- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- 1-25-271/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
teisiamajame posėdyje, nedalyvaujant kaltinamajam S. S., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis S. S. 2012 m. liepos 11 d., name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo L. S. leidimo, neteisėtai įgijo L. S. asmens duomenis bei elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. banko naudotojo kodą, slaptažodį, slaptažodžių kortelę su kodais, po to neteisėtai įgytus duomenis telefonu perdavė R. K., apgaulingai šiai nurodęs, kad veiksmus atlieka su L. S. sutikimu ir veikdamas per R. K. 2012-07-11, apie 13.05 val., neteisėtai panaudojęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo L. S. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - naudotojo kodą, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, UAB „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje L. S. vardu sudarė ir paėmė 1000 Lt paskolą, po to išgrynino pinigus bankomate, dalį jų pervedė į kitų asmenų sąskaitą ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ 1000 litų (290 eurų).
Byla nagrinėjama kaltinamajam S. S. nedalyvaujant, kadangi kaltinamasis aktas jam buvo įteiktas 2013-04-29 (b.l.113), nuo teismo jis pasislėpė, gyvena užsienyje (b.l.210), apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta įteikiant teismo šaukimą, teismo jis vengia (BPK 246 str.).
Kaltinamojo gynėjas advokatas A.Palamarčuk pareiškė, kad palaiko kaltinamojo poziciją dėl dalinio kaltės pripažinimo, nes pastarasis tyrimo eigoje pripažino, jog su nukentėjusiuoju buvo pokalbis dėl paskolos jo vardu paėmimo, nors dėl konkrečios sumos nesitarė. Vėliau jis nesuderinęs su nukentėjusiuoju L. S. pastarojo vardu per savo pažįstamą R. K. paėmė 1000 litų paskolą. R. K. aiškino, kad veikia su L. S. žinia. Dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone, jos duomenimis ir tokių duomenų panaudojimo kaltę neigia, kadangi su dėde L. S. buvo kalba apie tai, kad bus paimta 100 ar 200 litų dydžio paskola, tam bus naudojami jo prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenys, kuriuos dėdė jam buvo padiktavęs. Gautus paskolos pinigus jis išgrynino bankomate, 200 Lt pervedė R. K., nes buvo jai skolingas.
Nukentėjusysis L. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnėnas. Pastarasis šiuo metu gyvena užsienyje ir nepalaiko kontakto ne tik su juo, tačiau netgi ir su tėvu. Dabar tiksliai neatsimena, galimai 2012 metais jis su S. gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbo statybos darbus. Jis sunkiai vaikšto, todėl jo vaidmuo buvo daugiau patariamasis statybose, S. dirbo. Atsimena, kad vienu metu jiems pritrūko pinigų netgi kelionei namo, jam dar invalidumo pašalpos neišmokėjo, tuomet S. ir pasakė, kad galima paskolą paimti. Neprieštaravo. Kalbėjo apie nedidelę paskolą, tačiau nieko konkretaus. S. netgi skambino savo draugei, o ši prašė banko duomenų, tokių duomenų jis nedavė. Atvyko direktorė, davė 50 litų. Grįžo namo, pašalpos pinigai buvo jau pervesti. Taigi, imti paskolos jau nereikėjo. Tačiau vėliau, gal po kelių mėnesių, jam paskambino ir pranešė, jog jis nevykdo įsipareigojimų paėmęs 1000 litų paskolą. Pirmą kartą apie tai sužinojo. Kompiuteryje patikrino - tikrai jo vardu paimta paskola. Rado S., suprato, kad tai jo darbas, todėl pasiūlė parašyti pasižadėjimą, kad vykdys mokėjimus ir jis pretenzijų neturės. S. parašė sutikimą, dar sesuo, kaip liudytoja, pasirašė. Tačiau po mėnesio vėl jam skambina ir aiškina, jog jis nemoka pagal paskolą. Paaiškėjo, jog S. savo įsipareigojimo nevykdo. Tada ir kreipėsi į policiją. Visi banko prisijungimo dokumentai buvo sekcijoje, piniginėje buvo banko kortelė. Leidimo S. imti jo vardu 1000 Lt paskolą, paimti ir naudoti banko dokumentus, prisijungimo kodus jis nedavė. Kas dėl banko mokėjimo kortelės naudojimo, tai tiksliai neatsimena, tačiau palaiko ikiteisminio tyrimo duotus parodymus apie tai, jog galėjo duoti S. ja pasinaudoti parduotuvėje. Kai jis (nukentėjusysis) kreipėsi su pareiškimu į policiją, kredito įstaiga daugiau jam pretenzijų dėl paskolos grąžinimo nereiškė.
Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis S. S. yra jos sūnėnas. Pastaraisiais metais jis su ja nebendrauja, tačiau nebendrauja jis netgi su savo tėvu. Jai yra žinoma, kad S. paėmė jos brolio L. vardu pinigus -1000 litų paskolą, žadėjo grąžinti pinigus dalimis ir dingo. Brolis pasakojo jai, kad nieko sūnėnui neleido, pastarasis pats paėmė banko dokumentus, pasinaudojo jais ir tokiu būdu paėmė brolio vardu paskolą. Jos akivaizdoje sūnėnas rašė, kad grąžins pinigus, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ar išvengimas (panaikinimas) turtinės prievolės. Apgaulė suvokiama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo asmens sąmonėje suformavimas, faktų, kurie klaidinamą nukentėjusįjį skatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turtą. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010).
Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numato atsakomybę už keletą alternatyvių veikų disponuojant elektroninės mokėjimo priemone, tarp jų – už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis. Teismų praktikoje yra laikoma, kad pagal sutartį su banku teisė naudotis elektroninės bankininkystės priemone suteikiama tik elektroninės mokėjimo priemonės turėtojui, kito asmens elektroninės mokėjimo priemonės ar jų naudotojų tapatybės duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninių mokėjimo priemonių ar jos naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys priklauso kitiems asmenims (kasacinės nutartys Nr.2K-215/2012, 2K-179/2013).
Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: nukentėjusiojo L. S., liudytojos L. V. parodymus, kaltinamojo S.S. dalinį kaltės pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis pripažino, jog dėdės vardu paėmė 1000 Lt paskolą, tačiau neigė padaręs tai be jo sutikimo ir netgi gavęs iš jo leidimą naudotis banko dokumentais, rašytinius bylos įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. be leidimo pasinaudojo nukentėjusiojo vardu banko išduotais dokumentais, prisijungimo kodais, per kitą asmenį (R. K.) paėmė UAB „4finance“ 1000 lt dydžio paskolą, o pinigus iš banko sąskaitos vėliau išgrynino ir pasisavino.
Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2012-08-27 d. rankraštinį raštelį, kuriame nurodyta, kad S. S. įsipareigoja kas mėnesį mokėti po 90 Lt už paimtą 1000 Lt paskolą (b.l. 22).
Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. S. pateikė savo sąskaitos išrašą už 2012-07-01- 2012-07-30 laikotarpį. Išraše užfiksuota, kad sąskaita 2012-07-11 papildyta 1000 Lt UAB „4finance“ kreditu. 2012-07-11 į R. K. sąskaitą pervesta 200 Lt, 2012-07-12, 2012-07-13 po 100 Lt išgryninta bankomate Vilniuje, 2012-07-16 500 Lt išgryninta bankomate Vilniuje (b.l. 20).
Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. S. pateikė savo „Swedbank“ kortelę, kuri apžiūrėta (b.l. 23-25).
Pateikta UAB „4finance“ informacija nustatyta, kad 2012-07-11 L. S. vardu iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini)paimta 1000 Lt paskola (b.l. 28).
Pažyma nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2012-07-11 priklausė R. K. (b.l. 44).
