Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui K. Z., trečiasis asmuo M. Z. dėl įpareigojimo grąžinti turtą pagal lizingo sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Swedbank lizingas ” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą K. Z. (toliau – atsakovas) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei atsakovo neteisėtai valdomą turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d. ieškovė ir atsakovas sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) Nr. LT111312 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įgijusi turtą nuosavybės teise, perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei sutartines įmokas pagal sutarčių įmokų grafikus, tačiau atsakovas vėlavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl įsiskolinimo ir vienašališko sutarties nutraukimo“, nurodydama, jog nuo 2020 m. gegužės 22 d. nutraukiama sutartis ir informavo, jog nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas privalo nutraukti turto eksploataciją ir turtą priėmimo–perdavimo akte nurodyto komplektiškumo, visiškai paruoštą eksploatacijai, nedelsiant perduoti ieškovės įgaliotai atstovei UAB „Autopark“. Atsakovas minėto ieškovės reikalavimo neįvykdė. Ieškovei liko negrąžintas pagal Lizingo sutartį naudotas turtas, t. y. automobilis „(duomenys neskelbtini) Ieškovė naudojosi šia teise ir reikalavo grąžinti jai turtą, tačiau atsakovas teisėto ir pagrįsto ieškovės reikalavimo neįvykdė. Atsakovo veiksmai, kai jis naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nemokėdamas jokių įmokų, t. y. neatlygintinai, pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė ne tik patiria nuostolių dėl to, jog atsakovas nemoka turto išpirkimo įmokų ir palūkanų, nuomojamas daiktas yra naudojamas, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Todėl atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti pagal lizingo sutartis naudotą turtą ieškovei.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. buvo sudarytas Lizingo sutartis, kurios pagrindu atsakovui kilo pareiga iki 2021 m. kovo 15 d. išpirkti turtą, kurio vertė 25 000 Eur, kas mėnesį mokant turto išpirkimo įmokas bei sumokant pirmąją 6 300 Eur turto išpirkimo įmoką. Dėl kilusių finansinių sunkumų atsakovas neturėjo galimybės laiku mokėti periodines įmokas pagal Lizingo sutartį, dėl ko 2020 m. gegužės 7 d. susidarė 3 680,66 Eur skola. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2020 m. gegužės 7 d. pranešimą, jog atsakovui buvo suteiktas papildomas terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau nesumokėjus skolos buvo išsiųstas pranešimas, jog ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovo manymu, Lizingo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes atsakovas iš ieškovės negavo nei raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per papildomą terminą, taip pat negavo ir pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovą K. Z. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti/perduoti ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini) Teismas priteisė ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo K. Z. 85 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami lizingo sutartis, Bendrosiose sąlygose susitarė dėl to, ką šalys laikys esminiu sutarties pažeidimu (lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktas nurodo, bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų: ilgiau nei 1 mėnesį nesumoka bet kokių mokėjimų ir tokių pradelstų mokėjimų bendra suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos turto vertės, ilgiau nei 3 mėnesius nesumoka bet kokių mokėjimų, t. y. kai 3 mėnesius iš eilės yra pradelstas sumokėti bet koks mokėjimas ir kt. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog atsakovas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis, dėl ko ieškovė ne kartą atsakovą informavo, ragino raštu siųsdama pranešimus. Atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur, neišpirkta turto vertė 6 899,84 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. pranešime nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 22 d., atsakovui nesumokėjus visos pagal sutartį pradelstos skolos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį. Toks lizingo davėjo pranešimas taip pat laikomas ir papildomai nustatytu prievolei įvykdyti terminu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis), ir pranešimu apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų per lizingo davėjo pranešime numatytą terminą, lizingo davėjas įgyja teisę laikyti sutartį nutraukta nuo pranešime nustatyto papildomo termino prievolei įvykdyti pabaigos. Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1. punktas numato, jog „paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. (...) Informacija taip pat laikoma Bendrovės tinkamai pateikta Klientui, jei ji pateikiama naudojantis Interneto banku.“ Teismas nurodė, kad jog ieškovė ne vieną kartą (2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gegužės 7 d. pranešimais) atsakovui suteikė papildomą terminą esminio lizingo sutarčių pažeidimo pašalinimui, informuodama, jog kitu atveju ieškovė įgys teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, kad jis nėra gavęs nei raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nei pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau ieškovės kartu su dubliku pateikti pašto lydraščiai, elektroniniai laiškai ir informacija apie žinutę elektroninėje bankininkystėje, patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie netinkamą sutarties vykdymą, papildomą terminą pažeidimams pašalinti ir vienašališką sutarties nutraukimą.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, nustačiusi esminį sutarčių pažeidimą – atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur, neišpirkta turto vertė 6 899,84 Eur (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktas). Teismas sprendė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo, kuriuo jis galėtų naudotis turtu (lizingo sutartis yra nutraukta), jis privalo šį turtą grąžinti ieškovei. Atsakovas nepagrįstai nevykdė prievolės grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas, vertino, jog šie atsakovo veiksmai/neveikimas pažeidė ieškovės, kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, nes tik turto savininkas gali spręsti, kam leisti naudotis jo turtu, ir ši jo teisė yra absoliuti. Teismas nurodė, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, atsakovas negali turėti naudos iš savo neteisėto ir nesąžiningo veikimo/neveikimo ieškovės atžvilgiu (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lizingo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes atsakovas iš ieškovės negavo nei raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per papildomą terminą, taip pat negavo ir pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Ginčo atveju atsakovui nevykdant Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdant mokėjimų, ieškovas neva nustatė papildomą terminą pažeistiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau atsakovas jo negavo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir Lizingo sutarties nuostatomis, ieškovė privalėjo pareikalauti atsakovo per protingą terminą pašalinti Lizingo sutarties pažeidimą (sumokėti skolą), tačiau to nepadarė, taigi, neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį.

1.2. Be to, net jeigu paaiškėtų, kad toks pranešimas apie papildomą terminą prievolei įvykdyti buvo atsakovui įteiktas, tai minėtos skolos susidarymas negali būti laikomas esminiu Lizingo sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti turtą, kadangi Lizingo sutartis numato galimybę ieškovui pasirinkti kitą savo teisių gynybos būdą - pareikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas turto išpirkimo įmokas ir palūkanų įmokas už visą likusį turto išpirkimo laikotarpį bei visus kitus priskaičiuotus mokėjimus.

1.3. Akivaizdu, jog per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2020 m. atsakovas buvo išpirkęs didžiąją dalį turto vertės (Lizingo sutarties pabaigos terminas numatytas 2021 m. kovo 15 d.), taigi, ieškovė pasirinko nesąžiningą savo teisių gynybos būdą, reikalaudama sugrąžinti turtą. Siekiant įvertinti ieškovės veiksmus, atsakovas prašo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovo mokėtų įmokų pagal Lizingo sutartį detalizaciją, įmokų mokėjimo grafiką.

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nurodo melagingą informaciją, nes kartu su dubliku buvo pateikti pašto lydraščiai, įrodantys, jog ir pretenzijos, ir pranešimas apie nutraukimą atsakovui buvo išsiųstos registruotu paštu, elektroniniai laiškai, įrodantys, jog atsakovas gavo informaciją elektroniniu paštu ir ją perskaitė, žinutė elektroninėje bankininkystėje su žyma, jog ji taip pat buvo perskaityta (dubliko priedai Nr. 2, 4, 5). Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1. punktas numato, jog „paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. (...) Informacija taip pat laikoma Bendrovės tinkamai pateikta Klientui, jei ji pateikiama naudojantis Interneto banku.“

2.2. Paties atsakovo nurodomame sutarties bendrųjų sąlygų 4.11. punkte aiškiai nurodytos visos galinčios kilti neigiamos pasekmės praleidus mokėjimų vykdymo terminus. Taigi, jau sudarydamas sutartį atsakovas žinojo, kokios pasekmės kils nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Ne ieškovė, o atsakovas šioje situacijoje elgiasi nesąžiningai, kadangi nuo 2019 m. birželio mėnesio nemokėdamas įmokų, esant nutrauktai sutarčiai, naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir toliau siekia visais įmanomais būdais atitolinti jo grąžinimą.

2.3. Šiuo atveju sutartis yra vienašališkai nutraukta, todėl, elgdamasis sąžiningai, atsakovas privalėjo nedelsdamas grąžinti turtą teisėtam jo savininkui, o ne toliau daugiau nei dvejus su puse metų naudoti jį neatlygintinai. Sutartis pasibaigia tinkamu įvykdymu tik klientui sumokėjus bendrovei visas turto išpirkimo įmokas ir visus kitus mokėjimus arba anksčiau termino išpirkus turtą sutartyje nustatyta tvarka. Akivaizdu ir klientui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo turtą, kadangi pagal sutartį liko nesumokėta 7 395,14 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo pasekmių (CK 6.574 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. kovo 4 d. sudarė lizingo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) bei perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais, per 60 mėnesių, mokėdamas sutartines įmokas, iki 2021 m. kovo 15 d. išpirks turtą, kurio vertė 25 000 Eur. Atsakovas sutartį vykdė netinkamai, nuo 2019 m. birželio 5 d. nustojo mokėti einamąsias įmokas. Atsakovui jo deklaruotu ir apskaitytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo siųstos pretenzijos 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 5 d., nustatytas terminas likviduoti įsiskolinimą iki 2020 m. sausio 2 d., tačiau atsakovas lizingo įmokų įsiskolinimo nepadengė. 2020 m. gegužės 7 d. atsakovo įsiskolinimas jau sudarė 3680,66 Eur. Atsakovui 2020 m. gegužės 7 d. buvo išsiųstas pranešimas į gyvenamąją vietą ( P. L. g.44-49, Kaune), kad lizingo sutartis nutraukiama nuo 2020 m. gegužės 22 d. Papildomai atsakovui buvo išsiųsti pranešimai ir elektroniniu paštu.

