Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00324/44U-5884 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Ukrainos piliečiui S. Z.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. Z. yra Ukrainos Respublikos pilietis.

2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas Migracijos departametui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) UAB „Kaitvila“ (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2020 m. liepos 31 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti.

2020 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286605, galiojančią iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

Taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Kaitvila“ vadovui D. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR-P-62964-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad D. A., būdamas UAB „Kaitvila“ vadovu, per ANK nustatytą terminą nepranešė, kas naudojosi UAB „Kaitvila“ priklausančia transporto priemone, kuria buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir tokiu būdu nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, ir jam buvo paskirta 75 Eur bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 11 d. Kadangi bauda nebuvo sumokėta, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-22075-2020 administracinio nusižengimo byloje D. A. paskirta 225 Eur bauda. Duomenų, kad bauda būtų sumokėta nėra. Tai patvirtina 2020 m. gruodžio 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (3 lapas).

2020 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. (15/4-10) 10K-27244 UAB „Kaitvila“ direktoriui Migracijos departamentas nurodė, kad nagrinėja įdarbinamų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, informavo UAB „Kaitvila“ vadovą, jog jis turi sumokėti paskirtą 225 Eur baudą ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 6 d. Pranešime nurodė aktualias prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimui teisės normas.

2020 m. lapkričio 12 d. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio pagrindu.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikotarpiu; pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kada atsisakoma užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4l punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Aprašo 80 punkto nuostatas, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (Aprašo 80.1. papunktis).

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kaitvila“ vadovui 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo byloje nutarimu paskirta 225 Eur bauda. Nei Migracijos departamento Sprendimo priėmimo dieną – 2020 m. lapkričio 12 d., nei šiai dienai nėra nustatyta, kad paskirtą baudą vadovas būtų sumokėjęs. Nutarimas yra galiojantis. Nėra duomenų ir įrodymų, kad nutarimas būtų apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Paskirta vadovui bauda viršija vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką (39 Eur) (2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1187 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“).

Nors iš elektroninių laiškų turinio (susirašinėjimo tarp UAB „Kaitvila“ vadovo su Migracijos departamentu) matyti, jog vadovas nesutinka su jam paskirta bauda, nurodęs, kad skųs nutarimą, vėliau nurodęs, kad ruošiami dokumentai dėl apskundimo, tačiau Migracijos departamentui nebuvo pateikti tokie įrodymai, kaip ir įodymai apie baudos sumokėjimą. Pažymėtina, kad vien tai, jog UAB „Kaitvila“ nurodė, jog ketina skųsti 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, teisinės reikšmės Sprendimui neturi, nes vien tik bendrovės ir jos vadovo išreikštas nepritarimas nuobaudai, nereiškia, jog dėl to vyksta teisinis ginčas dėl baudos neteisėtumo ginčas. Todėl šiuo pagrindu Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto c papunktyje numatytas teisinis pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Iš UAB „Kaitvila“ susirašinėjimo elektroniniu būdu su Migracijos departamentu nustatyta, kad apie priimtą nutarimą UAB „Kaitvila“ ir jos vadovui buvo žinoma nuo 2020 m. spalio 5 d. Taigi, nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2020 m. spalio 25 d. Taigi, Sprendimą Migracijos departamentui priėmus 2020 m. lapkričio 12 d., skundo dėl nutarimo padavimo terminas buvo pasibaigęs. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Sprendimą Migracijos departamentas priėmė nepasibaigus nutarimo apskundimo terminui.

Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ir sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priimtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentui buvo pateiktas 2020 m. liepos 29 d., taigi, ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą. Todėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas šiuo atveju Sprendimą priėmus 2020 m. lapkričio 12 d., nėra pažeistas. Pažymėtina, kad Sprendimo priėmimo dienai buvo aišku, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra galiojantis, neapskųstas, bauda nesumokėta. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas turėjo būti priimtas tik paskutinę galimą jo priėmimo dieną, yra visiškai nepagrįstas. Kaip minėta, Įstatymas nustato sprendimo priėmimui ne vėlesnį kaip 4 mėnesių terminą nuo prašymo pateikimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad Migracijos departamentas aktyviai veikė, siekdamas išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją dėl baudos sumokėjimo bei išsiaiškinti, ar nutarimas bus skundžiamas. Tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu siųstas UAB „Kaitvila“ laiškas, tiek 2020 m. spalio 22 d. pranešimas dėl baudos sumokėjimo su teisinio reglamentavimo išaiškinimu. Be to, iš UAB „Kaitvila“ elektroninio susirašinėjimo su Migracijos departamentu matyti, jog bendrovė ragino Migracijos departamentą nestabdyti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo svarstymo procedūros, prašymo atidėti ginčijamo sprendimo priėmimą iki paskutinės Įstatyme įtvirtinto termino dienos neteikė, nepateikė duomenų, kad iki to laiko sumokės baudą ar apskųs nutarimą. Netgi kartu su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų apie bendrovės vadovui skirtos nuobaudos sumokėjimą ar skundo dėl nutarimo teismui padavimą iki pareiškėjo nurodytos 2020 m. lapkričio 29 d. Todėl teismas sutinka su Migracijos departamento argumentu, jog nėra pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui būtų buvęs išduotas, jei Migracijos departamentas sprendimą būtų priėmęs vėliau.

Pareiškėjo argumentas, kad jis atitinka visus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi taip pat nepagrįstas. Aukščiau yra pateiktas teisinis reglamentavimas, numatantis teisinius pagrindus išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis atitinka Įstatyme nustatytus pagrindus išduoti leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl nustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto c papunktyje atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas.

Atsakant į kitus pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straispsnio 1 dalis). UAB „Kaitvila“ vadovui bauda buvo skirta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. UAB „Kaitvila“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Todėl šiuo atveju būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020). Kadangi administracinė atsakomybė UAB „Kaitvila“ vadovui pritaikyta ir bauda paskirta ne už veiksmus, kuriuos jis atliko kaip privatus fizinis asmuo, o už įmonės pareigų nevykdymą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jame nurodė, kad taiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad įvyko rašymo apsirikimas ir sprendime turėtų būti įrašytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto c papunktis, nustatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendimo turinio, leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduotas būtent dėl to, kad UAB „Kaitvila“ vadovui 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo byloje nutarimu paskirta 225 Eur bauda, kuri viršija vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką ir kuri sprendimo priėmimo dieną nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendime nurodytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo laiko rašymo apsirikimu (technine klaida), kuris neturi įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Pareiškėjo argumentai, kad bendrovės veikla, pajamos tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjo galėjimo dirbti Lietuvos Respublikoje, o bendrovės atstovas dėl nepakankamų teisinių žinių manė, kad vien nurodymas elektroniniame laiške, jog įmonė nesutinka su administracine nuobauda ir ją ketina ginčyti, yra pakankamas tam, kad išvengtų nepalankaus Migracijos departamento sprendimo visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, Migracijos departamentas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dėjo pastangas ir bendradarbiavo su pareiškėjo darbdaviu, teikė aiškius ir suprantamus nurodymus, kokius veiksmus UAB „Kaitvila“ vadovas privalo atlikti, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Be to, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nurodymas klaidingai vietoje c papunkčio, nustatytu ginčo situacijoje pagrindu šie pareiškėjo argumentai netgi neįtakoja Sprendimo pagrįstumo.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai, taip pat jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjas tokių duomenų ir įrodymų nėra pateikęs. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Kadangi nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai sprendė dėl vizos panaikinimo vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nėra pagrindo manyti, jog buvo priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių ir galiojančio aktualaus teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.