Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Byla Nr. ATP-350-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
ATP-350-354/2013
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01201-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-350-354/2013Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01201-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.1; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;

- pagal ATPK 124 str. 2 d. 70 Lt bauda;

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. V. paskirta galutinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 20 d. 16.09 val. kelyje Panevėžys – Šiauliai, vairuodamas automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 60 km/h greitį, važiuodamas 73 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršijo 13 km/h ir transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,50 promilės, girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-1639-949/2013 ir bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukti.

Apeliantas skunde teigia, kad 2013 m. balandžio 20 d. 16.09 val. jis, vairuojantis automobilį, kelyje Panevėžys-Šiauliai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pastarieji liepė pūsti į alkotesterį, kuris parodė, jog jis (apeliantas) yra blaivus, tačiau trečią kartą papūtus alkotesteris parodė 0,5 promilės girtumą. Pasak apelianto, jis, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, buvo pristatytas į Šiaulių rajono policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, jog jis yra blaivus ir jam grąžintas automobilis. Apibendrindamas apeliantas skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neteisingai įvertino faktines įvykio aplinkybes, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarimu A. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,5 promilės, girtumo laipsnis), ir pagal ATPK 124 str. 2 d. už tai, kad viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį. Paminėtą pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Kito jam inkriminuoto pažeidimo A. V. neginčija ir keisti skundžiamo nutarimo šioje dalyje apeliaciniu skundu neprašo.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės, vairavus transporto priemonę esant apsvaigus nuo alkoholio, padarė nepakankamai, nevisapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną du policijos pareigūnai – liudytojais apklausti G. Š. ir V. V., tvirtino, jog įvykio dieną, sustabdę A. V. vairuojamą automobilį, apeliantui pasiūlė pasitikrinti alkoholio matuokliu, pastarasis sutiko, jam buvo nustatytas lengvas – 0,5 promilių girtumo laipsnis, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2013 m. balandžio 20 d. 16.09 val., A. V. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810 ARAJ-0011“, patikros Nr. 1226337, buvo tikrinamas tą pačią dieną 16.10 val. ir nustatytas 0,5 promilių girtumas (b. l. 2–3; 5; 8; 9 b. l.). Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas ir įvardytas vairuotojo paaiškinimas, kad alkoholį jis vartojo išvakarėse Su alkoholio matuoklio parodymais A. V. iš pradžių sutiko, tačiau teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde deklaravo priešingai – kad su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko, nes buvo sutrikęs, nežino, kodėl alkoholio matuoklis rodė jo girtumą, jei po 10 minučių ar pusvalandžio jis, savanoriškai nuvykęs į policijos įstaigą, pasitikrino savo blaivumą ir alkoholio matuoklis parodė esant jį visiškai blaivų – 0 promilių. Pasak apelianto, tą pačią dieną policijos pareigūnai išdavė leidimą pasiimti iš automobilių saugojimo aikštelės automobilį, nuo kuro vairavimo prieš tai jis buvo nušalintas (6; 7 b. l.), ir jis tuo automobiliu grįžo namo (17; 22; 34 b. l.) Iš tikrųjų, apygardos teismas, gavęs dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad 2013 m. balandžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. D. išdavė A. V. leidimą Nr. 51 atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kurią apeliantas ir atsiėmė 2013 m. balandžio 20 d. 18.14 val. Nei ikiteisminėje, nei teisminėje nagrinėjamos administracinės bylos stadijoje nebuvo nustatinėjama, dėl kokių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms, vyriausiasis patrulis V. D. išdavė A. V. leidimą pasiimti automobilį tą pačią įvykio dieną, praėjus vos kelioms valandoms po įvykio. Nenustatyta, ar transporto priemonė, kaip nurodė liudytojas G. Š. (22 b. l.), A. V. buvo grąžinta dėl to, kad jis išsiblaivė, ar dėl to, kad susirado kitą blaivų vairuotoją. Aptarti duomenys, apygardos teismo nuomone, yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. V. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmens kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Aišku, asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl šiuo atveju apelianto akcentuojamas vėlesnis jo blaivumo patikrinimas ir jo rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nagrinėjamu atveju deklaruojamos dvi versijos – policijos pareigūnų apelianto neblaivumo tikrinimo rezultatai ir vėlesnis blaivumo patikrinimas, apie kurį apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje kategoriškai tvirtino apeliantas. Aišku, kad abu patikrinimai ir atitinkami jų rezultatai turėjo būti nustatyti skirtingu laiku ir galėjo skirtis, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto deklaruojamą versiją ir jam po 10 ar 30 minučių nustatytą blaivumą. Jei visgi būtų nustatyta, kad po atitinkamo laiko patikrinus A. V., jis buvo blaivus, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgautų visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas – įvertinant tai, ar per atitinkamą laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis, juolab, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog alkoholio tą dieną nevartojo, buvo išgėręs iš vakaro. Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (administracinė byla Nr. N575-1926/2009). Taip pat pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Alcotest 6810 ARAJ-0011“ rodmenys, kurių paklaida administracinio teisės pažeidimo protokole įvardyta 0,5 +/- 0,02 promilės, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose įvardijama paklaida 0,017 promilės, kas savaime kelia matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo klausimus, todėl tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai – ar prietaisas sertifikuotas ir atitinkamai patikrintas, ar tinkamai buvo laikomasi matavimo prietaiso naudojimo taisyklių ir pan.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. V. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė