Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis S. V. (asmuo, kurį siekiama pripažinti neveiksniu), V. V., institucija, teikiančia išvadą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą byloje apie tai, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl S. V. pripažinimo neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008). Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Nustatyta, kad pareiškėjos R. R. motina S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2019 metų serga demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F02.8). Dėl ligos S. V. nėra orientuota aplinkoje, laike, beveik nekalba, yra gulintis ligonis, pati nepavalgo, neapsirengia ir pan., todėl ji yra visiškai priklausoma nuo aplinkinių, nes pati negali savęs apsitarnauti. S. V. nuo 2019-06-19 iki 2021-06-18 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kas patvirtinama į bylą pateikta 2019-07-09 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos Alytaus teritorinio skyriaus pažyma Nr. STS-2111. S. V. psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio, dėl šio susirgimo ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2020-09-29 nutartimi S. V. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 29 – spalio 30 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-581/2020, S. V. konstatuota įgyta silpnaprotystė – demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (ligos kodas F02.8). Aktu taip pat konstatuojama, kad psichikos sutrikimas yra negrįžtamojo pobūdžio, dėl jo S. V. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Teismo psichiatrės ekspertės padaryta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, yra nuosekli, pagrįsta S. V. asmens sveikatos istorijos ir jos apžiūros metu gautais duomenimis. Realių priežasčių abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir jų įrodomąja reikšme nėra, todėl teismas ja kaip tiesioginiu įrodymu remiasi darydamas išvadą dėl asmens neveiksnumo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).

Socialinio darbuotojo pateiktoje 2020-07-28 išvadoje Nr. 43 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nurodoma, kad S. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityse.

Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad S. V. negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo). Taigi, egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti S. V. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

S. V. reikalinga nuolatinė globa, jos globėja išreiškė norą būti pareiškėja R. R.. Atsižvelgiant į R. R. moralines savybes, į tai, kad administracine tvarka ji nebausta, neteista, sveikatos būklė tinkama atlikti globėjos pareigas, pagal 2020-08-25 buities ir gyvenimo patikrino aktą Nr. S4-39 ji gali atlikti globėjo pareigas, turi nuolatines pakankamas pragyvenimui pajamas, taip pat vertinant artimus motinos ir dukros tarpusavio santykius, R. R. skirtina savo neveiksnios visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse motinos S. V. globėja.

Jei neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas neveiksnaus asmens globėjas ar kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

S. V. turi nekilnojamojo turto, gauna senatvės, našlių pensijas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Jos turtui ir pajamoms tvarkyti reikalingas turto administratorius. Atsižvelgiant į tai, S. V. turto administratore skirtina pareiškėja R. R., o turtui nustatomas paprastasis turto administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimuisi pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).

CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl R. R., kaip S. V. globėjai, teismas išaiškina, kad globėja turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buveinės adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) neveiksnaus asmens globa apima ir jo turto globą.

Be to, R. R., kaip S. V. turto administratorei, išaiškintina, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1-4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 468 straipsniu, 496 straipsniu, 507-508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nustatyti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdomas skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.