- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eI2-7131-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01547-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Pareiškėjas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubo skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 23 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. 3 (toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas) ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas teigia, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija (toliau - ir atsakovė, Administracija) 2022 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu pareiškėjui pateikė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 3, fotonuotraukas bei V. B. prašymą. 2022 m. gegužės 23 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. 3 nurodyta, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija patikrino V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), gautą prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ ir nustatė, kad pievų laukams žalą padarė šernai.
Pažymi, kad Administracijos 2022 m. gegužės 23 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. 3 nėra nurodytas priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, o tik apsiribota nuostolių apskaičiavimu. Akte turėjo būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas - Šilalės rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, kokios yra sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, taip pat, kaip nurodyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte, turėjo būti nurodyta minėto akto apskundimo tvarka (nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką). Šiuo atveju nebuvo laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų, kadangi ne tik nenurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau aiškiai bei konkrečiai neapibrėžtos ir faktinės ginčo situacijos aplinkybės.
Pareiškėjas mano, kad atsakovė, priimdama Aktą, ginčo santykius reglamentuojančias nuostatas taikė formaliai, padarė administracinės procedūros pažeidimus, kurie sutrukdė nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, turinčias įtakos priimto Akto pagrįstumui.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Komisija veikia vadovaudamasi Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), sudarytais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. DĮV-818 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Nurodo, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavo pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Žalos apskaičiavimo akte nurodyta, kad vadovaujantis Metodika buvo patikrintas V. B. prašymas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ ir nustatyta, kad pievoms pakenkė medžiojamieji laukiniai gyvūnai - šernai, nustatytas bendras pakenktos pievos plotas, t. y. 7,20 ha., apskaičiuotas žalos dydis pinigine išraiška. Atsakovė nurodo, kad galbūt žalos apskaičiavimo Aktas ne visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui, tačiau mano, kad tai laikytina neesminiu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Atsakovė mano, kad skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą yra tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališkų jų įvertinimu. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti žalos apskaičiavimo Akte nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu. Atsakovės įsitikinimu, Šilalės rajono savivaldybės administracija tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas procedūras, Komisija veikė vadovaujantis teisės aktais ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir objektyvų sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubo skundo. Mano, kad Aktas surašytas teisingai, nes apžiūroje dalyvavo ir medžiotojų atstovai. Pasėliai (daugiametės pievos) ir toliau niokojamos, medžiotojai prašymą reguliuoti šernų populiaciją ignoruoja.
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjo bei atsakovės atstovai teismui pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėją pranešta tinkamai, todėl teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. DĮV – 1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) sudarytos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 23 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akto Nr. 3 (toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2022 m. kovo 30 d. prašymu „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams/ūkiniams gyvūnams/miškui“ kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūniją, prašydamas įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Prašyme nurodyta, jog 2022 m. kovo 27 d. nuvykus į laukus rado šernų nuknistas pievas. Žemės sklypų kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini). Duomenys iš dokumentų valdymo sistemos (DVS) patvirtina, jog prašymas gautas Šilalės rajono Kvėdarnos savivaldybėje.
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija patikrino V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), gautą prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ ir nustatė, kad pievų laukams žalą padarė šernai. Nustatyta žala - 1260 Eur. Taip pat nurodyta minėtą sumą pervesti į V. B. sąskaitą banke.
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubas 2022 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (pagal V. B. pareiškimą) nustatymu bei apskaičiavimu (apžiūros metu užfiksuotą medžiagą, sprendimą bei kitus dokumentus).
Šilalės rajono savivaldybės administracija 2022 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu pareiškėjui pateikė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 3, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. 3, fotonuotraukas bei V. B. prašymą. 2022 m. gegužės 23 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. 3 nurodyta, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija patikrino V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), gautą prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ ir nustatė, kad pievų laukams žalą padarė šernai. Pieva kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sunaikintos pievos plotas 7,20 ha. Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo normatyvinė kaina 1/ha = 175 Eurai (7,20 ha x 175=1260 Eurai). Kartu nurodyta V. B. skirtą piniginę sumą pervesti į nurodytą sąskaitą banke.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžiama kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 punktas).
Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus <...>. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).
Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Pagal Metodikos 10 punktą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ? normatyvinės kainos). Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovės priimto Akto teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini aukščiau nurodytuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai Aktui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tada vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.) (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).
Byloje vertintina skundžiamo administracinio akto atitiktis Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams.
Kaip jau minėta, pagal Metodikos 7 punktą žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas, o tai reiškia, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Taigi, Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 3 matyti, kad apžiūrėta pieva, kurios kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš šių plotų sunaikintas bendras plotas 7,20 ha. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių matavimo prietaisais Komisijos narių atliktus žemės sklypo matavimus pažeistam plotui nustatyti, todėl nėra galimybės įvertinti bendro V. B. nurodytų pasėlių pakenkimo laipsnio. Pagal pateiktas fotonuotraukas tikėtina, kad plotai buvo nustatyti Komisijos narių tik vizualiai įvertinus žemės sklypą ir pažeistus plotus. Be to, V. B. prašyme nurodo septyniuose žemės sklypuose šernų padarytą žalą, tačiau komisija apžiūrėjo ir pažeidimus nustatė tik trijuose žemės sklypuose. Byloje iš viso nėra duomenų, kad būtų galima nustatyti, kam šie žemės sklypai priklauso.
Skundžiamame sprendime padaryti nuostoliai įvertinti 1260 Eur suma, nenurodant pagal kokią formulę ji apskaičiuota. Akivaizdu, jog Komisija nesivadovavo Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtinta formule. Pažymėtina, jog teisės aktuose nustatyta imperatyvi pareiga Komisijai kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai išmatuoti pakenktus plotus bei esant nevienodam pakenkimui, nustatant pakenkimo laipsnį, taikyti Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Kadangi Akte nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė, neaišku, ar tinkamai nustatytas pakenkimo intensyvumas, ar prie negautos produkcijos vertės pridėtos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Be to, skundžiamame sprendime nėra nurodytas ir jo priėmimo teisinis pagrindas, tik apsiribota nuostolių apskaičiavimu, nenurodant aiškios formulės. Kaip jau minėta, pagal suformuotą teisminę praktiką tokiam administraciniam aktui taikytinos VAĮ nuostatos, todėl vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi nagrinėjamu atveju, kadangi ne tik nenurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau aiškiai neapibrėžtos ir faktinės aplinkybės. Dėl ploto ribų, jų nustatymo nurodyta, jog žala padaryta pievoms, o apskaičiuojant nuostolius, nurodyta, jog žala padaryta tiek pievoms, tiek ganykloms, nenurodytos, kokios augalinės kultūros žemės sklype auga, kad būtų galima sklypą vertinti kaip pievą ar kaip ganyklą, nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė.
Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018, 2018 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-672-442/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti skundžiamo sprendimo procedūriniai pažeidimai yra pripažintini esminiais pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimais, lemiančiais individualaus administracinio akto – skundžiamo sprendimo – nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teismui pateikė prašymą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti padarytą žalą pagal turimus faktinius duomenis. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas, dėl padarytos žalos dydžio teisėjų kolegija nepasisako.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.
Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjui iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Toks žyminio mokesčio dydis numatytas ABTĮ 35 straipsnio 3 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubo skundą.
Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2022 m. gegužės 23 d. apskaičiavimo aktą Nr. 3.
Priteisti pareiškėjui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubui iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.