios prievolės atsiradimo momento.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino, skundą atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog S.T. termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo neteko 70 procentų profesinio darbingumo, turi invalidumą tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos sutrikimas tokį ilgą laiką trukdė kreiptis į teismą. Tai, kad pareiškėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat nėra pagrindas atnaujinti terminą, nes įstatymai nenustato, kad asmuo prieš kreipdamasis į teismą turi kreiptis į pareiškėjo skunde nurodytas institucijas, o atsakovų skundžiamuose sprendimuose jų apskundimo tvarka buvo išaiškinta. Teismas nustatė, S.T. keliamas ginčas yra ne dėl žalos atlyginimo, o dėl sprendimų panaikinimo, kadangi pareiškėjas teismo prašo panaikinti sprendimus, kuriais nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu įvykiu ir atsisakyta skirti netekto darbingumo kompensaciją ir jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekelia.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, jog dėl galvos traumos tapo invalidu, jam atliktos kelios operacijos, susilpnėjo atmintis, nesugebėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Iš Sodros darbuotojų gaudavo atsakymą, kad klausimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bus sprendžiamas, tik išsprendus klausimą dėl patirtų kūno sužalojimų baudžiamąja tvarka. Todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Mano, jog šios termino praleidimo priežastys yra svarbios.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 151 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

Saulius T. teismo prašė panaikinti VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.88 „Dėl S.T. nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu" bei 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr.R3-2711 „Dėl atsisakymo skirti netekto darbingumo kompensaciją" ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005 gruodžio 28 d. sprendimą Nr.(11.1)-I-8354. Pareiškėjo teigimu, jis laiku neapskundė ginčijamų sprendimų, kadangi dėl galvos traumos tapo invalidu, jam atliktos kelios operacijos, susilpnėjo atmintis, nesugebėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Svarbia termino praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo ilgalaikį sveikatos sutrikimą, atliktas operacijas, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, VSDFV nurodė, jog klausimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu gali būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą baudžiamąja tvarka. Tačiau nei viename pareiškėjo pateiktų raštų tokio teiginio nėra. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas kreipėsi ne į teismą, o į kitas institucijas, liudija ne objektyvią, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusią priežastį, bet paties pareiškėjo pasirinkimą savo teises ginti neteismine tvarka. Teisė kreiptis į teismą numatyta įstatyme, ji realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažinus, kad pareiškėjas šia tvarka tinkamai nepasinaudojo, negalima konstatuoti teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

Teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai įgalina padaryti išvadą, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 151 str. 1 p.,

nutarė:

S. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė