Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-8641-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
e2-8641-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03382-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
I. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8641-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03382-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo I. N. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui I. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1386,85 Eur dydžio skolą už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, 35,28 Eur delspinigių ir 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-3).

Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos laikomos įteiktomis 2018-03-26 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-09 priėmė sprendimą už akių, ieškinį tenkino visiškai (b. l. 32-33).

Teisme priimtas atsakovo pareiškimas dėl 2018-05-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atmesti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas teismo siųstų dokumentų negavo, pašto darbuotojas atėjęs nebuvo, jokio kito informacinio lapelio iš pašto, jog gauti kokie nors laiškai, atsakovas negavo. Pareiškėjas teigia, kad butas dar 1999 m. Vilniaus miesto valdybos sprendimu atsakovui buvo išnuomotas. Tuo metu nuoma buvo minimali, be to, atsakovas turėjo daugiau pajamų. 2015 m. būsto nuomos mokestis labai padidėjo, todėl 2016 m. kovo mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašė, kad būtų sumažintas nuomos mokestis arba būtų paskirtas kitas būstas, kitame rajone. Šių prašymų savivaldybė netenkino. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30 atsakovas neturėjo galimybės mokėti nuomos mokesčio. Atsakovas nurodo, kad minėtu laikotarpiu gaudavo ne daugiau kaip 110,00 Eur pajamų per mėnesį, o būsto nuomos mokestis siekia apie 115,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad kaip pensininkui pareiškėjui nuomos mokestis yra per didelis, pareiškėjas prašo nuomos mokestį sumažinti, kartu sumažinant ir susidariusią skolą (b. l. 38-39).

Šalies argumentai

Ieškovas nesutiko su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė jį atmesti, kadangi atsakovas nenurodė ir nepagrindė nei vienos CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs (tuo labiau esant ieškovo reikalavimui) priimti sprendimo už akių. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, kuris pradėtas taikyti nuo 2015-10-01. Atsakovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas skaičiavo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus. Atsakovas tik nurodo, kad, jo nuomone, būsto nuomos mokestis yra per didelis. Pastebėtina, kad ne ieškovas nustato nuomos mokesčio dydį, ieškovas nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja vadovaujantis aukščiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis (b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo sąlygojusio sprendimo už akių priėmimą

Byloje nustatyta, jog ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos atsakovui siųstos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Pažymėtina tai, kad tokį patį adresą ieškovas nurodė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos laikomos įteiktomis 2018-03-26 CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nurodo, kad teismo siųstų dokumentų negavo, pašto darbuotojas atėjęs nebuvo, jokio kito informacinio lapelio iš pašto, jog gauti kokie nors laiškai, atsakovas negavo (b. l. 38-39). Pažymėtina, kad procesinio dokumento laikymas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje yra numatytas įstatyme (CPK 123 straipsnio 3 dalyje) kaip tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Šalis turi pareigą užtikrinti siunčiamos korespondencijos gavimą, o to nedarydama, prisiima neigiamų pasekmių kilimo riziką. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog dėl objektyvių priežasčių siunčiami teismo procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas apie teisminį procesą buvo informuotas tinkamai, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, o pareiškėjo nurodytos aplinkybėms nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Tačiau konstatavus asmens procesinį pasyvumą, savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jeigu yra pagrindo manyti, jog tam tikrų aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06). Šaliai tiek neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tiek nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl antrosios grupės aplinkybių, susijusių su sprendimo už akių pagrįstumu.

Dėl sprendimo už akių pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pasisakydamas dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, apsiribojo teiginiais, kad padidėjo būsto nuomos mokestis ir pareiškėjui, kaip gaunančiam mažas pajamas, 115,00 Eur per mėnesį už būsto nuomą yra per didelė suma. Atsakovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 straipsnis, 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, kuris pradėtas taikyti nuo 2015-10-01. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, byloje nenustatyta. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, jog 2018-05-09 sprendimu už akių iš atsakovo priteista 1386,85 Eur dydžio skola už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, yra nepagrįsta, o vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi finansinių sunkumų bei gauna mažas pajamas, savaime nėra pagrindas nepriteisti ieškovo apskaičiuotos skolos už buto nuomą. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl finansinių sunkumų galėtų būti reikšmingos sprendžiant sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo klausimą (CPK 284 straipsnis), tačiau tokio prašymo pareiškėjas nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Išaiškinti atsakovui, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl 2018-05-09 sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo, atitinkamai pateikiant turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 287-288 straipsniais, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovo I. N. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza