Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

T. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu T. P. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. T. P. nesutinka su tokiu apylinkės teismo nutarimu, prašo jį panaikinti arba pakeisti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas, todėl nesutinka su padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių T. P. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą LR ATPK pažeidimą.

LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad T. P. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditoriaus teises.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ, 2014-11-06 redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“

Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte. „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Šiuo atveju faktas, kad įmonė nevykdė įsipareigojimų VMI prie LR FM, byloje yra nustatytas, to apeliaciniame skunde neginčija ir pats T. P.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vis dėlto yra nemoki (tą patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo T. P. 2015 m. gegužės 4 d. pareiškimas dėl bankroto iškėlimo), tačiau vien ši aplinkybė pagal LR ĮBĮ pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalinga ir antroji sąlyga.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apygardos teismo nuomone, būtent šios sąlygos šiuo atveju ir nėra. Byloje yra pateiktas VMI prie LR FM 2014-10-20 pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui apie VMI prie LR FM ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 9), kuriuo yra įspėjama, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, VMI prie LR FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šis pranešimas T. P. buvo įteiktas 2014-10-23, todėl VMI prie LR FM įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2014-11-23. Įmonės vadovui tapo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl T. P. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris, be kita ko yra ne šiaip eilinis asmuo, o realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, turinti atitinkamus resursus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta per nustatytą terminą. Minėtame pranešime įspėjama, jog nesumokėjus skolos per 30 d., bus kreipiamasi į teismą, tačiau nekonkretizuojama, kada tokia savo teise kreditorius ketina pasinaudoti. Tokiu atveju tampa sunku nustatyti momentą, nuo kada atsiranda antroji sąlyga, dėl kurios, be abejo, esant ir pirmajai, įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada jam jau yra neabejotinai aišku, kad kreditoriai neinicijuoja bankroto procedūros. Be kita ko, LR ĮBĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Iš VMI prie LR FM 2014-10-20 pranešimo galima manyti, jog kreditorius, vykdydamas LR ĮBĮ nuostatas bei ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėja įmonę apie savo ketinimus, nurodo įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir jiems įvykdyti nustato įstatymo numatytą terminą, kas vėlgi įmonės vadovui visiškai pagrįstai suteikia pagrindą manyti, jog kreditorius, nesumokėjus skolos, įvykdys savo ketinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI prie LR FM, praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai faktiškai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šia savo teise vis dėlto nesinaudojo, o nusprendė inicijuoti administracinio teisės pažeidimo procesą 2015-03-13 su pareiškimu kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą dėl kreditorių teisių pažeidimo ir prašydama T. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini)vadovą, pripažinti kaltu pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismas 2015-05-25 nutarimu pripažino T. P. pažeidus LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir skyrė įstatymo numatytą nuobaudą. Taigi susiklostė tokia situacija, kai kreditorius įspėjo skolininką, jog šiai nesumokėjus skolos, ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nekonkretizavo, kada tai žada padaryti, dėl ko faktiškai iškilo pagrįstų abejonių, jog įmonės vadovui buvo neabejotinai aišku, jog kreditorius bankroto vis dėlto neinicijuoja, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010). Be to, nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovas T. P. 2015-05-04 (teisme gautas ir registruotas 2015-05-08) su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, taigi nutarimo priėmimo metu pažeidimas buvo pašalintas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. P. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. P. atžvilgiu nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI prie LR FM nurodo, kad nagrinėjamu atveju paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena yra 2015-06-15, o T. P. apeliacinis skundas teisme gautas 2015-06-18, t. y. praleidus LR ATPK 302⁶ straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

LR ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos.

Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2015 m. gegužės 25 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. birželio 15 d. (atsižvelgiant į tai, kad paskutinioji dvidešimties dienų termino diena buvo nedarbo diena). Iš byloje esančio voko (b. l. 74) matyti, kad T. P. apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismui išsiuntė būtent 2015 m. birželio 15 d., taigi nagrinėjamu atveju laikytina, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

T. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo T. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. P. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.