Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir O. P. ieškinį atsakovui D. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškinio patenkinimas vaiko interesų nepažeidžia. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas teismo posėdžio metu siūlo tenkinti ieškovų reikalavimus ir nuginčyti atsakovo tėvystę, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nėra ir negali būti vaiko biologinis tėvas. Kadangi vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl nuginčijus tėvystę bus sudarytos sąlygos O. P. gera valia pripažinti tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

V. V. gimė 2013 m. lapkričio 25 d., jos tėvais gimimo metrikų knygoje įrašyti tėvas D. V., a. k (duomenys neskelbtini), ir motina L. V., a. k. (duomenys neskelbtini). Atsakovo D. V. ir ieškovės L. V. ištuoka Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota 2013 m. lapkričio 13 d., įrašo Nr. 78. Iš ieškovų ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iki nutraukiant santuoką su D. V., ieškovė ir atsakovas kaip šeima dvejus metus kartu nebegyveno ir netvarkė bendro ūkio, kaip sutuoktiniai santuokinių ryšių iš esmės nebepalaikė, šias aplinkybes patvirtina Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-815-446/2013 esantys duomenys bei 2013 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp D. V. ir L. V.. Ieškovas O. P. nurodė, kad pripažino savo dukrą Viltę nuo pat jos gimimo, laiko save vaiko biologiniu tėvu, dukrą augina, auklėja ir išlaiko, visapusiškai ja rūpinasi. Ieškovų ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad V. V. biologinis tėvas yra O. P., su kuriuo ieškovė L. V. faktiškai kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau dvejus metus.

Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis).

Kadangi V. V. gimė 2013 m. lapkričio 25 d., t. y. nepraėjus trims šimtams dienų nuo jos motinos santuokos nutraukimo su atsakovu D. V., tai jis ir buvo įrašytas Viltės tėvu. Tačiau V. V. atžvilgiu tėvo pareigas vykdo O. P., kuris laiko save Viltės tėvu, tėvystę faktiškai pripažįsta, auklėja ir išlaiko vaiką. Šalys neprašo paskirti ekspertizę tėvystės nustatymui. Atsakovui visiškai pripažįstant ieškinį ir esant ieškovo prašymui pripažinti jį L. V. gimusio vaiko tėvu, papildomų įrodymų nereikalaujama. Kadangi bendras vaiko motinos L. V. ir spėjamo vaiko tėvo O. P. gyvenimas, vaiko išlaikymas ir faktinis tėvystės pripažinimas laikytini tėvystę patvirtinančiais įrodymais, todėl daroma išvada, kad atsakovas D. V. negali būti vaiko V. V. tėvas. Kadangi tik nuginčijus tėvystę, ieškovas O. P. tėvystę galės pripažinti savo pareiškimu, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos CK 3.141 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai neprašo priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (6,75 Lt), t. y. mažiau nei dešimt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo taip pat nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis. 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nuginčyti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvystę vaiko V. V., gimusios 2013 m. lapkričio 25 d., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pripažinti, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko V. V., gimusios 2013 m. lapkričio 25 d., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. gimimo įrašą Nr. 287 dalyje, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2013 m. lapkričio 25 d., lietuvės, gimimo vieta – Lietuva, Kelmės r. sav., Kelmė, tėvas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.