Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
1A-31-768/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40448-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
N. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-768/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40448-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.3.; 2.4.6.4.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta arešto 20 (dvidešimčiai) parų bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir N. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2018 m. rugpjūčio 20 d., 13 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), būdamas D. M. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekinėje automobilio dėtuvėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą, R. M. priklausantį turtą – 200 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, kaip galima suprasti – skirti tokią bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu bei sutrumpinti subendrintos galutinės bausmės terminą.

1.2. Mano, kad teismas, skirdamas griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs.

1.3. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad jis pavogtus pinigus nukentėjusiajam savanoriškai grąžino tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai jos nepripažino jo atsakomybę lengvinančia.

1.4. Tvirtina, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižada daugiau nebenusikalsti, sąžiningai dirbti, dorai elgtis, rūpintis nepilnamete dukra.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prokuroras M. Jurkėnas prašo jį atmesti. Nurodo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei veikos pavojingumą, taip pat atsižvelgus į tai, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas lygtinai paleistas, teismas parinko tinkamą bausmę ir jos dydį, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3.1. Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo paskirta per griežta bausme - areštu, todėl apygardos teismas, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

3.2. BK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės skyrimas, t. y. jos rūšies parinkimas bei dydžio nustatymas konkrečiam asmeniui, yra teismo teisė ir pareiga. Paties nuteistojo pageidavimas šiais klausimais teismui nėra privalomas ar lemiantis veiksnys. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į jos skyrimo principus ir taisykles, numatytus BK 54 – 62 straipsniuose. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Apylinkės teismas, apeliantui parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę bei ją sumažindamas vienu trečdaliu, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir vadovaudamasis BK 64 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

3.3. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo charakteristiką (teistas 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos (b. l. 88–92), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 93-95). Nuteistasis yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje nėra duomenų apie jo darbinę veiklą praeityje ar gautas nuolatines pajamas, o tai rodo, kad nuteistasis ne tik yra linkęs nusikalsti, bet nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Nors apeliantas tvirtina, jog turi nepilnametę dukrą, šios nurodytos šeiminės aplinkybės ar kiti svarbūs socialiniai aspektai savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti griežčiausios bausmės, numatytos sankcijoje, rūšies. Nurodyta aplinkybė reikšminga, tačiau ji negali atsverti ir būti prioritetinė, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Be kita ko, vien šios aplinkybės buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, taip pat nesudarytų pagrindo švelninti bausmę.

3.4. Priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas skirdamas bausmę už baudžiamojo nusižengimo padarymą, įvertino nuteistojo padėtį gerinančią – jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nustatyta, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi taip pasielgęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau vien jos buvimas, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat ir tai, kad jis baudžiamąjį nusižengimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, o dėl savo ankstesnio teistumo jokių išvadų nepadarė, pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nesudarė. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad buvo taikyta BK 64¹ straipsnio nuostata ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl šiuo aspektu dar labiau švelninti bausmę ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.

3.5. Apeliantas visiškai pagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad jis atlygino padarytą žalą, sudaro pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas pats savo noru nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis savo noru atlygino visą nukentėjusiajam R. M. padarytą 200 Eur žalą iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu (papildomos apklausos metu - praėjus 4 dienoms po nusikalstamos veikos padarymo), tiek apylinkės teisme parodė, kad neturi nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų nuteistajam ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 41-42), todėl, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, minėta aplinkybė dėl žalos atlyginimo pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3.6. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 7 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausme, ir nuteistajam paskyrė subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 mėnesiams, tačiau neatsižvelgė į nuteistojo paleidimo iš pataisos namų laiką – 2018 m. kovo 22 d., tokiu būdu neteisingai nustatė neatliktos bausmės dalį, kuri yra 7 mėnesiai ir 10 dienų bei taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalį padarė bausmių bendrinimo klaidą realiai pridėdamas visą, o ne dalį naujai paskirtos bausmės.

3.7. Taigi, įvertinus baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, apelianto asmenybę, apylinkės teismo nurodytus bausmės apeliantui skyrimo motyvus, papildomai nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir bausmių bendrinimo klaidą, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą 20 parų arešto bausmę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinti su 2017 m. balandžio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant jų dalinio sudėjimo būdą, ir N. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Donatas JatužisValdas CiesiūnasJolanta Raščiuvienė