Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-19 · Administracinė byla Nr. I-1529-243/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
I-1529-243/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00960-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
P. A. N.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus
Advokatai
Vidas Peikštenis
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1529-243/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00960-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 11.10, 11.12, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui P. A. N., jo atstovams G. L. ir advokatui Vidui Peikšteniui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Virginijai Vermontaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl 2014-05-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A.N.“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. A. N. skundu nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos 2014-05-30 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ nuspręsta neatkurti jam nuosavybės teisių pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-03-20 išvadą Nr. 16IP-16. Prašo panaikinti šį įsakymą. Nurodo, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V. P. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą žemę. Pareiškėjo teigimu, įsakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2014-04-10 pažymos Nr. 1KA-(9.4)-36 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2012-03-20 patvirtintos išvados Nr. 16IP-16 pagrįstumo“ pagrindu, kurioje nurodyta, jog jis iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) nustatyto termino, t.y. iki 2003-04-01, nepakeitė savo 1992-03-13 prašyme nurodytos valios - susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje, todėl 2012-03-20 išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitoje vietoje yra parengta ir patvirtinta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Nurodo, jog Palangos miesto Kunigiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-03-13 paduotas prašymas grąžinti žemę buvusioje vietoje (9.73 ha) yra patvirtintas jo parašu, tačiau užpildytas ne jo. Teigia, jog buvo padavęs 1991-11-28 prašymą Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti žemę tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje, ir (arba) kitame ūkyje, kur šiuo metu jis gyvena, ir (arba) kitame ūkyje, kur norėtų apsigyventi. Argumentuoja, jog jo tikrąją valią išreiškiančiais prašymais reikia laikyti abu prašymus ir jo tikroji valia buvo susigrąžinti žemę ir buvusioje, ir kitoje vietovėje, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-20 išvada Nr. 16IP-16 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog nurodytu terminu iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimo jis neturėjo galimybės, nes Palangos miesto savivaldybės taryba tik 2003-06-13 sprendimu Nr. 75 suderino žemės planą, iš kurio tapo aišku, kad jam nebus atkurtos nuosavybės teisės į visą V. P. valdytą 9,73 ha žemę buvusioje jos vietoje, nes 7,66 ha šios žemės buvo prisikirta valstybės išperkamai žemei.

Pareiškėjas ir jo atstovai prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepimu prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, pareiškėjas 1991-11-22 Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai padavė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusios savininkės V. P. – N. valdytą žemę - gauti žemę tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje (kur šiuo metu gyvena, kur norėtų apsigyventi), o 1992-03-13 padavė prašymą Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai, kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodė, jog pageidauja buvusios savininkės V. P. – N. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę susigrąžinti natūra - turėtoje vietoje. Argumentuoja, jog pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-15 iki 2012-01-31) pilietis iki 2003-04-01 galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jeigu iki 2003-04-01 nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus iki 2012-02-01 savo iniciatyva galėjo parinkti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje nebeliko teisės Nacionalinei žemės tarnybai parinkti atkūrimo būdą, nes Įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2012-02-01) 3 dalyje (nuo 2012-11-22 - 4 dalis) nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nurodo, jog pareiškėjas iki 2003-04-01 valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodyto 1992-03-13 prašyme (natūra), nepakeitė ir valios gauti lygiavertį turėtajam žemės plotą kaimo vietovėje neišreiškė, todėl buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

Pažymi, jog pareiškėjui Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-15 sprendimu Nr. 1103 buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. P. – N. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 9,73 ha žemę, grąžinant natūra 0,6676 ha žemės (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 2008-02-29 sprendimu Nr. 2058 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,0753 ha žemės sklypo dalį (bendrame 10,0219 ha ploto žemės sklype) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, ir 0,1154 ha žemės sklypo dalį (bendrame 1,0759 ha žemės sklype) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, Nacionalinės žemės tarnybos 2013-06-17 sprendimu Nr. 16S-62 nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6447 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini)Palangos mieste, ir 2010-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos priimta išvada Nr. 116-15 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014-05-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“, kuriuo nuspręsta neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-03-20 išvadą Nr. 16IP-16, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisiniai santykiai dėl nuosavybės teisių į nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą pagal TSRS (LTSR) įstatymus išlikusį nekilnojamąjį turtą nuo 1991-08-01 iki 1997-07-09 buvo reguliuojami įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” (toliau - Atstatymo įstatymas), po 1997-07-09 – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (toliau - Atkūrimo įstatymas). Pagal Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti atstatyta šiais būdais: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra. Būdo, kuriuo atstatoma nuosavybės teisė, pasirinkimo teisė Atstatymo įstatyme buvo suteikta pačiam piliečiui (Atstatymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V. P. – N. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise va valdytą 9,73 ha žemę buvusiame Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini). Iš Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylos Nr. 38 duomenų matyti, jog pareiškėjas 1991-11-22 padavė prašymą Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į 9,73 ha ploto žemę. Prašymo skiltyje „valia“ nurodė, jog pageidauja susigrąžinti žemę tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje, ir (arba) kitame ūkyje, kur šiuo metu jis gyvena, ir (arba) kitame ūkyje, kur norėtų apsigyventi. Pareiškėjo P. A. N. 1992-03-13 prašyme, paduotame Palangos miesto Kunigiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, nurodytas pageidaujamas žemės grąžinimas natūra buvusioje vietoje. Nors pareiškėjas argumentuoja, jog šis prašymas surašytas ne jo paties ir neatitinka tikrosios jo valios, tačiau pripažįsta prašymo patvirtinimą savo parašu. Nurodytą aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra, pareiškėjas atsisakė prašymo tikrumą tirti rašysenos ekspertizės būdu. Teismo įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjo 1992-03-13 prašymą laikyti suklastotu ar neatitinkančiu jo valios.

Pareiškėjui Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-15 sprendimu Nr. 1103 atkurtos nuosavybės teisės į V. P. – N. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 0,6676 ha žemės (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 2008-02-29 sprendimu Nr. 2058 grąžinant natūra 1,0753 ha žemės sklypo dalį (bendrame 10,0219 ha ploto žemės sklype) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, ir 0,1154 ha žemės sklypo dalį (bendrame 1,0759 ha žemės sklype) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, Nacionalinės žemės tarnybos 2013-06-17 sprendimu Nr. 16S-62 nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6447 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 2010-12-13 priimta Nacionalinės žemės tarnybos išvada Nr. 116-15 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, ir 2012-03-20 patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus išvada Nr. 16IP-16 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014-05-30 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ nuspręsta neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-03-20 išvadą Nr. 16IP-16, kurioje numatytas natūrinis nuosavybės teisių atkūrimas. Įsakymas priimtas dėl to, jog pareiškėjas iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-15 iki 2012-01-31) nustatyto termino, t.y. 2003-04-01, nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nes natūrinis atkūrimas negalimas. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog dalis žemės (7,66 ha), į kurią pretenduoja pareiškėjas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-06-13 sprendimu Nr. 75 priskirta valstybės išperkamai. Pagal nurodytą teisės normą, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus iki 2012-02-01 savo iniciatyva galėjo parinkti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje 21 straipsnio 3 dalyje (nuo 2012-11-22 - 4 dalis) įtvirtintas nuosavybės teisų atkūrimas šiems piliečiams atlyginant pinigais. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl nurodytos teisės normos taikymo.

Iš nagrinėjamos teisės normos turinio matyti, jog jos taikymas siejamas su sąlygomis: nustačius, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 nebuvo pareiškęs valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, nors prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas Atkūrimo įstatyme nenumatytas, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą. Nustačius egzistuojant bent vieną šių sąlygų, turi būti taikoma minėta Atkūrimo įstatymo nuostata. Iš pareiškėjo 1991-11-22 ir 1992-03-13 prašymų matyti, jog jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra išreikšta aiškiai ir tinkamai, atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Valstybės žinios, 1991-07-31, Nr. 21-545) 11 straipsnio nuostatas. Paskutiniu pareiškėjo prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas 1992-03-13 prašymas, kuriuo jis pakeitė 1991-11-22 prašyme nurodytą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodė, jog siekia susigrąžinti žemę buvusioje vietoje natūra. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyrius 2005-12-06 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,72 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius šią pažymą panaikino ir 2010-12-10 surašė naują Nr. 12, nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,73 ha buvusios savininkės valdytos žemės Palangos mieste. Nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimas buvo pradėtas natūra. Atkūrimo įstatyme nurodytas tikslus valios išreiškimo ir jos pakeitimo laikotarpis, t.y. iki 2003-04-01. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki minėtos datos, pareiškėjas pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki šio termino pabaigos pareiškėjui siūlė pasirinkti nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdą dėl to, kad negalima atkurti nuosavybės teises natūra. Tokie atsakovės veiksmai vertintini netinkamais, nes Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Prašymą atkurti nuosavybės teises nagrinėjusi institucija turėjo vykdyti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos 3 punkto (2003-01-31 nutarimo Nr.142 redakcija) reikalavimą, t.y. įtvirtintą institucijos pareigą raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, jeigu (...) nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių. Nagrinėjamai bylai svarbi aplinkybė yra ta, jog natūrinis nuosavybės teisių atkūrimas negalimas tapo žinoma tik po Įstatyme nustatyto termino pabaigos, kai 2003-06-13 Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 75 suderino žemės planą, kuriuo dalis (7,66 ha) V. P. N. valdytos žemės buvo prisikirta valstybės išperkamai žemei. Nustatyta, kad net įsigaliojus Tarybos sprendimui, atsakovė nesiėmė veiksmų informuoti pareiškėją, kad negalės atkurti nuosavybės teisių paskutiniame, t.y. 1992-03-13 prašyme, nurodytu būdu. Nepaisant to, kad buvo žinomos aplinkybės, jog nuosavybės teisės natūra į visą žemės sklypą pretendentui negalės būti atkurtos, nes dalis žemės priskirta valstybės išperkamai, atsakovė nebuvo priėmusi administracinių sprendimų, kuriais būtų arba atsisakiusi atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytu būdu arba atkūrusi jas atlyginant pinigais (kompensacija). Priešingai, nuo prašymo pateikimo 1992 metais iki pat ginčijamo įsakymo priėmimo 2014 metais atsakovei nekėlė abejonių pretendento išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir 2012-03-20 parengta išvada Nr. 16IP-16 dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Toks kompetentingos institucijos neveikimas, kai pareiškėjui nėra nurodoma, kokius jis privalo pateikti dokumentus ar atlikti veiksmus, jei tai reikalinga, o sprendimus delsiama priimti itin ilgą laiką, vėliau neturi tapti priežastimi riboti įstatyme numatytas pareiškėjo teises. Nurodytu atveju ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos ne Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (4 dalies) normos, nustatančios terminus piliečių valiai dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, pareikšti, nes 1992-03-13 prašyme valia buvo tinkamai pareikšta, bet Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios kompetentingos institucijos pareigas, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Teismo vertinimu, asmeniui, pretenduojančiam atsikurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-590/2014, 2014-04-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-587/2014). Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo taikyti 21 straipsnio 3 dalies (4 dalies) nuostatas vien dėl to, jog aplinkybė dėl negalimumo atkurti nuosavybės teises pareiškėjo 1992-03-13 prašyme nurodytu būdu tapo žinoma tik po šioje teisės normoje nurodyto termino pabaigos, todėl objektyviai nebuvo įmanoma pareiškėjui išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki 2003-04-01. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2012-02-21 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-631 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad, jeigu jis pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, ir pasiūlė pareiškėjui iki 2012-06-01 pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1375/2013 toks raštas vertinamas, kaip Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas, t.y. pareiškėjo informavimas, kad Atkūrimo įstatymas papildytas dar vienu būdu, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose ir, kad pareiškėjas gali pakeisti savo valią pasinaudodama šiuo nuosavybės teisės atkūrimo būdu. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio pareiškėjo 2012-03-16 prašymo dėl išvados paruošimo matyti, jog pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo – prašė parengti išvadą dėl žemės iškėlimo į Mažeikių rajono Viekšnių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę ir 2012-03-21 pasirašė išvadoje, jog sutinka ir pageidauja gauti žemės sklypą nurodytoje vietovėje. Konstatuotina, jog pareiškėjas pasinaudojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai dėl nuosavybės teisės atkūrimo tuo būdu, kurį buvo pasirinkęs pareiškėjas negalimumo ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (4 dalies) taikymo, kuri tokiu atveju numato pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą į atlyginimą pinigais. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu galiojančios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcijoje (nuo 2014-11-01) numatyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Įstatymų leidėjas tokiu Atkūrimo įstatymo pakeitimu pripažino, jog nuosavybės teisių atkūrimas kompensuojant pinigais nėra lygiavertis kompensavimo būdas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjui bus siūloma pasirinkti atlyginimo būdą lygiaverčiu mišku, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jis pageidauja lygiaverčio žemės ploto.

Vertinant atsakovės veiksmus, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius nuosekliais savo veiksmais leido pareiškėjui P. A. N. pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės jam bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, suteikiant lygiavertį žemės sklypą, ir suformavo pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniams padaliniams nepaisyti pareiškėjo įgytų teisių. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius neturėjo teisinio pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (nuo 2012-11-22 - 4 dalies) nuostatas dėl piliečio nepareikštos ar nepakeistos valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014-05-30 įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“, kuriuo nuspręsta neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-03-20 išvadą Nr. 16IP-16, naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalimi, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas patenkintas, todėl jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas yra sumokėjęs 75 Lt žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovės. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatas prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Tai jis gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo P. A. N. skundą,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014-05-30 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“,

priteisti P. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Lt (septyniasdešimt penki litai) arba 21,72 Eur (dvidešimt vienas euras 72 ct) turėtų išlaidų atlyginimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Vida StonkuvienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė