Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant R. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2015-10-10, apie 23.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 328“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, teisės vairuoti nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

L. J. į teismo posėdį atvyko, pripažino padaręs pažeidimą, gailisi. Nurodė teismui, kad tą vakarą buvo su mama svečiuose, mama pasijuto blogai, neturėjo vaistų nuo cukrinio diabeto, todėl jis važiavo paimti mamai vaistų nuo cukrinio deabeto. Tėčiui neprisiskambino, kiti žmonės negalėjo nuvažiuoti.

Motyvuojamoji dalis

L. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 9), kita bylos medžiaga.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, L. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 17 straipsnis įtvirtina principą, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Teismo vertinimu, L. J. argumentas, kad jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio, kaip minėta, padarymo asmuo neginčija, pastarasis padarė esant būtinajam reikalingumui yra nepagrįstas ir atmestinas. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos būtinojo reikalingumo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mamos sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Jokių įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė, nepateikė ir jokių duomenų, jog buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, juolab kad pasijutus blogai, greitąją medicininę pagalbą kviesti yra tikslinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas mano, kad L. J. nurodytos aplinkybės nepateisina padaryto pažeidimo. L. J. keliama versija apie mamo sveikatos pablogėjimą vertintina kaip gynybinė. Darytina išvadą, jog įvykio metu pavojus L. J. mamos sveikatai iškilęs nebuvo, todėl būtinumo pažeisti Kelių eismo taisykles taip pat nebuvo. Vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, L. J. elgėsi neatsakingai, jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Jo veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą, todėl nepripažįstama, kad pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo L. J. asmenybę – jis yra nepilnametis (17 metų amžiaus), administracine tvarka nebaustas, į jo atsakomybę lengvinančią palinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip numato ATPK 13 straipsnio 1 dalis, nepilnamečiams nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su ypatumais, numatytais šio kodekso 21¹, 24, 37¹, 281, 313 ir 314 straipsniuose. Pagal ATPK 24 straipsnio 4 dalį už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. J. skiriant ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį, pritaikius ATPK 24 straipsnio 4 dalį, nustatant lygų pusei minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį AN2.6.-4422-718/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.