Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. padėjėjui Mindaugui Butkui, atsakovo atstovui adv. Viktor Ivanov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ su atsakovu bankrutuojančia akcine bendrove „Daisotra“ ir trečiuoju asmeniu Aurelijumi Galiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo išskirti ieškovo reikalavimai - pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo pradžios 2004 m. kovo 10 d. sutartį Nr. 04/03/10-1 ir 2004 m. birželio 14 d. susitarimą, sudarytus tarp UAB „Pardavimo automatai“ ir AB „Daisotra“ - iš AB „Daisotra“ bankroto bylos ir perduoti nagrinėti Kauno apygardos Civilinių bylų skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2004 m. vasario 21 d. Lenkijos Respublikoje Suvalkuose įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo visiškai sunaikintas atsakovo gabentas ieškovo krovinys. Pagal pirminius Lenkijos Respublikos policijos duomenis kaltu buvo pripažintas Lenkijos Respublikos pilietis, todėl atsakovas ėmėsi veiksmų išieškoti patirtą žalą iš kaltųjų asmenų, kreipdamasis į Lenkijos Respublikos teismą. Tuo tikslu tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovui žinant, jog 2004 m. kovo 8 d. atsakovas sudarė pavedimo sutartį su Lenkijos bendrove „VARTWA“ dėl patirtos žalos išieškojimo (b. l. 108-109), buvo sudaryti: 2004 m. kovo 10 d. sutartis Nr. 04/03/10-1 ir 2004 m. birželio 14 d. susitarimas (ginčijami sandoriai) (b. l. 73, 105), kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo rūpintis žalos išieškojimu, o ieškovas apmokėti dalį bylinėjimosi išlaidų. 2005 m. spalio 14 d. Lenkijos Respublikos teismo atsakovo pareikštas ieškinys buvo atmestas, konstatuojant, jog eismo įvykio kaltininkas yra atsakovo vairuotojas, o ne Lenkijos Respublikos vairuotojas (b. l. 88-100).

Ieškovas ginčija sudarytus sandorius, nurodydamas, jog jie prieštarauja ieškovo kaip juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.) ir sudaryti dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 1.82 str. 1 d. numatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų <...> prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Prieštaravimą juridinio asmens tikslams ieškovas įvardina sandorių nuostolingumą, t. y. prieštarauja juridinio asmens tikslui gauti pelną. Taigi tam, kad būtų galima pripažinti sandorius negaliojančiais šiuo pagrindu būtina nustatyti, kad sudarant sandorius nebuvo siekio gauti pelno (nuostolių atlyginimo) ir kad kita šalis (atsakovas) žinojo, jog šiais sandoriais nesiekiama ar nebus galimybės gauti pelno (nuostolių atlyginimo). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčijamais sandoriais kaip tik ir buvo siekiama kuo greičiau ir ekonomiškiau išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų (Lenkijos Respublikos piliečio ir jį apdraudusios draudimo bendrovės), tuo tikslu ir buvo daromi ginčijami susitarimai bei sudaryta pavedimo sutartis su Lenkijos Respublikos bendrove, kuri galėjo geriau atstovauti šalių interesus. Tai, kad byla buvo pralaimėta ir patirti nuostoliai neišieškoti, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ginčijamais sandoriais nebuvo siekiama naudos juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad reali galimybė išsiieškoti patirtą žalą dėl krovinio praradimo (ką ieškovas ir padarė) ieškovui atsirado po Lenkijos Respublikos teismo nuosprendžio (2005 m. spalio 14 d.), kuriuo buvo konstatuota būtent atsakovo vairuotojo kaltė, nes iki to kaltu buvo laikomas Lenkijos Respublikos vairuotojas (b. l. 72), dėl ko pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d., kur nurodyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko <...> dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, - atsakovo vairuotojas nebūtų atsakingas už krovinio praradimą. Taip pat iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo teisminio proceso iniciavimas Lenkijos Respublikoje, norint išieškoti patirtą žalą iš kaltų asmenų, negali būti pripažintas nesąžiningu veiksmu ieškovo atžvilgiu. Tokiu būdu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo.

Antrasis nurodomas sandorių negaliojimo pagrindas (dėl apgaulės - CK 1.91 str. 1 d.) taip pat laikytinas nepagrįstu. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kurios egzistavo sandorio sudarymo metu. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra arba nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Teisėjas sprendžia, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas buvo apgautas. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis nebuvo įtrauktas į teismo procesą Lenkijos Respublikoje bei, kad tame procese nebuvo nurodyta, kad prarastas krovinys priklauso jam, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ginčijamų sandorių sudarymui, nes tai nebuvo esminės sandorio sudarymo aplinkybės, jos nedarė jokios įtakos teismo procesui ir jos atsirado po sandorių sudarymo. Tai, kad ginčijama sutartis Nr. 04/03/10-1 buvo sudaryta 2 dienom vėliau negu pavedimo sutartis su bendrove „VARTWA“, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti sutartį sudarytą dėl apgaulės, nes pačioje ginčijamoje sutartyje aptarta ši pavedimo sutartis (2.2 p., 2.3 p., 2.4 p., 3.1 p.), abi šalys su tuo sutiko pasirašydamos sutartį. Ieškovo argumentai, kad jis neteisingai suvokė sudaromų sandorių esmę, nesuvokė tikrosios proceso dalyvių procesinės padėties, proceso teismingumo, o atsakovas apie tai žinojo ir tokiu būdu suklaidino, taip pat nėra pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais dėl apgaulės. Lietuvos Respublikos CK 1.6 str. numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Sandoriai buvo pasirašyti laisva valia, šalys savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas (CK 1.64 str.1 d., 6.156 str.), dėl to ginčo nėra, sutartys neprieštarauja įstatymams, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo įgyvendintas sutarčių laisvės principas. Pažymėtina, kad galima būtų įžvelgti apgaulę tuomet, kai asmuo pats neteisingai suvokia sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį, tačiau byloje nėra nustatyta suklydimo aplinkybių, o sudaryti ginčijami sandoriai nesudėtingi ir aiškūs, kurių esmė lengvai suprantama.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“, į. k. 135502063, 6 Lt (šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas