Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-349-571/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
T-349-571/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35758-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Nuteistasis
A. E.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-349-571/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35758-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. E. patvirtinimo klausimą,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 30 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-415 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta A. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nutarime nurodyta, kad A. E. teistas 2018-04-26 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 16 dienų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus. Pirmą kartą teistas būdamas 15 metų amžiaus. Ankstesni nuteistojo teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis turtui ir nuosavybei, taip pat du iš jų - smurtinio pobūdžio. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet padarė naują nusikaltimą, tris kartus buvo paleistas lygtinai, du kartus pažeidęs teismo nustatytus įsipareigojimus už tai gražintas į laisvės atėmimo vietą. Recidyvistas. Šios aplinkybės apibūdina jį kaip susiformavusią kriminalinę asmenybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. E. dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Asmuo, būdamas neblaivus, linkęs elgtis agresyviai, pasižymi impulsų kontrolės stoka, veikia neapgalvotai. Nuteistasis atmeta jam pasiūlytas alternatyvas, kaip pernelyg komplikuotas ar reikalaujančias itin daug pastangų. Pasižymi empatijos stoka. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė - 81 balas. Kadangi tai pirmasis nuteistojo vertinimas, teismas neturi galimybės spręsti apie jo ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 30 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-415 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. E..

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėja Vilma Gadiškienė