Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams 11 (vienuolikai) dienų.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudarė 115 Eur, iš nuteistojo nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Pravieniškių g. 37, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 2-1196 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į namus“ turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuo 2022 m. gegužės 13 d. 17.00 val. iki 2022 m. gegužės 15 d. 17.00 val., 2022 m. gegužės 13 d. 17.00 val. išvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą iki 2022 m. gegužės 15 d. 17.00 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į pataisos namus – atvirąją koloniją nesugrįžo, o 2022 m. gegužės 15 d. apie 23.00 val. buvo sulaikytas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir pristatytas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad paties kaltinamojo D. B. prisipažinimu ir baudžiamojoje byloje ištirtais rašytinais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. B. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, į pataisos namus nustatytu laiku negrįžo be svarbios priežasties ir tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Laisvės atėmimo bausmės skyrimą nuteistajam teismas motyvavo tuo, kad D. B. nors ir padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino ir gailėjosi, nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama D. B. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Sprendžiant klausimą dėl D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. B. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į D. B. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, atlikdamas bausmę už ankstesnį nusikaltimą nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, neskatintas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 51–52).

9. Kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas, kadangi asmuo nusikalto ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Nors pirmosios instancijos teismo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos. Taigi, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertinus šių aplinkybių reikšmę, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. Paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

10. Nors D. B. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino lengvinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo nurodytas aplinkybes, į kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį, ir, D. B. skyręs laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, ją sumažino vienu trečdaliu.

11. Taip pat apylinkės teismas, vadovaudamasis 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, pridėjo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 11 dienų laisvės atėmimo. Nors nuosprendyje visiško bausmių sudėjimo taikymas nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimui plačiau nėra motyvuotas, teisėjų kolegija nepritarti pirmosios instancijos teismo parinktam bausmių bendrinimo būdui neturi pagrindo. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokiu atveju taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, o kada bausmės turėtų būti bendrinamos jas visiškai sudedant. Bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į konkretaus bendrinimo būdo galimybes teisingai individualizuoti bausmę. Šiuo atveju įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą (D. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus, jam jau buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, naują nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas kitu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, savo netinkamo elgesio nekeičia, bausmės atlikimo metu taip pat nesistengia elgtis tinkamai, bendrinamos bausmės buvo skirtos už veikas, kurios pagal pavojingumą labai nesiskiria), bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties.

12. Nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo nuteistojo parodymus, kadangi, pasak D. B., nuteistasis sugrįžti laiku į pataisos namus negalėjo, nes susirgo jo mažametis sūnus, atmestini kaip nepagrįsti. Nei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nei su apeliaciniu skundu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, ar kad jis nagrinėjamu metu sirgo. Todėl, teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje savaip vertino D. B. parodymus, kadangi tokių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nebuvo.

13. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. už jo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą minimaliam bei, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino trečdaliu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėdamas neatliktos bausmės dalį. Valstybės taikomas poveikis asmeniui turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, galutinė D. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma nuteistojo skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.