Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria atsisakyta priimti P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo P. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21746-2025 panaikinimo buvo atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjo skundas apygardos teisme tikrinamas tik vertinant apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

11. Apeliacinio skundo padavimo termino pradžios skaičiavimas, siejamas su nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimu/išdavimu asmeniui, įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, skatina juos domėtis proceso eiga, tuo pačiu sumažina galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. Pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Be to, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

12. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 18 d. Pareiškėjas dėl šios nutarties apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2026 m. kovo 10 d., iš esmės nurodydamas, jog negalėjo gautos nutarties atsidaryti per EPP sistemą, nes nutartis buvo ten įkelta neskaitmenizuota. Su šiais pareiškėjo skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

14. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta, ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) matyti, kad pareiškėjui 2026 m. sausio 28 d. teismo nutartis, kartu su tos pačios dienos Kauno apylinkės teismo lydraščiu ([2026-04-10][lydraštis byloje][eII-60-667-2026].adoc), buvo išsiųsta per EPP sistemą skanuota, .pdf formatu (prie lydraščio pridėta nutartis pavadinta scan0011.pdf). Atkreiptinas dėmesys, jog šią nutartį pareiškėjas galėjo atsidaryti savo EPP sistemoje atsidaręs jam atsiųstą lydraštį, prie kurio ši nutartis ir buvo prikabinta, tačiau dėl nežinomų priežasčių galimai to nepadarė. Net, jeigu ir, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo galimybės atsidaryti pagrindinio nutarties failo EPP sistemoje, akivaizdu, kad jis turėjo galimybę atsidaryti jam siųstą lydraštį .adoc formatu su viduje esančia .pdf formatu atsiųsta jam nutarties kopija. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad 2026 m. sausio 28 d. teismo nutartis apeliantui įteikta tinkamai, todėl šis skundo argumentas, jog jis nutarties negavo, atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją pirmos instancijos teisme atstovavo advokatas Bronius Varsackis, kuriam Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties kopija taip pat buvo išsiųsta .pdf formatu. Be to, nesutiktina su pareiškėjo skundo argumento, kad VGTP paskirtas gynėjas jį gynė tik iki teismui nusprendus išeiti priimti procesinio sprendimo byloje, nes byloje nebuvo pateikta sprendimo skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nutraukimo sutartis, todėl akivaizdu, kad advokatas pareiškėją atstovavo iki pat bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme pabaigos. Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo 2026 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, kuriame buvo suderinta procesinio sprendimo paskelbimo data. Advokatūros įstatymo 39 straipsnis numato advokatų pareigas, kuriame nurodyta, kad advokatas turi sąžiningai atlikti savo pareigas, privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Advokatų etikos kodekso 10 punkte nurodyta, kad advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 patvirtinto advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos baudžiamosiose bylose pavyzdinių reikalavimų aprašo 2 punkte nurodyta, kad advokatas privalo informuoti klientą, paaiškinti jam bei patarti dėl jo teisių ir laisvių, bylos perspektyvos, atsakyti klientui į visus rūpimus su byla susijusius teisinius klausimus. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas, rūpestingas asmuo, galėjo kreiptis ir į savo atstovą advokatą, kuris būtų informavęs klientą, tame tarpe ir dėl bylos baigties, priimtos teismo nutarties. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pats tiek savo apeliaciniame skunde, tiek atskirajame skunde nurodo, jog jis EPP sistemoje gautą teismo nutartį pamatė laiku, tik negalėjo jos atsidaryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas, dalyvavęs pirmos instancijos teismo posėdžiuose, žinodamas teismo procesinio sprendimo paskelbimo datą, matydamas EPP sistemoje teismo atsiųstą nutartį ir manydamas, kad jam nutartis įteikta netinkamai arba jis jos negali peržiūrėti (nors kaip nurodyta ankščiau nutartis pareiškėjui buvo įteikta tinkamai), nesiėmė jokių priemonių, kad kreiptis į teismą dėl nutarties kitu formatu, kurį jis galėtų atsidaryti, gavimo, ar kreiptis į specialistus, kad jam atsiųstą failą atidarytų (skanuota nutartis buvo prikabinta prie pareiškėjui atsiųsto lydraščio .adoc formatu), tačiau laukė, kol nutartis įsiteisės ir į teismą jau kreipėsi praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos priežastys dėl negalėjimo susipažinti su teismo nutartimi nelaikytinos objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku pateikti skundą, be to jos paneigtos ankščiau jau nurodytomis aplinkybėmis, todėl tai laikytina tik pareiškėjo bandymu lengvabūdiškai išvengti jam kylančių pasekmių dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ženkliai praleido terminą, o objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė skųsti teismo nutartį nebuvo apribota, todėl dėl praleisto skundo padavimo termino atsakomybė tenka pačiam asmeniui. Vadovaujantis atsakingo ir rūpestingo piliečio standartu, apeliantas galėjo skundą paduoti laiku, tačiau to nepadarė, deklaratyviai nurodydamas negalėjimą EPP sistemoje susipažinti su teismo priimtos nutarties turiniu, nors kaip jau nustatyta anksčiau, nutartis .pdf formatu pareiškėjui per EPP sistemą buvo įteikta tinkamai. Be to, pareiškėjas, netgi ir nesugebėdamas atsidaryti teismo nutarties EPP sistemoje, turėjo pakankamai laiko, kreiptis į teismą, kad jam norimu būdu būtų pateikta minėta nutartis, tačiau to nepadarė ir taip elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Kaip buvo minėta, priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra, jų su skundu nepateikė ir pareiškėjas.

17. Nors pareiškėjas savo skunde teigia, kad teismas neišsprendė jo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau su šiuo teiginiu apygardos teismas taip pat nesutinka. Apygardos teismas atkreipia dėmesį jog nors Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodoma, jog atsisakoma pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau tokį prašymą pirmos instancijos teismas išsprendė skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje. Teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, apie kurio turinį neturėtų būti sprendžiama vien tik pagal atitinkamą jo sudedamąją dalį. Procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, todėl tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodoma, jog atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nesudaro pagrindo teigti, kad toks klausimas nutartyje nebuvo išspręstas.

18. Be kita ko, pastebėtina, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas septynių dienų jos apskundimo terminas. Apygardos teismas pažymi, kad šis pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas apskundimo terminas yra neteisingas. Pagal ANK 623 straipsnio nuostatas, dėl apylinkės teismo nutarčių, kuriomis nutarta atsisakyti atnaujinti ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą, skundai apygardos teismui paduodami per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taigi, tokio pobūdžio skundo dėl teismo nutarties padavimo terminas yra dešimt, o ne septynios kalendorinės dienos.

19. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei neatnaujino jo padavimo termino, naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną yra galutinė ir neskundžiama.