Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-509-266/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
e2-509-266/2015
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00374-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
S. G., Viešame teismo
Civilinė byla Nr. e 2-509-266/2015Proceso Nr. 2-14-3-00374-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 73.2.5.5;73.2.6.1; 113.8;
Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. liepos 3 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

nedalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą atstovui Andriui Sadauskui,

dalyvaujant atsakovui S. G. ,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui S. G. dėl draudimo išmokos priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo . Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį visiškai palaikė ir paaiškino, jog ieškovas paaiškino, jog ieškovas 2012m. birželio 1d., buvo sudaręs su K. G. gyventojų draudimo sutartį ir šia sutartimi buvo apdraustas K. G. turtas – poilsiui skirtas būstas. Anykščių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu tyčia sunaikinus atsakovės apdraustą turtą . Ieškovas sutinkamai su draudimo sutartimi apskaičiavo padarytą žalą ir K. G. išmokėjo 33.247 eurų ( 114.798,22 Lt) draudimo išmoką. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostatomis, ieškovui pereina teisė reikalauti išmokėtų draudimo sumų iš atsakovo, žalą padariusio asmens. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos ir jau tuo metu atsakovas byloje pareikštų ieškinių neginčijo. Draudimo išmoka išmokėta paskaičiavus padarytą žalą , todėl niekuo nepagrįsti atsakovo argumentai, jog draudimo sutartimi apdraustas namelis poilsiui buvo pirtis, jog jis nebuvo vertas tokios draudimo sumos. Prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas sumokėtas antstolei už atliktą darbą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog tuo metu kartu jis dirbo sargu (duomenys neskelbtini), kur saugojo teritoriją, kurioje buvo pastatai. Jis yra pripažintas kaltu, jog sudegino K. G. namelį, tačiau jo manymu tai buvo ne namelis, o pirtis, todėl draudimo sutartyje nepagrįstai nurodyta, jog tai namelis skirtas poilsiui. Be to, mano, jog išmokėta per didelė draudimo suma, jog draudimo sutartimi labai didele draudimo suma buvo apdrausta pirtis, jog ji tuo metu nebuvo tokios sumos verta. Nagrinėjant byla jis pripažino ieškinius , tačiau buvo neįsigilinęs . Šiuo metu nesutinka, jog iš jo būtų priteista tokia suma. Jie šiuo metu atlieka bausmę, nedirba, todėl neturi pajamų žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovo , atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad 2012m. birželio 11d., ieškovas ir K. G. pasirašė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas K. G. turtas- namelis- poilsiui skirtas būstas- esantis (duomenys neskelbtini), 124 000 litų sumai. (b.l. 22 ) 2012m. spalio 16d., atsakovas S. G. , būdamas neblaivus, tyčia , apipylęs benzinu, padegė K. G. poilsio namą su jame esančiais namų apyvokos daiktais, bendrai 223,486 Lt sumai. 2013m. liepos 31d., Anykščių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu atsakovą S. G. pripažino kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl K. G. turto sunaikinimo padegant ir nuteisė atsakovą realia laisvės atėmimo bausme. ( b.l. 24-32) Teismas nuosprendžiu buvo patenkinęs ieškovo ieškinį ir iš atsakovo buvo priteisęs ieškovui išmokėtą draudimo sumą 114 798,22 litus. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą , priėmė naują nuosprendį, kuriuo skundą patenkino iš dalies ir panaikino nuosprendžio dalį dėl draudimo bendrovių, tame tarpe ir ieškovo, pareikštų ieškinių, ir ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatuodamas, jog draudimo bendrovių ieškiniai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka . Ieškovo specialistas po gaisro – 2012-10-18 atvyko į įvykio vietą ir apžiūrėjo sudegintą pastatą , įvertino padarytą žalą ir K. G. pateiktus dokumentus ir priėmė sprendimą išmokėti K. G. draudimo išmoką, kurią sudaro 114,798,22 litai ir ją K. G. išmokėjo 2012m. lapkričio 21d. (b.l. 21) Ieškovas, išmokėjęs draudimo suma, įgijo teisę kreiptis į atsakingą už žalos padarymą, asmenį, šiuo atveju atsakovą, todėl ir padavė ieškinį į teismą . Atsakovas ieškinio nepripažino.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį į teismą dėl draudimo sumos priteisimo , vadovaujasi LR Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacija galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą( nuostolius), kurį draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę , perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacija užriktina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiajam asmeniui ( draudėjui), o po subrogacijos įvykimo- draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui , priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui , įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia , kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos , kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenį. Nagrinėjama atveju , ieškovas pagal draudimo sutartį yra išmokėjęs draudimo sumą dėl K. G. turto sunaikinimo tyčia jį padegant. Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2013m.liepos 31d., teismo nuosprendžiu atsakovas S. G. pripažino kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, dėl K. G. turto sunaikino ir paskyrė atsakovui realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi ieškovas yra išmokėjęs K. G. pagal sutartį draudimo sumą, tai byloje buvo pareiškęs ieškinį atsakovui dėl 114 798,22 litų draudimo išmokos priteisimo. Bylos nagrinėjant teisme, atsakovas ieškinį pripažino ir dėl to ieškinys buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ieškinį dalyje dėl civilinių ieškinių, nurodydamas, jog draudimo bendrovė patirtą žala turi išsiieškoti iš kalto asmens civilinio proceso tvarka. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Šiuo atveju draudikas – ieškovas-, kuriam perėjo draudėjo K. G. teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo ir padarytą žalą asmens ir kreipėsi į teismą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Atsakovas nepripažindamas ieškinio teigė, jog jo manymu draudimo sutartimi buvo apdraustas ne tas pastatas, nes ten buvo pirtis, o draudimo sutartyje nurodyta būstas skirtas poilsiui, ir kad tas pastatas nebuvo vertas tokios draudimo sumos. Tokie argumentai yra tik atsakovo manymas ir jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos iki gaisro , liudija, jog pastatas skirtas poilsiui buvo visiškai įrengtas ir teismui nėra jokio pagrindo abejoti pateiktais ieškovo rašytiniais dokumentais. Priimtame teismo nuosprendyje ir Panevėžio apygardos teismo kolegijos priimtame nuosprendyje konstatuota, jog K. G. padaryta žala įrodyta ir nėra jokio pagrindo abejoti dėl pastato ir jame buvusių daiktų vertės ir , kad G. G. turto žalos dydis nustatytas pagrįstai. Atsakovas tyčiniais veiksmai padarė žalą K. G. , ir dėl to jis yra kaltas , ką konstatavo teismai nuosprendžiuose, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir išmokėta draudimo suma priteistina iš atsakovo ieškovo teismine tvarka.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis 715 eurų bei 64 eurai vykdymo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, straipsniais,

nuspre ndžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą iš atsakovo S. G. 33 247,86 eurų ( trisdešimt tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 86 euro centus ) draudimo sumą , 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 715 eurų žyminio mokesčio , 64 eurus vykdymo išlaidų, pervedant pinigines lėšas į ieškovo sąskaitą LT45 7044 0600 0663 6998 , esančią AB SEB bankas (kodas 70440).

Palikti galioti 2015m. balandžio 1d., teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė