- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-348-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00803-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarties M. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 85,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. kovo 7 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje išplūdo A. Č. necenzūriniais žodžiais, sakydamas <...> (necenzūriniai žodžiai) ir apspjovė R. Č. bei su juo susistumdė, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi M. G. apeliacinis skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas.
3. Nubaustasis M. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas buvo nubaustas išimtinai remiantis pareiškėjų rašytiniais/žodiniais paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokios kitos aplinkybės, nešališkų liudytojų parodymai, vaizdo/garso filmavimo fiksavimo medžiaga bei kitos įrodinėjimo priemonės. A. Č. ir R. Č. paaiškinimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu traukti apeliantą atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes nesama administracinio nusižengimo sudėties.
3.2. Pažymima, kad esminis ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis administracinis nusižengimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir juo, vartojant necenzūrinius žodžius ar gestus, turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvavusių asmenų rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju duomenų, kad buvo pažeista viešoji rimtis ir tvarka, nesurinkta. Nenustatyta, kad renkant įrodymus buvo bendrauta su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ar lankytojais, kurie galėjo nurodyti, kad girdėjo konfliktą ir jo turinį. Šios abejonės turi būti vertinamos M. G. naudai.
3.3. Skunde taip pat tvirtinama, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes, jos medžiagą, remdamasis išankstiniu nusistatymu ir tendencingai apelianto nenaudai suformavo argumentus, kurie akivaizdžiai prieštarauja bylos turiniui ir neginčijamiems įrodymams, tai yra vaizdo medžiagai. Iš jos akivaizdžiai matyti, kad konfliktą, susistumdymą kibdamas ir panaudodamas fizinę jėgą inicijavo ne apeliantas, o būtent nukentėjusiuoju pripažintas R. Č.. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatyta M. G. tyčia ir siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. M. G. kaip įmanydamas siekė išvengti konflikto atsitraukdamas, tačiau R. Č. nuolat provokavo ir eskalavo konfliktinę situaciją kartodamas įžeidžiančią leksiką M. G. atžvilgiu.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismo teiginys, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad iš M. G. burnos seilių turinys pasklido, tai yra M. G. spjovė į R. Č.. Peržiūrint vaizdo įrašą tiek dėl jo kokybės, tiek atstumo tarp vaizdo stebėjimo kameros ir konflikto dalyvių nėra įmanoma matyti ir nėra matoma, kad iš M. G. burnos seilių turinys pasklido. Tokia aplinkybė negali būti matoma ir dėl to, kad M. G. nespjovė, o tik imitavo spjūvio gestą, taip reaguodamas į įžeidžiančius R. Č. žodžius. Tuo metu M. G. R. Č. apspjauti ir negalėjo, nes pastarasis buvo pakankamai nutolęs.
3.5. Be to, teismas niekaip nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl į bylą pateikto rašytinio įrodymo – įsiteisėjusio Institucijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo neginčijamai konstatuota, kad būtent pats R. Č. 2020 m. kovo 7 d. įžeidė apeliantą, smogė jam į veidą ir kitas kūno dalis. Ši aplinkybė paneigia teismo motyvus, kad vaizdo įrašė matyti, kaip M. G. nueidamas vis atsigręžia į R. Č. ir tik po to pastarasis prie M. G. prieina, kas patvirtina, kad konfliktą skatino pareiškėjas, kuris nebuvo išprovokuotas nukentėjusiųjų. Pasak apelianto, jis į R. Č. nueidamas vis atsigręždavo ne siekdamas skatinti konfliktą ir pažeisti viešąją tvarką, o reaguodamas į R. Č. įžeidžiančius žodžius savo atžvilgiu.
3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino, kad į iškvietimą į PC „(duomenys neskelbtini)“ atvykusio pareigūno vyriausiojo patrulio A. B. portatyvinės kūno kameros įrašai reikšmės bylos nagrinėjimui neturėtų, nes policijos pareigūnas atvyko jau po konfliktinės situacijos. Priešingai, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, R. Č., paprašytas trumpai paaiškinti įvykio aplinkybes, nurodė ir pripažino, kad būtent pats vartojo necenzūrinius žodžius apelianto atžvilgiu. Be to, teismas nesiėmė priemonių, kad į bylą būtų pateiktas ir įvertintas policijos pareigūno kūno kameros įrašas, taip pat apklausti galimai konfliktą girdėję parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, prekybos centro lankytojai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nubaustojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. M. G. buvo surašytas institucijos nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir už šio nusižengimo padarymą jam paskirta 85 Eur dydžio bauda. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustojo skundą, su institucijos priimto nutarimo motyvais ir nubaustajam paskirta nuobauda sutiko. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su M. G. administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra.
8. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė asmeniui kyla dėl necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamo kibimo prie žmonių ar kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju M. G. atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis viešoje vietoje nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir apspjovė R. Č. bei su juo susistumdė.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 7 d. 15 val. PPC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp M. G. ir R. Č. bei A. Č. kilo konfliktas. Ginčo dėl konflikto kilimo aplinkybių nėra. Iš vaizdo įrašo, pateikto iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoto vaizdo filmavimo kameromis (garso vaizdo įraše nėra), matyti, kad prie vitrinos eilėje stovėjo M. G., prieš kurį, laukdama jai pakuojamos produkcijos, atsistojo A. Č.. Iš pastarųjų asmenų elgesio matyti, kaip M. G. pirmasis kažką pasakė A. Č., po ko pastaroji į jį atsisuko ir vėl nusisuko link vitrinos. Nepaisant to, M. G. ir toliau ją kalbino, kol galiausiai į šią situaciją įsitraukė R. Č., kuriam nueidamas M. G. atsisukęs kažką pasakė ir žiūrėjo į jį net ir R. Č. nusisukus. R. Č. vėl į jį atsisukus, pakartotinai nueidamas M. G. sustojo, kiek grįžtelėjo atgal. R. Č. prie jo priėjus, jie abu susistumdė, po ko R. Č. jau nueidinėjo, kai M. G. grįžo atgal link jo, o R. Č. vėl nueinant, spjovė link jo. Priešingai nei tvirtinama skunde, iš byloje esančio vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ 0.18 s akivaizdžiai matyti, kaip iš M. G. burnos link R. Č. pasklido seilių sekretas, ką visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, kad konfliktinėje situacijoje aktyviais veiksmais dalyvavo ne tik R. Č., kuris pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas Institucijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu, bet ir M. G., kuris ne tik turėdamas galimybę iš įvykio vietos nepasitraukė, bet, kaip matyti iš aptartų vaizdo įrašo duomenų, konfliktinę situaciją eskalavo, be kita ko, ir spjaudamas į R. Č. bei su juo susistumdydamas.
10. Įvertinus aptartas aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. G. kaltė grindžiama iš esmės tik nukentėjusiųjų parodymais, kadangi ją neabejotinai patvirtina byloje pateikta vaizdo medžiaga. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, atitinka aptartu įrašu užfiksuotą įvykių seką. Pagrindo vertinti, kad pastarųjų atžvilgiu nebuvo pavartoji necenzūriniai žodžiai, nėra. Juolab kad net ir tikint nubaustojo versija, jau vien susistumdymo, kuriame aktyviai dalyvavo ir pats M. G., bei spjūvių dienos metu viešoje vietoje – parduotuvėje, esančioje miesto centre, pakanka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui konstatuoti.
11. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog tarp apelianto ir R. Č. bei A. Č. kilo privataus pobūdžio konfliktas, kuris negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog tam tikras privataus, asmeninio pobūdžio konfliktas ne visais atvejais paneigia asmens, traukiamo atsakomybėn tyčios pažeisti viešąją tvarką kryptingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konfliktas, turintis tam tikrų asmeninio pobūdžio elementų kilo dėl menkavertės priežasties, tarp anksčiau visiškai nepažįstamų asmenų, jiems būnant viešoje vietoje – prekybos centro parduotuvėje, todėl pagrindo vertinti, kad M. G. veiksmai buvo nukreipti į privataus konflikto sprendimą, o ne į siekį pažeisti viešąją tvarką, nėra.
12. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, M. G..Ž ir R. Č. dalyvaujant konflikte, pro įvykio vietą praėjo pakankamai didelis srautas asmenų, kurie sustodami stebėjo situaciją, taip pat, pastariesiems susistumdžius, juos skyrė. Neabejotina, jog tokioje situacijoje parduotuvėje, kaip viešoje vietoje, esantiems jos lankytojams įprasta tvarka ir elgesio taisyklės buvo pažeistos. Tai konstatuojant, atmestini kaip nepagrįsti ir skundo teiginiai, jog šiuo atveju turėjo būti apklausiami parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ar kiti asmenys, galimai stebėję kilusį konfliktą.
13. Apeliaciniame skunde kvestionuojant įrodymų M. G. kaltei pagrįsti pakankamumą, tvirtinama, jog šiuo atveju buvo būtina išreikalauti į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno portatyvinės kūno kameros įrašą. Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėtina, kad policija į įvykio vietą atvyko pagal R. Č. iškvietimą jau po įvykio, kuris užfiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, todėl reikalavimas pateikti pareigūno naudotos portatyvinės vaizdo stebėjimo kameros įrašus vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas. Šį argumentą nubaustasis pateikė ir apylinkės teismui skųsdamas institucijos nutarimą, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartimi jis buvo motyvuotai ir pagrįstai atmestas. Jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų M. G. reikalavimo pateikti policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą jau konfliktinei situacijai pasibaigus, vaizdo kameros įrašo būtinumą, apeliantas nepateikė ir aukštesnės instancijos teismui.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis, kuria paliktas galioti institucijos nutarimas dėl M. G. pripažinimo kaltu padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nubaustojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.