- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5969-948/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvai yra A. O. G. ir A. G. Jos tėvai santuokoje sulaukė dukters G. G. (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono liaudies teismas sprendimu nutraukė A. G. ir A. O. G. santuoką. (duomenys neskelbtini). ištuokos metrikų knygoje įrašytas įrašas apie santuokos nutraukimo faktą. (duomenys neskelbtini)A. O. G. pirkimo - pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą įsigijo butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise įregistruotas pirkėjos vardu. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą pagal įstatymą paveldėjo pareiškėja ir suinteresuotas asmuo. A. O. G. mirė (duomenys neskelbtini) Mirusioji paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Santuokos nutraukimo įrašas Radviliškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas po buto pirkimo sutarties sudarymo, todėl minėtas butas formaliai yra abiejų tėvų bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškėjos tėvai po santuokos nutraukimo gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai A. O. G. ir A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta A. G. ir A. O. G. santuoka. (duomenys neskelbtini) ištuokos metrikų knygoje įrašytas įrašas apie santuokos nutraukimo faktą. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. O. G. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso A. O. G. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. O. G.. (duomenys neskelbtini) mirė A. G. Po A. O. G. mirties Jonavos rajono 3-iąjame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi duktė G. B.
6. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 40 straipsnis numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Šio įstatymo išdavoje seka, jog teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimas jos nenutraukia, iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organe santuoka laikoma galiojančia su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso komentaras, 59 psl.). Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o santuokos metu įgytas turtas, nors ir įformintas vieno iš jų vardu, buvo laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalys).
7. Nustačius aplinkybes, jog A. O. G. buto įgijimo metu buvo nutraukusi santuoką su A. G., santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos organuose, tačiau A. G. ir A. O. G. kartu negyveno, todėl A. G. negalėjo įgyti buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su A. O. G. Be to, A. G. minėtame bute niekada negyveno ir pretenzijų į minėtą butą niekada nereiškė.
8. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog A. O. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.