- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-181-317-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00258-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-317-2013
Teisėja: Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00258-2012-3
2013 m. vasario 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. P., jo gynėjai-advokatei Matildai Liatukaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 227 str. 2 d. 3900 litų (30 MGL) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. pagal LR BK 227 str. 2 d. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2012-04-18 15.20 val. sėdėdamas tarnybiniame policijos automobilyje VW TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 19 km., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 128 str. 1 d. (transporto priemonės vairavimas, neturint reikiamos kategorijos), padėjo tarp priekinių keleivių sėdynių 300 litų ir tokiu būdu davė kyšį kelių eismo priežiūros įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) N. N. ir (duomenys neskelbtini) T. A. už pageidaujamą pareigūnų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo parodymus, o liudytojų - policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi. E. P. tvirtina, jog jo bei liudytojo T. A. parodymai sutampa, jog buvo E. P. buvo pranešta, kad jam paskirta bauda nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, ir , kad tai nuspręs teismas. Liudytojas T. A. parodymuose pabrėžė, kad visa tai buvo pasakyta dar prieš padedant pinigus. Jo nuomone, liudytojo N. N. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Šis teigė, kad E. P. dėl atsakomybės už papirkimą buvo perspėtas kelis kartus. Tačiau nuosekliai sekant liudytojų parodymus, manytina, jog visų pirma buvo surašytas protokolas, E. P. buvo su juo supažindintas, informuotas apie baudos skyrimą ir jos dydį, ir tik po to buvo padėti 300 Lt.
Apeliantas pažymi, jog sužinojęs apie baudos dydį, jis siekė kuo greičiau ją sumokėti ne banke, kaip tai yra daręs anksčiau, o vietoje. Todėl jis perdavė 300 Lt pareigūnams, o likusią dalį sumos ketino atnešti iš savo automobilio. Anot apelianto, esant tikimybei, kad jis siekė baudą sumokėti vietoje, taip pat esant prieštaringiems ir nenuosekliems policijos pareigūnų parodymams, įvertinus tai, kad policijos pareigūnų automobilyje įrengtos prevencinės ir nusikalstamos veikos aplinkybes galinčios fiksuoti sistemos neveikė, E. P. turi būti išteisintas. Jo teigimu, visas abejones teismas turėtų aiškinti kaltinamojo (apelianto) naudai, o nenustatęs E. P. tiesioginio veikimo, jo subjektyvių valinių veiksmų, teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir faktus, turėtų vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.
Apeliantas pažymi, jog vykusių administracinių teisminių procesų metu jis savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo visiškai pripažino, gailėjosi, niekada nebuvo teistas, yra neįgalus (darbingumo lygis yra 40 proc.), vienas išlaiko bedarbę žmoną ir 3 nepilnamečius vaikus, jo gaunamos pajamos yra minimalios, o turtinė padėtis itin sunki. Jo nuomone, teismas, nustatęs visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, jog šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vadovautis LR BK 59 str. ir 62 str. nuostatomis bei taikyti jam švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl E. P. kaltės
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteisė E. P. už tai, jog jis padarė LR BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
LR BK 227 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Skunde apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis kyšio pareigūnams nedavė, o tik siekė sumokėti paskirtą baudą. Šie apelianto argumentai yra paneigti nuosekliais liudytojų N. N. ir T. A. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, bei kitais įrodymais byloje – apžiūros protokolu (b.l.4), fotolentele (b.l.5), akistatos protokolais (b.l.11-12, 14-15).
Savo 2012-04-18 tarnybiniuose pranešimuose (b.l.8, 9), o taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-18 apklausti kaip liudytojai (b.l.10, 13) policijos pareigūnai N. N. ir T. A. patvirtino, jog jiems patikrinus sustabdyto automobilio, priekabos bei vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, jog vairuotojas E. P. neturi reikalingos BE kategorijos. Už tai jam policijos tarnybiniame automobilyje buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Sėdėdamas ant policijos tarnybinio automobilio galinės sėdynės, pildant protokolą, E. P. paprašė protokolo jam nerašyti ir pažadėjo už tai duoti 300 Lt. Pareigūnai E. P. perspėjo, jog už tokį elgesį-kyšį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau E. P. į tai nereagavo ir padėjo automobilyje pinigus – 300 Lt įdėjo tarp priekinių automobilio sėdynių. Pareigūnai E. P. dar kartą perspėjo dėl atsakomybės ir liepė pasiimti pinigus. Tačiau E. P. nekreipė į tai dėmesio ir toliau prašė nepildyti protokolo, todėl apie šį įvykį pareigūnai pranešė Vilkaviškio r. PK budėtojui.
Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojai patvirtino ir teisme (b.l.115-118). Iš šių liudytojų parodymų matyti, jog E. P. kyšį pasiūlė ir pinigus padėjo tuo metu, kai buvo pildomas ATP protokolas (b.l.116, 117). E. P. pinigus padėjo, prašydamas nerašyti protokolo (b.l.117), t. y. davė 300 Lt kyšį tam, kad pareigūnai nerašytų ATP protokolo. Todėl kolegija daro išvadą, jog skundo argumentai dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, protokolo surašymo aplinkybių bei siekio sumokėti baudą vietoje, t. y. policijos tarnybiniame automobilyje, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir visiškai nelogiški. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog sumokėti baudos vietoje pareigūnai neprašė (b.l.116), konkrečios baudos sumos, kuri turėtų būti sumokėta, neįvardino, ką apylinkės teisme pripažino ir pats apeliantas (b.l.119). E. P. taip pat pripažino, jog anksčiau už administracinius teisės pažeidimus (už vairavimą be diržo, greičio viršijimą, gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių pažeidimą) jam paskirtas baudas jis sumokėdavo bankuose, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma baudos sumokėjimo tvarka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog apelianto versija apie baudos sumokėjimą vietoje pareigūnams, yra nelogiška ir vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi išsamiais ir patikimais liudytojų parodymais, o apelianto parodymus atmetė kaip prieštaringus ir neįtikinamus.
Dėl E. P. paskirtos bausmės
LR BK 227 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Apylinkės teismas paskyrė E. P. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Baudos dydį teismas parinko gerokai mažesnį už vidurkį - 30 MGL (3 900 Lt), kai už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 1000 MGL bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas 30 MGL baudą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. P. anksčiau neteistas (b.l.60), administracine tvarka baustas (b.l.61-62), turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus (b.l.75), Šeimenos seniūnija apie E. P. elgesį šeimoje bei visuomenėje jokių nusiskundimų nėra gavusi (b.l.74). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes ir paskyrė E. P. bausmę, laikydamasis LR BK 55 str. bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
LR BK 62 str. numato galimybę už nusikalstamą veiką paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei įstatyme numatytoji. LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. nustato sąlygas šiai galimybei realizuoti. E. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jokių LR BK 59 str. numatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra jokių LR BK 62 str. 2 d. numatytų kitų sąlygų. Tai, jog E. P. savo kaltę pripažino administracinio teisės pažeidimo byloje, jokios įtakos sprendžiant jo atsakomybės bei bausmės skyrimo klausimą baudžiamojoje byloje neturi. Todėl nagrinėjamu atveju, nesant būtinų sąlygų, švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė E. P. negali būti skiriama. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl taikymo E. P. švelnesnės bausmės, nei sankcijoje numatyta, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.