12. Apeliantas skundžia teismo sprendimą dviem vienas kitam prieštaraujančiais argumentais: teigia, kad jam nebuvo pranešta apie lizingo įmokų įsiskolinimą ir sutarties nutraukimą, o jeigu ir buvo pranešta, tai sutarties pažeidimas buvo neesminis, nesudarantis pagrindo nutraukti lizingo sutartį.

13. Pagal šalių sudarytos lizingo sutarties 14.1 punktą buvo sutarta, kad visas Šalių susirašinėjimas įteikiamas Šaliai pasirašytinai arba siunčiamas paštu ar faksimiliniu ryšiu, išskyrus Sutartyje išvardintus atvejus. Paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Informacija taip pat laikoma Bendrovės tinkamai pateikta Klientui, jei ji pateikiama naudojantis Interneto banku arba kita Bendrovei priimtina sąskaitų ir/ar informacijos pateikimo elektronine sistema (kanalu). Sutarties 14.2 punktas nustatė, kad jeigu keičiasi Šalių adresai ir/ar kiti rekvizitai, Šalys privalo apie tai informuoti viena kitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta, kad susidarė lizingo įmokų įsiskolinimas, nustatytas terminas sumokėti įmokas, vėliau įspėta apie sutarties nutraukimą ir sutartis nutraukta, tai patvirtina pašto korespondencijos įteikimo registrai, elektroniniai laiškai. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis pakeitė savo gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą. CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimo tvarką, pagal kurią lizingo gavėjui pažeidus sutartį, lizingo davėjas pirmiausia raštu pareikalauja pašalinti pažeidimus (sumokėti įmokas) nustatytu terminu, o nesumokėjus lizingo davėjas turi teisę iškarto pareikalauti visų įmokų arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti lizingo objektą. Šioje byloje lizingo davėjas CK 6.574 straipsnio sąlygas įvykdė: pareikalavo sumokėti įmokas iki 2020 m. sausio 2 d., įspėjo apie sutarties nutraukimą ir sutartį nutraukė 2020 m. gegužės 22 d.

14. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija lizingo sutarties nutraukimo. Apelianto samprotavimai, kad ieškovė galėjo pasirinkti ir kitą savo teisių gynimo būdą - reikalauti įmokų ir palūkanų, šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė prieš nutraukdama sutartį jau buvo pareikalavusi įmokų ir palūkanų. Netinkamo sutarties vykdymo atveju atsirandančias pasekmes nustato ir įstatymas ( CK 6.574 straipsnis), ir šalių sudaryta sutartis. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į skundą išdėstytais teiginiais, kad galimybė sumokėti lizingo įmokų įsiskolinimą atsakovui buvo pasiūlyta iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 22 d., tačiau atsakovas ja nesinaudojo, kitaip tariant, ieškovė išnaudojo abu savo teisių gynimo būdus, iš pradžių švelnesnį, kuriam nepasiteisinus, panaudojo griežtesnį.

15. Apeliantas taip pat teigia, kad jo padaryti lizingo sutarties vykdymo pažeidimai buvo neesminiai, todėl ieškovė apskritai neturėjo teisės nutraukti sutartį. Tačiau, kaip jau minėta, sutarties vienašališko nutraukimo atsakovas neginčijo. Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktu šalys iš anksto aptarė, ką laikys esminiu sutarties pažeidimu: bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų (i) ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nesumoka bet kokių mokėjimų ir tokių pradelstų mokėjimų bendra suma yra ne mažesnė kaip 10 (dešimt) procentų neišpirktos turto vertės, (ii) ilgiau nei 3 (tris) mėnesius nesumoka bet kokių mokėjimų, t. y. kai 3 (tris) mėnesius iš eilės yra pradelstas sumokėti bet koks mokėjimas ir kt. Nustatyti atsakovo pažeidimai 2020 m. gegužės 22 d. nutraukiant sutartį tenkino abi sąlygas: įmokos buvo nemokėtos nuo 2019 m. birželio mėnesio, įsiskolinimo suma sudarė 3 680,66 Eur (kai neišpirkto turto vertė buvo 6 899,84 Eur).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo sutarties nutraukimą (CK 6.574 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.