Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2013 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 paragrafo pirmajame skirsnyje, trečiojo skirsnio pirmajame punkte, penktojo skirsnio 60 a paragrafe, ir jam skirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 18 d. Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo nuosprendis pripažintas Lietuvos Respublikoje ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 199 straipsnio 3 dalimi (kontrabanda), paliekant paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis patikslinta, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 29 d.

5. 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. RV-25-2013. Skunde nurodyta, kad S. S. aktyviai dalyvauja individualiame reabilitacijos priemonių plane, palaiko ryšius su artimaisiais. Be to, pasak S. S., priimant nutarimą akcentuota, kad jis buvo 9 kartus baustas, tačiau nepasisakyta, jog 2 nuobaudos panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 82-87 straipsniai.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. S. S. skirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia– 2017 m. balandžio 29 d., taigi S. S. jau yra atlikęs du trečdalius jam skirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinka minėtą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą.

9. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Vertindamas S. S. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš S. S. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, S. S. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi S. S. elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.

11. Vertinant S. S. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi ir paskutinio vertinimo metu. Vertinimo metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama S. S. didelis teistumų skaičius, nusikaltimų sunkėjimo dinamika, bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdyta nauja nusikalstama veika, nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis. Vertinimo metu taip pat nustatyti dinaminiai S. S. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai: S. S. stokoja nuoseklios darbo istorijos, susiduria su pajamų bei išlaidų paskirstymo sunkumais, stokoja problemų atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių suvokimo, siekia tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, jam būdingas kategoriškas mąstymo stilius, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, kriminalinių nuostatų palaikymas, negatyvių nuostatų visuomenės, bendruomenės atžvilgiu išreiškimas. Vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyti apsauginiai veiksniai: nuteistasis patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą, įgijo vidurinį išsilavinimą, mokosi užsienio kalbų, palaiko ryšius su savo šeimos nariais, deklaruoja asmeninį įsitikinimą, jog ateityje nenusikals.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniu metu yra stebimos teigiamos S. S. iniciatyvos - jis mokėsi, dalyvavo reabilitacijos programose. Teismas, remdamasis S. S. asmens byloje esančiais duomenimis, įvertina nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką: socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Visgi nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų; be to, bausmės atlikimo metu jis nedirba, išreiškia neigiamą požiūrį į darbą laisvės atėmimo įstaigoje, teigdamas, kad nedirba dėl mažo darbo užmokesčio, tačiau S. S. nurodo, jog būdamas paleistas iš pataisos įstaigos dirbtų. S. S. nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kad šiuo metu yra vis dar stebimas nepakankamas S. S. taikomų priemonių, nukreiptų į jo kriminogeninių veiksnių valdymą, poveikis, pavyzdžiui, nuteistojo pažiūros į darbą laisvės atėmimo vietoje, teismo vertinimu, S. S., tęsdamas dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukdamas į rizikų valdymo procesą, gali padaryti išties didelių pokyčių, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

13. Teismas pažymi, kad elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Pažymėtina, kad S. S. teismas buvo pritaikęs bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar stokoja gebėjimų analizuoti savo nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, neigiamų pasekmių mastą, o nuteistajam skirtų paskatinimų ir nuobaudų santykis rodo, jog asmens elgesio korekcijos būtinumas nėra išnykęs.

14. Tai, jog S. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi spręsti mąstymo bei elgesio problemas, leidžia teismui teigiamai vertinti S. S. siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad S. S. elgesys nėra išskirtinis – S. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nors ir gali padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau įvertinus aplinkybių, vertinamų priimant sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, visumą, nėra lemiantis veiksnys.

15. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl S. S. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo vertinimu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Teismas teigiamai vertina S. S. pasiryžimą ir pastangas keisti savo elgesį, tačiau šiuo metu S. S. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarime Nr. RV-25-2013 netaikyti S. S. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog S. S. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl S. S. skundas dėl minėto nutarimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2013 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. S.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.