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. S. parodymais apie tai, kad jis nedavė sutikimo kaltinamajam imti jo vardu 1000 Lt dydžio paskolą, kaip jis nedavė pastarajam slaptažodžių, prisijungimo kodų prie internetinės bankininkystės. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko jam nežinant. Prisijungimas svetimu vardu prie kredito įstaigos, paskolos paėmimas vertinamas teismo kaip svetimų pinigų užvaldymas apgaule (sukčiavimas). Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto su pareiškimu į policiją nesikreipė, kaltinamasis pasirašė jam pasižadėjimą mokėti kas mėnesį po 90 Lt, kaip jis parašė raštelyje „pasižadu L. S. mokėti kas mėnesį po 90 Lt už mano paimtą paskolą 1000 Lt, kol ją sumokėsiu“ (b.l.22). Liudytoja L. V. dalyvavo kaltinamajam surašant šį pasižadėjimą, taip pat pasirašė jį. Liudytoja parodė, kad brolis (nukentėjusysis L. S.) aiškino, jog sūnėnas be jo žinios paėmė paskolą jo vardu, taip pat be jo žinios pasinaudojo banko duomenimis.
Kaltinamojo S.S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Taip pat kaltinamojo S.S. veiksmai teismo kvalifikuojami ir pagal BK 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d.
Nustatyta, kad jis neteisėtai, be L. S. leidimo, įgijo elektroninės bankininkystės (elektroninės mokėjimo priemonės) naudotojo tapatybės duomenis, t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelę su kodais, po ko per kitą asmenį - R. K., kuri nežinojo tikrųjų aplinkybių, panaudojo šiuos duomenis: 2012-07-11 13.05.11 val. L. S., a.k(duomenys neskelbtini) vardu buvo užsiregistruota UABN „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje, kurios IP 46.28.56.36, buvo pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis, o 13.05 val. buvo gauta paraiška 1000 Lt paskolai gauti. Tokia paskola buvo sutekta, sutarties Nr.9947705001 (b.l. 28-29). Tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į L. S. sąskaitą AB „Swedbank“. Vėliau pinigai buvo išgryninti (b.l.48). Lietuvos Respublikos BK 198(1) str. (neteisėtas prisijungimas prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos, t.y. elektroninės bankininkystės) kaltinamajam S. S. nebuvo inkriminuojamas, teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 str. 1 d.).
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus nusikaltimas ir du apysunkiai. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Pagal baudžiamosios teisės doktriną, teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Teismas atsižvelgia į S.S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius patį kaltinamąjį: S. S. neteistas, iki nusikaltimų padarymo galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b.l.78-79), Priklausomybės ligų įskaitoje jo nėra. Vilkaviškio miesto seniūnija 2013-02-18 rašte-charakteristikoje nurodė, kad seniūnija skundų, pastabų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi (b.l. 87).
Pastaraisiais metais kaltinamasis gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, Londone (b.l. 210). Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo 4 metai.
Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nesiekia įstatymo sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. reikalavimai dėl paskirtų bausmių pagal BK 182 str.1d. ir 215 str.1d. bendrinimo apėmimo būdu bei BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatos dėl šios bausmės subendrinimo dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jam už nusikalstamą veiką pagal BK 214 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Civilinis ieškovas UAB „4finance“ byloje pareiškė 398,28 eurų (1375,18 Lt) civilinį ieškinį dėl 2012-07-11 L. S. suteiktos ir negrąžintos 1000 Lt paskolos (paskolos sutarties Nr. 9947705001), 56,86 eurų (196,31 Lt) dydžio palūkanų ir 51,80 eurų (178,87) Lt vėlavimo palūkanų (b.l.28-32). Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 57,90 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam S. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 6 p. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Dėl kardomosios priemonės
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę S. S. – suėmimą - panaikinti. Kaltinamajam paskelbtą paiešką nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-307 str. str., teismas
nusprendė:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str.1d. ir nuteisti 13 MGL (489,58 Eur) dydžio bauda;
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir nuteisti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti bausmes pagal BK 182 str.1d. ir 215 str.1d. ir nustatyti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 d., 4 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtą bausmę su bausme, paskirta jam pagal BK 214 str. 1 d., ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą.
Įpareigoti nuteistąjį baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę nuteistajam S. S. - suėmimą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-08 nutartimi, panaikinti. Paskelbtą jam paiešką nutraukti, apie tai informuoti policijos įstaigą.
Civilinio ieškovo UAB „4finance“ 398,28 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti UAB „4finance“ naudai iš nuteistojo S. S. 398,28 eurus turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.