- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1401-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00200-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- UAB „Baltic Timber Company“
- Atsakovas
- UAB „Litimbera“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00200-2014-0
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Baltic Timber Company“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic Timber Company“ ieškinį atsakovei UAB „Litimbera“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę leisti ieškovei darbo dienos metu išsivežti iš atsakovės teritorijos kalibruotą dvigubo pjovimo spygliuočių medieną, viso 41,101 m³, bei įpareigoti atsakovę netrukdyti medienos išvežimui. Prašyme nurodė, kad ieškovė norėdama ginčą išspręsti taikiai, sutikdama su atsakovės reikalavimu, pasiūlė atsakovei savo lėšomis iš jos teritorijos išsivežti medieną, tačiau šalims susitarti nepavyko, atsakovė su šiuo pasiūlymu nesutiko be jokių paaiškinimų. Pažymėjo, kad mediena yra ieškovės nuosavybė, už ją nėra atsiskaityta, dėl ko žala ieškovei gali tik didėti, todėl yra pagrindas skubiai taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovės teritorijoje esanti mediena laikoma lauke, ji nėra tinkamai uždengta, be to, atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti išlaidas už medienos saugojimą, todėl ieškovė siekia išvengti papildomų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-20 nutartimi ieškovės prašymą netenkino. Teismas nustatęs, kad ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 42 449,12 Lt įsiskolinimą už parduotą medieną, 7 959,21 Lt delspinigius, grindžia aplinkybe, kad šalys buvo sudariusios medienos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei perdavė medieną, o atsakovė įgijo prievolę ieškovei sumokėti už gautą medieną, sprendė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už perduotą medieną, todėl jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ir toks prašymas prieštarauja ieškovės pareikštam ieškinio pagrindui ir dalykui, nes ieškovė nori, kad jai būtų sugrąžinta mediena, o ne sumokėta kaina už parduotą medieną. Paaiškino, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovė įstatymo nustatyta tvarka turėtų atsisakyti pareikšto reikalavimo ir pateikti naują reikalavimą arba patikslinti ieškinio reikalavimą ir jo pagrindimą ir tik tuomet pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios būtų susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovei pareiškus reikalavimą pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priteisti įsiskolinimą iš atsakovės, o atsakovei ginčijant tokią sutartį ir reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovę pasiimti jai priklausančią medieną, yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl medienos nuosavybės teisės, todėl teismui patenkinus tokį ieškovės prašymą, būtų iš anksto išspręstas ginčas tarp šalių. Be to, ieškovės prašymu, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 2014-02-04 teismo nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio turto areštas, neviršijant 45 314,44 Lt reikalavimo sumos.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Baltic Timber Company“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės po 100 Lt + PVM už kiekvieną dieną, nuo 2014-02-05, už medienos saugojimo ir sandėliavimo paslaugas. Taigi, teismui atmetus ieškovės ieškinį ir tenkinus atsakovės priešieškinį, ieškovė patirs neproporcingai dideles išlaidas už saugomą medieną, kuri nėra tinkamai apdengta ir todėl praranda vertę. Nesutinka su teismo išvada, kad prašomos taikyti priemonės prieštarauja ieškinio pagrindui ir dalykui. Paaiškina, kad prašymą pateikė siekdama ginčą išspręsti taikiai, užkirsti kelią žalą atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Tai, jog tenkinus prašymą, mediena būtų laikinai perduota ieškovei, nereikštų, kad mediena yra atsakovės nuosavybė. Be to, atsakovė turi teisę į nuostolių, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atlyginimą (CPK 146 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Litimbera“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Teismo išvadas laiko pagrįstomis ir teisingomis. Paaiškina, kad atsakovė buvo priversta nutraukti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nes ieškovė nesiekia teisminių ginčų nutraukimo. Medieną ieškovė savavališkai iškrovė jai nuosavybės teise nepriklausančioje teritorijoje, neturėdama nei pirkimo – pardavimo sutarties, nei avansinio apmokėjimo už ją. Tuo metu ieškovės nedomino tolimesnis medienos saugojimas. Atsakovė elgėsi apdairiai ir atsakingai, pasirūpino, kad mediena būtų saugoma, o už šį saugojimą priešieškinyje apskaičiuotos išlaidos yra teisingas atlygis už tokį darbą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ginčo pobūdį (ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės už parduotą medieną), prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovės ieškinio reikalavimo turinį, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog iš esmės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinio reikalavimu (jos pagrindu ir dalyku), todėl neatitinka savo paskirties – užtikrinti reiškiamo ieškinio reikalavimo įvykdymą. Be to, 2014-02-04 nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui jau yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, neviršijant 45 314,44 Lt ieškinio reikalavimo (skola ir delspinigiai) sumos.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.