Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8

2025 m. lapkričio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kaltinamasis D. S. kaltinamas tuo, kad 2025 m. spalio 9 d. apie 14:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2360056), jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. spalio 9 dieną išgėrė degtinės. Kažkas jam paskambino, norėjo nuvažiuoti pas draugą, bet nenuvažiavo. Atvyko pareigūnai, mašiną nutempė, jį į policiją ir viskas. Alkoholį gėrė vienas, išgėrė 0,5 l degtinės, jautėsi apsvaigęs. Nežino, kodėl taip pasielgė. Paskambino draugas, kuris netoli gyvena. Automobilį pirko iš S. G., kažkur nusimetė pirkimo-pardavimo sutartis, gal kažkur ją namie rastų. S. G. įsigijo automobilį iš kažkokios moters, kuri yra iš Klaipėdos, jis nežino tiksliai. Automobilį įsigijo prieš pusantro mėnesio, rugpjūčio mėnesį, žadėjo registruoti, bet laiko nebuvo, taip ir paliko. Transporto priemonė priklauso jam. Sėsdamas už vairo jautėsi apsvaigęs. Galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, prarado 2002 metais, nes sėdo už vairo neblaivus. Buvo išvykęs į užsienį dirbti, po to dirbo (duomenys neskelbtini) miškuose, dirbo pas kitą darbdavį, pats nevairuodavo. Administracine tvarka nebaustas. Nepamena, dėl ko buvo bauda, gal buvo, kad kvito neužpildė dėl žemės ūkio technikos, baudą sumokėjo. Jis galvojo laikytis vairuotojo teises. Susitvarkė medicininius dokumentus, būtų registravęsis „Regitroje“, bet nespėjo. Jis nepamena, kaip įvažiavo į tujas, ten yra kalniukas, nesuvaldė automobilio. Pareigūnams prisipažino, kad vairavo. Jaučia, kad blogai padarė, labai gailisi. Kitiems asmenims žala nepadaryta, pretenzijų nėra. Žalą padarė tik sau. Norėtų pasinaudoti galimybe dėl atleidimo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galimas laiduotojas brolis R. R., jis gyvena (duomenys neskelbtini), su juo bendrauja dažnai, jis gali daryti jam teigiamą įtaką kaip brolis.

3. Laiduotojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su broliu apie įvykį kalbėjo. Pasakė jam, kad jis negerai pasielgė. Jam ir pačiam buvo smūgis, nes nėra buvę, kad brolis toks vairuotų. Nurodė, kad jis broliui yra autoritetas. Jie su broliu tariasi bendrais klausimais. Susitinka kas dvi, tris dienas, vakarais susiskambina. Prašo laidavimo be užstato.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras.

5. Kaltinamojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

5.1. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2025 m. spalio 9 d. apie 14:00 val., atvyko su kolega A. B. dirbti ties adresu (duomenys neskelbtini). Tiek jis, tiek kolega dirbo prie kelio, šalino telekomunikacinį gedimą. Apie 14:45 val., išgirdo, jog atvažiuoja automobilis dideliu greičiu. Pakėlus galvą pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatve link jų atvažiuoja tamsios spalvos ,,Opel“ markės automobilis. Jis privažiavęs greičio lėtinimo kalnelį nepristabdė, o kaip tik padidino greitį. Po to jis nesuvaldęs automobilio pravažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į adreso, (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme esančias tujas ir medį. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir iš karto pamatė, kad jis svirduliuoja, yra akivaizdžiai neblaivus. Jis jam sakė, kad ,,gal nieko nekviečiam“, tačiau neklausė jo ir iškart nuėjo apie įvykį pranešti namo savininkei, o po to ir policijos pareigūnams. Taip pat gali pasakyti, kad vyriškis, kuris vairavo automobilį, važiavo vienas ir matė tikrai, kad jis išlipo per vairuotojo dureles. Pats jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Visa laimė, kad jis neatsitrenkė į jį ir jo kolegą, nes jie visiškai šalia dirbo. Jo kolega įvykio nematė, nes tuo metu dirbo duobėje (b. l. 40-43);

5.2. liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad užsiima individualia veikla. Jo individuali veikla yra susijusi su automobilių ir jų dalių prekyba. Pavasarį įsigijo automobilį ,,Opel Vectra“, kurios valstybinių numerių dabar nepamena. Automobilį įsigijo iš moters Klaipėdoje. Automobilio savo vardu neprisiregistravo, tik išsiėmė SDK kodą. Automobilio neregistravo, nes jį planavo pardavinėti arba ardyti, nebuvo nusprendęs, kaip su juo pasielgti, taip pat neregistravo, kad nemokėti taršos mokesčio. D. S. yra jo senas pažįstamas ir draugas. Jis prieš kelis mėnesius užsiminė, kad jam reikalingas nebrangus automobilis. Tuomet jam pasiūlė iš jo įsigyti minėtą automobilį ,,Opel Vectra“. Jie su D. susirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis sumokėjo grynaisiais pinigais ir jis jam pardavė automobilį. Kada tiksliai pardavė automobilį, nurodyti negali, nepamena, bet tai buvo prieš kelis mėnesius. Pirkimo-pardavimo sutarties išsaugojęs neturi. D. S. už automobilį pilnai atsiskaitė ir jam pretenzijų neturi (b. l. 46-49);

5.3. Policijos BIRD ataskaitų žiūrykle, kurioje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025 m. spalio 9 d. 14:47 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi A. J. pranešė, kad ką tik į jos namus, į medį, įvažiavo automobilis ,,Opel Astra“, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nesužeistas, išlipęs iš transporto priemonės, sunkiai paeina, svirduliuoja, galimai neblaivus. GMP nereikia. Visi laukia pareigūnų prie namo (b. l. 13);

5.4. 2025 m. spalio 9 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. spalio 9 d. apie 14:45 val., adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus (2,32 promilių neblaivumas) D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kieme esančias tujas ir medį. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, registracijos liudijimas. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. D. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių aps. VPK VTT areštinę (b. l. 8-10);

5.5. 2025 m. spalio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo L. K. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl įvykio aplinkybių“, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. spalio 9 d., dirbant kartu su reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju S. D., radijo ryšio šaukiniu S-1157, iš OVS gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjui į kiemo gyvatvorę su mėlynos spalvos ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, jog jis vairavo transporto priemonę ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Paklausus, iš kur važiavo, šis nurodė, jog važiavo iš namų, tačiau, kur važiavo, atsakyti negalėjo. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510 ARRF-0108“, patikros sertifikato Nr. 2360056, 15:13 val., pirmu putimu nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, 15:32 antru putimu 2,32 promilių neblaivumas. A. J., teigė, kad ji yra namo ir sklypo savininkė, turtas draustas ,,Gjansidige“ draudimu. Taip įvykio metu apgadintas metalinis dujų informacinis stulpelis. Įvykį taip pat matė A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dirbo šalia įvykio vietos. Liudytojo apklausos metu, pastarasis nurodė, kad D. S. automobilį vairavo, o daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Įvykio vieta fotografuota. Transporto priemonė atvažiavus autovežiui išgabenta adresu (duomenys neskelbtini). D. S. faktinis sulaikymas 15:32 val., šis pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l. 11, 12);

5.6. 2025 m. spalio 9 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilio ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pabaigus apžiūrą paimtas automobilis ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (15-26);

5.7. 2025 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad D. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas tikrinimas prietaisu ,,Alcotest 7510 Nr. ARRF-0108“, patikros sertifikato Nr. 2360056. Pirmasis tikrinimas atliktas 15:13 val., nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, antras tikrinimas atliktas 15:32 val., nustatytas 2,32 promilių neblaivumas (b. l. 37);

5.8. vairuotojų registro duomenimis, iš kurių matyti, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris negalioja (b. l. 63);

5.9. VĮ ,,Regitra“ informacija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė Ž. R. (b. l. 28, 29);

5.10. 2025 m. spalio 13 d. pareigūnės, atliekančios ikiteisminį tyrimą, tarnybiniu pranešimu ,,Dėl automobilio ,,Opel Vectra““, kuriame užfiksuota, kad patikrinus policijos duomenų sistemą VRIS gauta duomenų, kad automobilis dalyvavęs įvykyje a/m ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. R.. Su moterimi buvo susisiekta mobiliuoju telefonu. Pokalbio metu moteris nurodė, kad automobilį pardavė 2025 metų pavasarį vyriškiui. Taip pat moteris nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atvykti į apklausą galimybės neturi ir neturi galimybės duoti parodymų nuotoliu, todėl moters paprašyta elektroniniu paštu atsiųsti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir trumpai nurodyti automobilio pardavimo aplinkybes. Iš Ž. R. elektroniniu paštu gauta transporto priemonės prikimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad 2025 m. balandžio 7 d. automobilis ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas S. G. už 300 Eurų. Ž. R. elektroniniame laiške nurodė, kad automobilis buvo parduotas sutartyje nurodytu laiku ir data, pirkėjas vietoje persiregistravo automobilį internetu ir išvyko, už automobilį buvo atsiskaityta vietoje baigus pildyti pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjui pretenzijų neturi (b. l. 32, 33; 34-36);

5.11. VšĮ ,,Emprekis“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Opel Vectra“, 2005 m., vidutinė vertė su PVM – 1310,00 Eur (b. l. 31).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad D. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę –lengvąjį automobilį ,,Opel Vectra“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2360056), jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

8. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.11. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 9 d. vairavo lengvąjį automobilį ,,Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2360056), jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Teisme gautas R. R. prašymas atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, D. S. perduodant jo atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme R. R. nurodo, kad sutinka būti brolio laiduotoju. Prašo taikyti laidavimą be užstato.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotojas R. R. nėra teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Tiek pats kaltinamasis, tiek R. R., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad R. R. sugebės daryti teigiamą įtaką broliui D. S., yra įsitikinę, kad D. S. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad R. R. yra vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas, o D. S., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą D. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. R. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 metus (BK 40 straipsnio 5 dalis). R. R. teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato, todėl šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – trejų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

18. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

19. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

20. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas Ž. R. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. nurodė, kad jis automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo iš moters Klaipėdoje, yra pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 35). Po to jis automobilį pardavė D. S., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neišsaugojo. Taip pat nurodė, kad D. S. už automobilį pilnai atsiskaitė ir jam pretenzijų neturi. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir neregistruotas kaltinamojo D. S. vardu, priklauso būtent jam. D. S. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

21. 2025 m. spalio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą Nr. APD-2025-11732 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. S.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo D. S. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Vilmantas Poškus. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos D. S. sudaro 177,08 Eur.

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), D. S. parinko gynėją advokatą Vilmantą Poškų. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. S. nepriteistinos.

25. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantys prie bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; DVD laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais (esanti prie bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esančius prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

- DVD laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais (esančią prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti D. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.