- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-276-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d., apie 10 val. 30 min., būdamas Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš radiologijos kabineto slapta pagrobė V. G. rankinę už 50 Lt su joje buvusiais mobilaus ryšio telefonu „Nokia 3510i" už 60 Lt, buto raktu su pakabuku už 15 Lt, pinigine už 30 Lt su joje buvusiais pinigais - 104,94 Lt, V. G. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė V. G. priklausantį turtą už 259,94 Lt bei tuo pačiu pagrobė V. G. asmens dokumentą ir neteisėtai įgijo dvi elektronines mokėjimo priemones.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi pavogtą piniginę, su visais joje buvusiais daiktais, grąžino nukentėjusiajai ir teigia, kad nenorėjo pasinaudoti piniginėje buvusiomis banko mokėjimo kortelėmis. Taipogi apeliantas prašo atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad yra antros grupės invalidas ir turi judėjimo negalią.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė paties nuteistojo, nukentėjusiosios V. G., liudytojų I. E., R. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., tačiau skirdamas A. K. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., padarymą, paskyrė vienodo dydžio bausmes (laisvės atėmimą 8 mėnesiams), kas, atsižvelgus į bausmių subendrinimo taisykles, trukdo nustatyti, kuri iš paskirtųjų bausmių yra griežčiausia ir kuri bausmė kurią apima, dėl ko nuosprendis keistinas. Taipogi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas nuteistajam paskirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nenurodė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kuom pažeidė Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. reikalavimus.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Šalies argumentai
Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad pavogtą piniginę, su visais joje buvusiais daiktais, grąžino nukentėjusiajai ir teigia, kad nenorėjo pasinaudoti piniginėje buvusiomis banko mokėjimo kortelėmis, atmestinas. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nuteistajam inkriminuota BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nedidelės vertės svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Tai, kiek laiko nuteistasis valdė svetimą turtą kvalifikacijai reikšmės neturi, svarbu tai, kad jis turėjo galimybę tuo turto disponuoti. O ta aplinkybė, jog apeliantas nenorėjo pasinaudoti piniginėje buvusiomis banko mokėjimo kortelėmis, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, kadangi inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., pakanka to, kad kaltininkas neteisėtai disponuotu elektronine mokėjimo priemone, ko, šiuo atveju neneigia ir pats kaltininkas.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atmestinas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas įvertino apelianto nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi ir pripažino tai, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog yra kad yra antros grupės invalidas ir turi judėjimo negalią, nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu, jį panaikinti ar švelninti bausmę. Be to, minėti teiginiai neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.
Dėl paskirtos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam A. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijose numatytas bausmes, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad visi pavogti daiktai grąžinti nukentėjusiajai, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Vertinant A. K. asmenybę - teistas, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme recidyvistas, nedirbo. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių A. K. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. K. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į A. K. ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai.
Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonkretizavo nusikalstamų veikų ir už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrė vienodo dydžio bausmes, kas, atsižvelgus į bausmių subendrinimo taisykles, trukdo nustatyti, kuri iš paskirtųjų bausmių yra griežčiausia ir kuri bausmė kurią apima, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Tiek Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., tiek 302 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės laisvės atėmimas iki 6 metų, tačiau atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį, kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika lengvesnė, dėl ko bausmė, paskirta už šio nusikaltimo įvykdymą mažintina ir pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., paskirtina laisvės atėmimo bausmė sumažintina iki 7 mėnesių. Kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiai nuteistajam nekeistini.
Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas skirdamas bausmę A. K. netaikė Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. nuteistajam A. K. nuosprendžiu neparinko bausmės atlikimo vietos, kuom pažeidė minėtos BK normos reikalavimus. Šioje Lietuvos Respublikos BK normoje įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, ir, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Lietuvos Respublikos BPK 63 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, rūšį teismas nustato remdamasis Lietuvos Respublikos BK 50 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., 331 str.,
nusprendžia:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 (septynių) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., A. K. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes – paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.