- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-799-487/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Advokatai
- Gytis Šarka
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. K. atstovo advokato Gyčio Šarkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad 2011 m. balandžio 6 d., apie 08.06 val., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda 73 kilometre, viršijo 119 km/h leistiną 110 km/h greitį, važiavo 229.5 km/h greičiu.
Šalies argumentai
T. K. atstovas advokatas Gytis Šarka apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad teismas pažeidė T. K. nekaltumo prezumpciją, vertino įrodymus pagal jų pateikimo šaltinį, o ne pagal turinį, nepanaikino administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino jo nenaudai, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos.
Pasak nubaustojo atstovo, nors teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė teisės pažeidimą, tačiau iš tiesų šioje byloje yra pateiktas tik vienintelis pirminis įrodymas – automobilinio greičio matuoklio, kuriuo užfiksuotas VW Golf greitis net 229,5 km /h, parodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui buvo pateikti svarūs įrodymai ir paaiškinimai, patvirtinantys, kad toks nustatytas greitis nėra techniškai įmanomas. Pažymi, kad T. K. priešingai, nei konstatavo teismas, nesutiko su užfiksuotu greičiu. Byloje nėra nustatyta, kad protokole nurodytas T. K. vairuotos transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas tinkamai ir teisingai. Nurodo, kad automobilio gamintojas pateikė oficialius duomenis, kad VW Golf, kurį vairavo T. K., maksimalus galimas greitis 187 km/h, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Pažymi, kad teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išsamiai išsiaiškinta, ar iš tiesų pareigūnai užfiksavo būtent T. K. vairuoto automobilio greitį. Be to, anot apelianto, teismas nenustatinėjo, kokio tipo matuoklis buvo naudojamas greičiui matuoti, ar pareigūnai laikėsi prietaiso naudojimo ar eksploatavimo instrukcijų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra svarbaus įrodymo – vaizdo įrašo. Pažymi, jog apylinkės teismas neįvertino svarbių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog T. K. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymi, kad T. K. buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso parodymais ir sutiko su padarytu pažeidimu. Atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, jo vairuojamo automobilio greitį matavę pareigūnai yra supažindinti su prietaiso matavimo instrukcijomis pasirašytinai, išlaikę atitinkamas įskaitas, o prietaisui atlikta metrologinė patikra, todėl nėra pagrindo netikėti užfiksuotais greičio matavimo prietaiso parodymais.
Motyvuojamoji dalis
T. K. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vieni iš LR ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).
LR ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. T. K. sustabdė ir jį supažindino su greičio matavimo prietaiso parodymais policijos pareigūnai L. D. ir A. R., be to, A. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad T. K. sutiko pažeidęs KET, nors paskui, nagrinėjant bylą, T. K. ėmė neigti techninę galimybę važiuoti tokiu greičiu, tačiau byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai L. D. ir A. R. būtų buvę kviesti į teismo posėdį paliudyti nurodytų aplinkybių. Apklausus policijos pareigūnus, būtų galima išsiaiškinti greičio matavimo prietaiso užfiksuoto rezultato parodymo T. K. aplinkybes, tai ypač svarbu, esant tolesniems T. K. paaiškinimams, kad jis tiesiog techniškai negalėjo pasiekti tokio greičio, koks buvo užfiksuotas. Taip pat per minėtų asmenų apklausą apie kelio situaciją pažeidimo užfiksavimo metu ir greičio matavimo aplinkybes būtų įvertinta apelianto iškelta abejonė, kad galėjo būti užfiksuotas kito automobilio greitis. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo labiau, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, neišliko vaizdo įrašas su užfiksuotu T. K. vairuotu automobiliu.
Pirmos instancijos teismas, pripažindamas T. K. kaltu, padarius LR ATPK 126 str.6d., rėmėsi techninių greičio matavimo priemonių rodmenimis, tačiau visiškai nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų duomenų, kad jo vairuoto automobilio maksimalus greitis gamintojo duomenimis yra žymiai mažesnis, nei buvo užfiksuotas, taip pat duomenų, kad automobilio pakeitimų, galėjusių sąlygoti galimybę važiuoti didesniu, nei nurodo gamintojas, greičiu, nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad pašalintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltas abejones, ir nenurodė jokių motyvų, kodėl vienam įrodymui suteikė prioritetinę reikšmę, palyginus su kitais byloje esančiais duomenimis, vien deklaratyviai pasiremdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų priemonių byloje esantiems neaiškumams pašalinti, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir pilnutinai išaiškinti bylos aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 02 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
T. K. atstovo advokato Gyčio Šarkos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 02 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.