- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-3026-936/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35535-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.-D., V. K., Lietuvos Respublika
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K.-D., V. K. ir Lietuvos Respublika, kurią atstovauja valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo vyro E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo du žemės sklypus K(duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad 2019-08-18 įteisino sodo pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi velionis testamento nesudarė, o visas turtas Registrų centre buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėjos teigimu, ji turtą valdė kaip savo – jame gyveno, išlaikė, per tris mėnesius po vyro mirties mokėjo mokesčius, tinkamai prižiūrėjo namą, nenutraukiamai turtu naudojosi. Testamentų registre nėra įregistruotų E. K. palikimo priėmimo faktų. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą mirusio E. K. turto paveldėjimą, pareiškimui neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimui neprieštaravo, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K. ir J. K.-D. atsiliepimuose pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pareiškimo tenkinimas atitiks pareiškėjos teisėtus interesus.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. K. vyras E. K.. 2014-12-06 E. K. mirė būdamas santuokoje su A. K., santuoka sudaryta 1975-01-04, turėjo du pilnamečius vaikus – J. K.-D. ir V. K.. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos A. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų įregistravimo pagrindas – 2001-06-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A. K. ir E. K. santuoka sudaryta 1975-01-04. Taigi žemės sklypai įgyti A. K. ir E. K. santuokos metu ir priklausė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Testamentų registre nėra įregistruotų E. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja yra mirusio E. K. įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 str.).
Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie vyro E. K. palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po E. K. mirties likusius daiktus, gyveno pastate (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteisintas po E. K. mirties ir kuris yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo su pastato išlaikymu susijusius mokesčius, valdė pastatą ir žemės sklypus kaip savo. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie vyro palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po vyro E. K. mirties likusį turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus vyrui E. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti A. K. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.