- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- I2-8904-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01433-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-28, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. Leidime laikinai gyventi Lietuvoje nurodyti pagrindai – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Paaiškina, kad 2023 m. balandžio mėn. jis buvo sudaręs darbo sutartį su darbdaviu UAB „Koldlita“ (toliau – ir Bendrovė 1) ir dirbo vairuotoju. 2024 m. sausio 25 d. jis nutraukė darbo sutartį su UAB „Koldlita“ ir iš karto susidaro naują darbą, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d. jis įsidarbino vairuotoju UAB „Auto Barokai“ (toliau – ir Bendrovė 2).
Pažymi, kad jis nežinojo, jog turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo. Akcentuoja, kad jis neturi MIGRIS paskyros, nemoka valstybinės kalbos, visus su migracijos klausimais susijusius dalykus jam sutvarkė pirmasis jo darbdavys - UAB „Koldlita“.
Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendime konstatuota, jg jis formaliai atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tačiau kitoje Sprendimo dalyje nurodyta, kad jis pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Taigi, iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar jis apskritai nepateikė jokių duomenų Migracijos departamentui dėl darbdavio keitimo, ar dalį duomenų pateikė, tačiau jie neatitiko tikrovės.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „Kodlita“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. sausio 25 d. ir pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. dirba UAB „Auto borokat“. Už 2023 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui išmokėta 707,84 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 447,84 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 373,20 Eur.
Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kodlita“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1386 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis per visą darbo UAB „Kodlita“ laikotarpį buvo mokamas tik vieną kartą, ir tai, kad pareiškėjas dirba UAB „Auto borokat“ negavęs Migracijos departamento leidimo leisti pakeisti darbdavį, ginčijamu Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Taip pat paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1 386 Eur darbo užmokestis ir tai, jog ginčijamame Sprendime nurodytais laikotarpiais pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur), ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde neginčija, jog nutraukė darbo sutartį su UAB „Kodlita“ ir nuo 2023 m. gruodžio 6 d. dirba UAB „Auto borokat“ neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, taip pat neginčija, kad pareiškėjui 1 386 darbo užmokestis per visą darbo UAB „Kodlita“ laikotarpį buvo mokamas tik vieną kartą ir, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl yra Sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Taip pat pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 26 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-08-28, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2023-07-04 pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje 1, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Taigi 2023-08-23 Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantis iki 2025-08-28.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodroje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje 1 buvo įdarbintas nuo 2023-09-29 iki 2024-01-25 ir jam tik vieną mėnesį buvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur., 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 66 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. - 1386 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. - 415,80 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. - 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. -158,30 Eur.
Nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, tarpininkaujant Bendrovei 1, nuo 2023-12-06 dirba Bendrovėje 2. Už 2023 m. gruodžio mėn. asmeniui išmokėta 707,84 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. - 447,84 Eur, už 2024, m. vasario mėn. - 373,20 Eur.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės 1 pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas buvo tik vieną kartą, pareiškėjas taip pat yra susijęs darbo santykiais su Bendrove 2, Migracijos departamentui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į į tai, kad nustatyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyti pagrindai, pareiškėjui Sprendimu išduotą leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikino.
Skundžiamas Sprednimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 5 punktu, ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ĮUTP 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, ĮUTP nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sodroje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje 1 buvo įdarbintas nuo 2023-09-29 iki 2024-01-25 ir jam tik vieną mėnesį buvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur., 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 66 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. – 1 386 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. - 415,80 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. - 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. -158,30 Eur. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujant Bendrovei 1, nuo 2023-12-06 dirba Bendrovėje 2. Už 2023 m. gruodžio mėn. asmeniui išmokėta 707,84 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. - 447,84 Eur, už 2024, m. vasario mėn. - 373,20 Eur.
Taigi, minėtas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Sodros duomenys apie pareiškėją. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad šie duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą. Taip pat pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų dėl gauto darbo užmokesčio ir nepateikia įrodymų.
Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo prašyme, tiek ir darbdavio Tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavį nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo prašyme bei buvo nurodytas Tarpininkavimo rašte. Tad esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Be to, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. balandžio mėn. pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Koldlita“ ir dirbo vairuotoju, tačiau 2024 m. sausio 25 d. pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su UAB „Koldlita“ bei sudarė naują darbo sutartį, t. y. 2023 m.gruodžio 6 d. pareiškėjas įsidarbino vairuotoju UAB „Auto Barokai“. Taigi pareiškėjas, kaip ir pats nurodo, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo.
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Koldlita“ nedirba nuo 2024 m. sausio 25 d. Įstatymo 40 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, kaip nustatyta, nuo jo darbo sutarties nutraukimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes atdakovo neinformavo, prašymo dėl naujo leidimo išdavimo nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, todėl atsakovas ir šiuo pagrindu pagrįstai, teisėtai ir proporcingai panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Nors pareiškėjas ginasi įsidarbinimo kitoje įmonėje aplinkybe, tačiau teismas pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes ĮUTP nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Taigi nagrinėjamu atveju darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, norėdamas pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi pateikti prašymą pakeisti leidimą gyventi Migracijos departamentui. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė, taip pat minėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Sprendimu panaikintas ne tik 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.