Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-28
Bylos Nr.
2A-491/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VILTERMA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „ELAMETA“
Advokatai
Aurimas Navikas, Tomas Puzinas
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Tomui Puzinui,ieškovo atstovams A. K. ir advokatui Aurimui Navikui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „ELAMETA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILTERMA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ELAMETA“ dėl skolos ir delspinigių už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilterma“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Elameta“ 85 359,20 Lt skolos, 24 987 Lt delspinigių, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. birželio 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. RS-20070626 (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagal jo paties parengtą ir su atsakovu suderintą projektą savo medžiagomis įrengti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), katilinę ir sumontuoti šildymo sistemas, o atsakovas – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovas atliko projektavimo ir statybos darbų už 437 765,70 Lt ir šių darbų rezultatus perdavė atsakovui, ką patvirtina ieškovo išrašytos ir atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovo pasirašyti atliktų darbų aktai bei daliniai mokėjimai už atliktus darbus. Nors Rangos sutartyje nustatyti piniginės prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę, tačiau atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs – neapmokėjęs 2008 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos-faktūros VVA Nr. 0007120 liko skolingas 49 359,20 Lt. Remdamasis Rangos sutarties 8.1 punktu, numatančiu 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną, ieškovas taip pat reikalavo atsakovo sumokėti 0,1 procento dydžio delspinigius – 18 409 Lt.

Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys 2007 m. gruodžio 7 d. sudarė sutartį Nr. TP-2007/45 (toliau – Aptarnavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti pastate, esančiame J. Basanavičiaus g. 144, Utenoje, esančios dujinės katilinės šiluminės-techninės dalies, šildymo, vėdinimo sistemų šilumos reguliavimo mazgų, technologinio šildymo sistemos, jų įrengimų elektrinio maitinimo ir pastato vidaus dujotiekio techninę priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 4 500 Lt. Atsakovas, pažeisdamas Aptarnavimo sutarties 6.5 punkte nustatytas atsiskaitymo sąlygas, piniginės prievolės neįvykdė – nesumokėjo ieškovui už 2008 m. sausio – birželio mėn. suteiktas priežiūros paslaugas. Už atliktą įrenginių techninę priežiūrą atsakovas liko skolingas 36 000 Lt bei 6 578 Lt delspinigių (0,05 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną pagal Aptarnavimo sutarties 7.1. punktą).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ELAMETA“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra perdavęs visų sutartų kiekių ir įvykdęs kitų reikalavimų, todėl atsakovas pasinaudojo teisės aktų suteikta teise užlaikyti mokėjimus, kol trūkstami darbai nebus perduoti, o neatitikimai Rangos sutarties reikalavimams nebus paaiškinti, o būtent: atlikus ieškovo darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų bei sumontuotų įrenginių kiekių patikrinimą, palyginus su ieškovo pasiūlyme nurodytais, buvo nustatyta nemažai neatitikimų, todėl buvo atsisakyta priimti ieškovo atliktų darbų aktus Nr. 14 – Nr. 19 bei užlaikyti mokėjimai pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras. Apie tokį savo sprendimą atsakovas ieškovą informavo 2008 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. birželio 28 d. raštais, prašė paaiškinti nustatytus neatitikimus bei pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau jokio atsakymo iš ieškovo nebuvo gauta. Atsakovo manymu, ieškovas vienašališkai pakeitė Rangos sutartimi numatytų prievolių vykdymo sąlygas: atlikdamas darbus, panaudodamas medžiagas ir sumontuodamas įrenginius, neatitinkančius ieškovui pateiktos užduoties, Rangos sutarties ir pasiūlymo sąlygų, neįvykdė visų prievolių, numatytų šia sutartimi – neatliko dalies darbų, nesumontavo dalies įrenginių bei nepateikė ir nesuderino darbo projektų. Teigė, jog ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už tariamai atliktus šildymo sistemų techninės priežiūros ir aptarnavimo darbus pagal Aptarnavimo sutartį, nes šildymo sistemų atsakovas dar nėra priėmęs kaip tinkamai pagal Rangos sutartį įrengtų, nėra gauti visi dokumentai, kurie turėtų būti perduoti siekiant pradėti vykdyti Aptarnavimo sutartį. Nesant pagrindinės prievolės – sumokėti darbų kainą – pažeidimo, neatsiranda ir papildomos prievolės sumokėti netesybas, palūkanas ar atlyginti nuostolius. Be to, Rangos sutartimi ir Aptarnavimo sutartimi numatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 85 359,20 Lt už suteiktas projektavimo, statybos ir priežiūros paslaugas, 6 313,00 Lt delspinigių, 11,84 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų, kylančių iš Rangos sutarties, pagrįstumą, nurodė, kad, siekiant nustatyti atliktų darbų neatitikimą šios sutarties sąlygoms, kuriuo remiasi atsakovas, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai ne visiškai atitinka UAB „Litprojektas“ parengto techninio projekto sprendinius. Ekspertas nurodė, kad įvardinti neatitikimai neturi esminės įtakos ieškovo atliktų darbų rezultato kokybei, katilinė ir šildymo sistema veikia, o nukrypimai nuo projektinių parametrų yra neesminiai. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie dėl šių neatitikimų patiriamą žalą, jos dydį, negalėjimą naudoti įrengimų pagal jų paskirtį, nenurodė ieškovui juos ištaisyti, kaip to reikalauja Rangos sutarties 4.3 punktas, ir daugumą atliktų darbų priėmė pagal pateiktus atliktų darbų aktus. Atsakovas byloje nepareiškė ieškovui priešieškinio dėl ieškovo atliktų nukrypimų nuo techninio projekto atsiradusių nuostolių atlyginimo. Ieškovo atlikti katilinės ir šildymo sistemos darbai, nors formaliai ir neatitiko projektinių sprendimų, tačiau neturi esminės įtakos ieškovo atliktų darbų rezultato kokybei. Ekspertizės metu nustatyta, kad visiškai įmanoma eksploatuoti gamybinį pastatą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo atliktų darbų aktuose Nr. 14 – Nr. 19 nurodytos panaudotos medžiagos ir atlikti darbai yra nepanaudoti ar neatlikti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas turi pareigą sumokėti 49 359,20 Lt už ieškovo atliktus darbus pagal 2008 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą VVA Nr. 0007120.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo darbo projekto, vienašališkai pakeitė Rangos sutartimi numatytų prievolių vykdymo sąlygas, rasti akivaizdūs nukrypimai nuo techninio projekto pagal kiekius, kainas ir specifikaciją, nes šie argumentai yra neįrodyti. Atsakovo įgalioti asmenys vykdė ieškovo atliekamų darbų techninę priežiūrą ir jiems buvo gerai žinomos ekspertizės akte aptartos neesminės nukrypimų nuo techninio projekto aplinkybės. Pavyzdžiui, atsakovas 2008 m. birželio 28 d. rašte ieškovui nurodė, kad pateiktuose aktuose yra įtraukta darbų ir medžiagų, kurių nebuvo nurodyta, dalies aktuose nurodytų medžiagų kainos skiriasi nuo pasiūlymo, nesutampa aktuose ir faktiniai medžiagų kiekiai, tačiau šių teiginių atsakovas niekuo nepagrindė ne tik susirašinėjant su ieškovu, tačiau ir bylos nagrinėjimo metu.

Teismas, spręsdamas dėl delspinigių pagal Rangos sutartį priteisimo, pažymėjo, kad ieškovas reikalauja mažesnių nei numato sutartis netesybų – 0,1 procento dydžio nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo reikalaujamos netesybos sudaro 36,5 procentus metinių palūkanų, 6 kartus viršija įstatyminių palūkanų dydį ir sudaro daugiau nei 1/3 neįvykdytos prievolės vertės. Nors abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla, kurie supranta prisiimtų įsipareigojimų turinį, reikalaujamos netesybos laikytinos neprotingai didelėmis, ieškovo nuostoliai už termino atsiskaityti praleidimą nebuvo nustatyti, todėl delspinigių norma mažintina iki 0,02 procento ir ieškovui priteistina 3 681,8 Lt delspinigių.

Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų, kylančių iš Aptarnavimo sutarties, pagrįstumą, nurodė, kad pagal šios sutarties 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo priimti iš atsakovo sutartyje nurodytas sistemas ir įrangą, o pagal 4.2 punktą perėmimo metu turėjo būti kartu su atsakovu surašyti atitinkami dokumentacijos perdavimo ir perimamų įrenginių ir jų techninį stovį nurodantys aktai. Atsakovas nurodė, kad iki šiol nėra gavęs visų minėtuose punktuose išvardintų dokumentų, todėl ieškovas negalėjo pradėti vykdyti sutarties. Nors šalys kartu ir nesurašė visų sutartyje nurodytų aktų, tačiau atsakovas šildymo, vėdinimo sistemas eksploatavo nuo 2007 m. gruodžio mėn., kai UAB „Endoterma“ atliko eksploatacinius-režiminius bandymus. Ieškovas nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. birželio mėn. teikė atsakovui Aptarnavimo sutartyje nurodytas techninės priežiūros paslaugas ir tai patvirtina techninės priežiūros žurnalo nuorašas. Atsakovas tik 2008 m. birželio 28 d. rašte ieškovui pirmą kartą išreiškė abejones dėl teikiamų šildymo sistemos priežiūros paslaugų tinkamumo, o iki šio termino pretenzijų nereiškė. Atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad ieškovo atliktos šildymo sistemos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, pažeidžiant sutarties sąlygas, sukėlė neigiamas pasekmes ir t. t. Ieškovo už suteiktas paslaugas pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad atsakovas neapmokėjo ir yra skolingas ieškovui 27 000 Lt. Analogiškais anksčiau nurodytiems motyvams teismas sumažino delspinigių normą iki 0,02 procento ir priteisė 2 631,20 Lt delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „ELAMETA“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai pakeitė Rangos sutarties sąlygas bei neperdavė atsakovui šia sutartimi numatyto rezultato – techninio projekto sprendinius atitinkančios šiluminės sistemos bei katilinės, vietoje to pateikdamas prastesnės kokybės darbų rezultatą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai užlaikė mokėjimus ieškovui, kol pastarasis nepagrįs savo veiksmų ir iš atsakovo reikalaujamų sumų:

1.1. Teismas negalėjo priteisti visos Rangos sutartyje numatytų darbų kainos už tinkamai atliktus darbus, kadangi dalis darbų yra neatlikta arba atlikta netinkamai: neįrengti techniniame projekte nurodytų specifikacijų plieniniai radiatoriai bei katilinės siurbliai, neatliktas šildymo sistemos vamzdžių izoliavimas akmens vatos kevalais, neįrengti visi techniniame projekte numatyti orinio šildymo agregatai bei termopavaros, pastatyti mažesnį naudingo veikimo koeficientą turintys vandens šildymo katilai, ieškovo parengtas darbo projektas ne tik prieštarauja techninio projekto sprendiniams, tačiau neatitinka ir minimalių teisės aktų reikalavimų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad dėl šių pažeidimų gali nebūti pasiektas projektinis šildymo sistemos pajėgumas ir šildymo sistema gali būti mažiau ekonomiška, o jos valdymas bus mažiau efektyvus.

1.2. Teismo argumentas, kad, nesant esminių nukrypimų nuo Rangos sutarties ir techninio projekto sąlygų, ieškovas neturi atsakyti už faktinius nukrypimus (neatliktus ar netinkamai atliktus darbus), neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi šiems nukrypimams nebuvo duotas atsakovo sutikimas ir dėl jų atsakovui gali atsirasti ekspertizės akte nurodytos neigiamos pasekmės (CK 6.695 straipsnio 1, 5 dalys).

1.3. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė savo teiginių apie ieškovo vienašališkai padarytus Rangos sutarties pažeidimus, yra nepagrįstas. Nurodytus atsakovo teiginius visiškai įrodo byloje esančios techninio projekto dalys, ieškovo atliktų darbų aktai bei ekspertizės aktas.

1.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovams buvo žinomos ekspertizės akte aptartos nukrypimų aplinkybės. Ieškovo vienašališkai padarytus nukrypimus nuo techninio projekto atsakovas galėjo nustatyti tik 2009 m. balandžio 17 d. gavęs atliktų darbų perdavimo aktus. Iki tol atsakovas neturėjo jokio pagrindo reikšti pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų. Pretenzija buvo pareikšta nedelsiant po atliktų darbų perdavimo aktų gavimo – 2009 m. balandžio 21 d.

1.5. Ieškovas, nepateikdamas atsakovui prašytų paaiškinimų dėl padarytų neatitikimų, neatliktų darbų bei galimos tokių veiksmų įtakos objekto eksploatavimui, pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir sąlygojo teisminį ginčą.

2. Ieškovas faktiškai nevykdė ir negalėjo vykdyti prievolių pagal Aptarnavimo sutartį, todėl teismas nepagrįstai tenkino ją grindžiamus ieškovo reikalavimus:

2.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. eksploatavo šildymo sistemas. Ieškovo pagal Rangos sutartį pateikti atliktų darbų aktai Nr. 14 – Nr. 19 patvirtina, kad pastarasis dar 2008 m. balandžio mėn. vykdė šildymo sistemų ir katilinės įrengimo darbus, todėl šios sistemos negalėjo būti visa apimtimi eksploatuojamos. Ilgą laiką – iki 2008 m. liepos mėn. – ieškovo darbuotojai vykdė šildymo sistemų įrengimo, derinimo ir paleidimo darbus, todėl reikalavimas papildomai apmokėti už tuos sistemos apžiūros darbus, kuriuos ieškovas turėjo vykdyti pagal Rangos sutartį, ir teiginys, kad, ieškovo darbuotojams būnant objekte, būtina papildomai siųsti techninio aptarnavimo specialistus sistemų apžiūrai, yra nekorektiškas ir traktuotinas kaip bandymas nepagrįstai praturėti.

2.2. Teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie Aptarnavimo sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, yra nepagrįstas. Byloje esantis techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad iki 2008 m. kovo mėn. ieškovas iš viso nevykdė jokių Aptarnavimo sutartimi numatytų darbų bei paslaugų, o vėlesniu laikotarpiu buvo vykdomi tik defektų šalinimo darbai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti ne pagal Aptarnavimo sutartį, o pagal Rangos sutartį. Be to, apžiūras (nesant prašymo apžiūrėti esant sistemų veikimo problemų) ieškovas atlikdavo ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nors Aptarnavimo sutartimi jos numatytos ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį. Byloje taip pat buvo pateiktas šiuo metu šildymo sistemas prižiūrinčios UAB „Termolink“ raštas, kuriame išvardinti net aštuoni ieškovo privalėti atlikti, tačiau neatlikti darbai, dėl kurių naujasis sistemos prižiūrėtojas buvo susidūręs su nemažais sunkumais.

2.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas negalėjo pradėti vykdyti Aptarnavimo sutarties. Norint pradėti vykdyti šią sutartį, atsakovas turėjo perduoti ieškovui, kaip šildymo sistemų techninę priežiūrą vykdysiančiai bendrovei, pačias šildymo sistemas (4.2.2 punktas), tačiau jos dėl ieškovo, kaip rangovo pagal Rangos sutartį, kaltės atsakovo iki 2008 m. liepos mėn. nebuvo priimtos kaip tinkamai įrengtos. Be to, pagal Aptarnavimo sutartį šildymo sistemų techninė priežiūra ir aptarnavimas pradedami vykdyti šalims sudarius joje nurodytus šildymo sistemų ir jas apibūdinančių dokumentų priėmimo-perdavimo aktus (4.1, 4.2 punktai). Tačiau iki šios dienos iš ieškovo, kaip šildymo sistemų rangovo, atsakovas nėra gavęs visų dokumentų, kurie turėtų būti perduoti, siekiant pradėti vykdyti Aptarnavimo sutartį.

3. Nesant pagrindinės prievolės pažeidimo, neatsiranda ir iš jos kylančios papildomos prievolės – sumokėti netesybas, palūkanas ar atlyginti nuostolius.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „VILTERMA“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Visi nukrypimai nuo techninio projekto sprendinių buvo padaryti su atsakovo žinia, jo sutikimu ar netgi pageidavimu. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pasirašyti atliktų darbų aktai, kuriuose formalūs neatitikimai matomi plika akimi, ir, kaip konstatavo ekspertas, atsakovo galėjo būti vizualiai nustatyti priimant darbus. Dėl šios priežasties yra nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis ieškovo padarytų nukrypimų negalėjo nustatyti iki pat darbų pabaigos – 2008 m. balandžio 17 d. Kadangi visi eksperto nustatyti ieškovo atliktų darbų neatitikimai techniniam projektui galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, o atsakovas apie eksperto nustatytus neatitikimus niekada ieškovui nebuvo pranešęs (net atsakovo 2008 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. birželio 28 d. raštuose nė vienas iš eksperto nustatytų neatitikimų nėra minimas), atsakovas nebeturi teisės remtis tų neatitikimų faktų (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Jokių pastabų dėl nukrypimų nuo techninio projekto neturėjo ir atliekamų darbų techninę priežiūrą vykdę asmenys, nes jiems buvo žinoma, jog tie formalūs nukrypimai nuo projekto buvo daromi su atsakovo žinia, jo sutikimu ir pageidavimu.

2. Eksperto nustatyti formalūs neatitikimai techniniam projektui neturi esminės įtakos ieškovo atliktų darbų rezultato kokybei. Ekspertas patvirtino, kad katilinė ir šildymo sistema veikia, nuokrypiai nuo projektinių parametrų yra neesminiai, o gamybinis pastatas yra ir gali būti eksploatuojamas nepaisant nustatytų neatitikimų techniniam projektui. Tai patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. balandžio 4 d. šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas bei UAB „Endoterma“ parengta katilinės vandens šildymo katilų eksploatacinių-režiminių bandymų dujomis techninė ataskaita. Eksperto nurodytos galimos neigiamos pasekmės dėl tų neatitikimų yra tikimybinio pobūdžio, nepagrįstos jokios skaičiavimais ir piniginės išraiškos nustatymu, todėl taip įvardintos pasekmės negali būti laikomos paneigiančiomis ieškovo teisę į atlygį už darbus.

3. Atsakovas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ieškovo atliktų darbų aktuose nurodyti darbai būtų neatlikti ar atlikti netinkamai, todėl jo, gavusio darbų rezultatą tokį, kokio buvo tikėtasi, piniginė prievolė ieškovui galioja ir yra vykdytina visa Rangos sutartyje numatyta apimtimi.

4. Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimo teise sustabdyti prievolės įvykdymą, turėjo ne tik įrodyti, kad yra pagrindas šia teise pasinaudoti, bet ir tai, kad jo pasirinkta gynybos priemonė yra adekvati ieškovo įrodinėjamam teisių pažeidimui. Nė vienos aplinkybių atsakovas neįrodė. Jis net neįrodinėjo, turėjęs teisę stabdyti piniginės prievolės įvykdymą būtent skolos apimtimi – byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo nustatyti neatitikimai būtų įvertinti pinigine išraiška ir kad jų vertė būtų atitikusi ieškovo įrodinėjamą atsakovo skolą.

5. Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovas turi atsakyti už eksperto nustatytus ieškovo atliktų darbų neatitikimus techniniam projektui, neįrodė, nei kokia forma, nei kokia apimtimi ieškovas turėtų atsakyti už tariamus neatitikimus. Iš atsakovo pozicijos net neįmanoma suprasti, ką turėtų padaryti ieškovas, kad išnyktų atsakovo įrodinėjamas prievolės vykdymo sustabdymo pagrindas. Pažymėtina, kad atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą niekada nebuvo įvardinęs eksperto šioje byloje nustatytų ieškovo atliktų darbų neatitikimo techniniam projektui kaip trūkumų, niekada iš ieškovo nereikalavo tuos trūkumus pašalinti, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Aptarnavimo sutartis negalėjo būti vykdoma, nes nebuvo pasirašytas šildymo sistemų priėmimo-perdavimo aktas ir atsakovui nebuvo perduoti reikalingi dokumentai. Aptarnavimo sutartį šalys sudarė 2007 m. gruodžio 7 d. – iš karto po to, kai Valstybinė energetikos inspekcija 2007 m. lapkričio 19 d. pažyma leido paleisti katilinę ir UAB „Endoterma“ atliko eksploatacinius-režiminius bandymus. Būtent nuo Aptarnavimo sutarties sudarymo ieškovas ir pradėjo vykdyti techninę priežiūrą. Atsakovas privalėjo užtikrinti katilinės techninę priežiūrą nuo jos paleidimo momento, todėl techninės priežiūros darbai buvo atliekami ieškovui dar nebaigus visų darbų pagal Rangos sutartį. Apie atsakovo įžvelgtas formalias kliūtis Aptarnavimo sutarties vykdymui ieškovas pirmą kartą buvo informuotas tik 2008 m. birželio 28 d., o apie tai, kad atsakovas būtų turėjęs pretenzijų dėl faktinio Aptarnavimo sutarties vykdymo, ieškovas sužinojo tik gavęs atsiliepimą į ieškinį. Beje, priešingai nei teigia atsakovas, jam buvo pateikti visi būtini dokumentai. Atsakovas pasirašinėjo ir priiminėjo visas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovo išrašytas pagal aptariamą sutartį, ieškovas pildė techninės priežiūros žurnalą, tačiau atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėtina, kad techninės priežiūros žurnalas buvo pildomas ne pagal Rangos sutartį, kaip nepagrįstai teigia atsakovas, bet pagal Aptarnavimo sutartį. Pagal Rangos sutartį jokia techninė priežiūra nebuvo numatyta, todėl, jei ne Aptaranavimo sutartis, nei techninės priežiūros žurnalas būtų pildomas, nei techninė priežiūra būtų atliekama (pavyzdžiui, ieškovas vykdė dujotiekio techninę priežiūrą, nors dujotiekio statybos darbai nebuvo Rangos sutarties dalykas). Be to, techninės priežiūros žurnalas nebūdavo pildomas kiekvienąsyk ieškovo darbuotojui nuvykus į objektą, kad, vien tik juo remiantis, būtų galima spręsti apie faktinį ieškovo atliktų apžiūrų periodiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aptarnavimo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui ne už konkretų faktinių apžiūrų skaičių, o už ieškovo prisiimto įsipareigojimo užtikrinti saugų įrenginių eksploatavimą ir sklandų jų darbą vykdymą. Kad ieškovo teikiamos paslaugos atitiko atsakovo lūkesčius, parodo atsakovo elgesys priimant ir pasirašant PVM sąskaitas-faktūras ir nereiškiant jokių pretenzijų. Atsakovo teiginiai, kad techninės priežiūros žurnale yra užfiksuoti tik defektų šalinimo darbai, taip pat yra nepagrįsti, nes iš žurnalo turinio matyti, kad tai techninės priežiūros darbai, o jei defektai ir buvo šalinami, tai tik dėl to, kad vykdydamas techninę priežiūrą juos nustatydavo ieškovas. Atsakovo pateiktame UAB „Termolink“ rašte išvardinti darbai arba yra niekuo nepagrįsti, arba nesusiję su Aptarnavimo sutarties pagrindu teiktomis paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso sąlygoto būtinumo peržengti jos nagrinėjimo ribas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl pareigos visiškai atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas vykdymo. Atsakovas nuo ieškovo reikalavimų ginasi netinkamo darbų atlikimo ir paslaugų teikimo faktu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, iš esmės konstatavęs, kad nukrypimai nuo projektinių sprendinių neturėjo esminės įtakos atliktų darbų kokybei, be to, šiuos nukrypimus žinojo atsakovas; šildymo ir kitų sistemų priežiūros paslaugos buvo faktiškai teikiamos, o atsakovas neįrodė jų netinkamumo.

Dėl atsiskaitymo pagal Rangos sutartį

Rangos sutarties pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis). Pagal 6.695 straipsnį rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė juose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (1 dalis), tačiau rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių (3 dalis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nukrypo nuo techninio projekto, nes neatliko dalies darbų ar juos atliko netinkamai. Savo ruožtu ieškovas ginasi argumentais, jog visi nukrypimai buvo padaryti su atsakovo žinia, jo sutikimu ar netgi pageidavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis darbų atlikta nukrypstant nuo techninio projekto, ši aplinkybė šalių neginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo tenkinti ieškovo iš Rangos sutarties kylantys reikalavimai. Ekspertas nustatė, kad nukrypimai nuo techninio projekto galėjo būti nustatyti vizualiai darbų priėmimo-perdavimo metu. Byloje esantys darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad dalis darbų, kurie įvardinti kaip nukrypimai nuo techninio projekto, pavyzdžiui, pastatyti kuro katilai, cirkuliaciniai siurbliai, taip pat degikliai atsakovo buvo priimti nepareiškiant jokių pastabų (T. 1, b. l. 25). Apskritai jokių trūkumų ir pastabų dėl atliekamų darbų atitikimo techniniam projektui nenurodyta ir statybos žurnale (T. 2, b. l. 3-21). Atsakovo direktorius yra pasirašęs ieškovo parengto darbo projekto šiluminėje-mechaninėje dalyje, kurioje, be kita ko, numatyti mažesnio naudingumo katilai nei nurodyti atsakovo pateiktame techniniame projekte (T 2, b. l. 25-26, 51, 64). Atsakovas jokių priekaištų dėl atliekamų darbų ieškovui nereiškė iki pat ginčo aktų gavimo 2008 m. balandžio mėn., o ir po jų gavimo pateiktuose pretenzijose nurodyti trūkumai yra abstraktūs, juose aptartas tik vienas iš eksperto nustatytų trūkumų (T. 1, b. l. 84-86). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visetas leidžia teigti, kad eksperto nustatyti nukrypimai nuo techninio projekto buvo atlikti apie tai žinant atsakovui ir jam pritariant.

Vertinant atsakovo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, svarbu pažymėti, kad nustatyti atliktų darbų nukrypimai nuo techninio projekto neturi esminės įtakos darbų rezultato kokybei, katilinė ir šildymo sistema veikia, esantys neatitikimai netrukdo eksploatuoti pastato (ekspertizės akto 85 l.). Tai, kad šildymo sistema gali būti eksploatuojama, patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma, taip pat šios sistemos bandymų ataskaita (T. 2, b. l. 128, 146-163). Ekspertizės akte nurodytos galimos neigiamos pasekmės – projektinio šildymo sistemos pajėgumo nepasiekimas ir šios sistemos mažesnis ekonomiškumas, kaip pirmosios instancijos teisme pripažino ekspertas, yra tikimybinio pobūdžio, tai nepagrįsta jokiais konkrečiais skaičiais, be to, įrengtos ir techniniame projekte numatytos šildymo sistemos realus naudingumo koeficientas tirtas nebuvo (T. 2, b. l. 167). Atsakovas negalėjo nurodyti, kokius nuostolius patyrė dėl ieškovo atliktų darbų, o prašymo skirti ekspertizę dėl jų įvertinimo atsisakė (T. 2, b. l. 168). Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad atliktų darbų kokybės neginčija (T. 1, b. l. 164). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas taip pat negalėjo nurodyti patirtų nuostolių ar patvirtinti, jog negalima naudotis ieškovo atliktų darbų rezultatu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, šioje dalyje kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsiskaitymo pagal Aptarnavimo sutartį

Ginčas tarp šalių kilo ir dėl neatsiskaitymo pagal Aptarnavimo sutartį. Apelianto teigimu, šioje sutartyje numatytos paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos; jos negalėjo būti teikiamos ir dėl teisinių priežasčių – nebuvo sudaryti Aptarnavimo sutartyje numatyti priėmimo-perdavimo aktai, neperduoti reikalingi dokumentai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Už Aptarnavimo sutarties pagrindu suteiktas paslaugas 2008 m. sausio mėn. – 2008 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu atsakovui buvo pateiktos sąskaitos, kurias pastarasis pasirašė ir dėl absoliučios jų daugumos jokių pretenzijų nereiškė (T. 1, b. l. 47-52, 115-116). Tai, kad aptariamos paslaugos buvo teikiamos, patvirtina ir techninės priežiūros žurnalas (T. 1, b. l. 88- 92). Šią aplinkybę taip pat paliudija byloje esanti atsakovo 2008 m. rugsėjo 4 d. pretenzija, kuria pripažįstama, kad paslaugos buvo teiktos, tačiau 2008 m. rugpjūčio mėn. jų apimtis neatitiko šalių susitarimo, todėl už šį laikotarpį pateikta sąskaita grąžinama (T. 1, b. l. 121). Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje pretenzijoje nereiškiama jokių pastabų dėl paslaugų teikimo ankstesniu laikotarpiu. Savo ruožtu 2008 m. birželio 28 d. atsakovo pretenzijoje pateiktos sąskaitos ginčijamos ne dėl to, kad paslaugos nebūtų faktiškai suteiktos, o todėl, kad nėra perduoti visi Aptarnavimo sutartyje numatyti dokumentai (T. 1, b. l. 85-86). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas faktiškai vykdė Aptarnavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vien tai, kad paslaugų teikimo pradžia nebuvo įforminta Aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia ieškovo teisės į atlygį (CK 6.38 straipsnis, Aptarnavimo sutarties 6.4 punktas).

Iki ginčo tarp šalių kilimo pagal Rangos sutartį, kurio pradžią galima sieti su atsakovo 2008 m. balandžio 21 d. pretenzija, jokių pastabų dėl paslaugų teikimo pagal Aptarnavimo sutartį atsakovas nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paslaugų teikimo metu būtų esmingai sutrikusios ieškovo prižiūrimos sistemos. Pažymėtina, kad šalys tarpusavio atsiskaitymą susiejo su sąskaitų patvirtinimu (Aptarnavimo sutarties 6.4 punktas), todėl, nepriklausomai nuo paslaugų teikimo teisinio kvalifikavimo rangos ar atlygintų paslaugų sutartimi, atsakovas apskritai neteko teisės remtis suteiktų paslaugų trūkumų faktu (CK 6.644 straipsnis, 6.662 straipsnio 3 dalis, 6.716, 6.724 straipsniai). Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl paslaugų apimties ir kokybės atmestini.

Kita vertus, atsakovas nepatvirtino 2008 m. rugpjūčio mėn. sąskaitos, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šiuo laikotarpiu ieškovo teiktų paslaugų atitikimo susitarimo sąlygoms. Aptarnavimo sutarties 4.5 punkte numatyta, kad objekto apžiūra vykdoma ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį, o konkrečių darbų dažnumas konkretizuotas sutarties priede (T. 1, b. l. 46). Tai iš dalies paneigia ieškovo argumentus, kad buvo susitarta mokėti ne už faktinių apžiūrų skaičių, o už įsipareigojimą užtikrinti sklandų prižiūrimų sistemų veikimą. Techninės priežiūros žurnale užfiksuota, kad aptariamu laikotarpiu ieškovo darbuotojai objekto apžiūrą atliko tik kartą (T. 1, b. l. 91), todėl 4 500 Lt dydžio mėnesinis atlygis mažintinas iki 1 125 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino, todėl ši sprendimo dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš viso priteisė 91 672,20 Lt. Pripažinus, kad priteista suma turi būti sumažinta tik 3 375 Lt suma, pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, tačiau ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos (T. 3, b. l. 17) nuo 1 200 Lt mažintinos iki 800 Lt (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui UAB „VILTERMA“ iš atsakovo UAB „ELAMETA“ priteistą 85 359,20 Lt sumą už suteiktas projektavimo, statybos ir priežiūros paslaugas iki 81 984,20 Lt (aštuoniasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų ir 20 ct). Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „VILTERMA“ iš atsakovo UAB „ELAMETA“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas Gurinas Donatas Šernas Vigintas Višinskis