Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Ž. L. skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo (toliau – ANK) 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ANK nėra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už Ž. L. inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, todėl pagal atitinkamą ANK straipsnį veikos neperkvalifikuojamos ir paliekamos ATPK nustatytos nuobaudos ir byla, vadovaujantis ANK patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Iš bylos duomenų ir skundo argumentų matyti, kad ginčo dėl paties administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad Ž. L. yra tinkamas subjektas atsakyti dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, kadangi tą dieną nedirbo, todėl nebuvo atsakingas už tiekiamą produkciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog Ž. L. kaltė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 42 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrista. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje jo kaltė yra neįrodyta byloje surinktais įrodymais, jis nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Iš bylos duomenų matyti, kad patikrinimo metu ir teisme Ž. L. sutiko su rastais pažeidimais, tačiau nurodė, 2016 m. liepos 1 d. jis realiai nedirbo, o buvo tik atėjęs išleisti Z. G., atvežė prekes, tačiau jomis neprekiavo, todėl už parduotą nekokybišką produkciją ir nustatytus pažeidimus neatsakingas. Tą dieną pagal žodžiu susitartą grafiką buvo Z. G. pamaina, kasos aparatas tą dieną buvo taip pat Z. G., todėl jis ir yra atsakingas už nustatytus pažeidimus, o vien formalios aplinkybės — faktinio buvimo prekybos vietoje – nepakako išvadai, jog jis yra atsakingas už inkriminuotų administracinių veikų padarymą. Tačiau šie Ž. L. teiginiai atmestini ir vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek rašytiniais bylos duomenimis, tiek teismo posėdžio metu Ž. L., D. M. bei liudytojo Z. G. paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. Veterinarijos tarnybos vyriausiesiems veterinarijos gydytojams inspektoriams D. M. ir J. C. atvykus į prekyvietę Senojo Turgaus g. 12, Palangoje, už prekystalio su darbo rūbais stovėjo Ž. L., kuris atėjus inspektoriams siūlė pirkėjams produkciją, teikė informaciją apie ją bei vėliau jiems išsirinkus pardavė produkciją. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. liepos 1 d. aktas bei sprendimas, su kuriais Ž. L. buvo supažindintas ir sutiko su jame nurodytomis inspektorių nustatytomis aplinkybėmis – pažeidimais bei pasirašė ant jų nurodydamas savo vardą, pavardę bei pareigas: „pardavėjas“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas skundo argumentas, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog patikrinimo dieną buvo atsakingas už prekių laikymą, disponavimą (prekybą), ir teiginys, jog teismas išimtinai vadovavosi pareigūno D. M. duotais parodymais apie tai, kaip jis suprato patikrinimo metu buvusią situaciją.

Be to, apylinkės teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas Z. G. teisme nurodė, kad tą dieną pagal jų žodžiu susitartą darbo grafiką buvo jo, o ne Ž. L. darbo diena, tačiau šios Z. G. nurodytos aplinkybės, kad atėjus inspektoriams ir atliekant patikrinimą Z. G. nebuvo darbo vietoje, taip pat patvirtina faktą, kad patikrinimo metu klientus aptarnavo ir produkciją pardavinėjo būtent Ž. L., o ne Z. G., taigi Ž. L., kaip produkcijos pardavėjas, vis dėlto buvo atsakingas už nustatytus pažeidimus. Taip pat paminėtina, kad nustatyta tvarka patvirtinto rašytinio darbo grafiko Ž. L. teismui taip ir nepateikė, todėl teismas tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, jog jis tą dieną nedirbto, neturi objektyvaus pagrindo. Taip pat, nors Ž. L. teigia, kad vartotojui nekokybišką produkciją, t. y. lašinius, pardavė ne jis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliekamas ne dėl paties skundo, t. y. ne dėl lašinių pardavimo fakto ar konkrečios produkcijos kokybės, o dėl visos prekyvietės ir joje esančios produkcijos atitikties nustatytiems reikalavimams, vertintina, kad Ž. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir aplinkybė, jog nebuvo aiškintasi, iš ko konkrečią dieną vartotojas įsigijo netinkamos kokybės produkciją, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Pažymėtina, kad vartotojo skundas buvo priežastis inicijuoti neplaninį patikrinimą prekybos vietoje, o ne patikrinimo metu nustatyti vartotojo skunde nurodytas aplinkybes. Skundu taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kodėl teismas patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos argumentus apie tai, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kai patikrinimas buvo atliktas akivaizdžiai vartotojo skundo pagrindu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai vykdomi pagal Tarnybos teritorinių padalinių parengtus ir patvirtintus metinius valstybinės kontrolės planus, o neplaniniai gali būti vykdomi gavus vartotojo skundą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo gautas vartotojo skundas, kurio pagrindu inicijuotas neplaninis patikrinimas, todėl apygardos teismas mano, jog šiuo atveju teisės pažeidimų nepadaryta.

Nagrinėjamu atveju Ž. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydamas jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Skundas motyvuojamas tuo, kad byloje nebuvo tiksliai paaiškinti nustatytų laikymo sąlygų, kryžminės taršos, atsekamumo, tinkamumo vartoti terminų pažeidimai, ir teigiama, kad jeigu ir būtų galima sutikti, kad buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tai jie susiję tik su maisto produktų laikymo sąlygų ir jų tinkamumo vartoti terminų pažeidimu. Apygardos teismas vertina šį skundo argumentą, prieštaraujantį byloje esantiems duomenims. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ž. L. byloje esančio patikrinimo akto matyti, kad nustatyti bendri higienos, laikymo sąlygų, ženklinimo, kryžminės taršos, atsekamumo, tinkamumo vartoti terminų pažeidimai. Šiame akte nurodyti pažeidimai detalizuoti ir išsamiai aprašyti. Su šiuo aktu Ž. L. buvo supažindintas, tai matyti iš jo parašo akte. Šiame akte taip pat nurodyti Europos Sąjungos reglamentai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie buvo pažeisti, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Palangos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.