- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-183/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- LEX SYSTEM GmbH
- Atsakovas
- IVECO S
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto LEX SYSTEM GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LEX SYSTEM GmbH ieškinį atsakovui IVECO S.p.A. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, KUEHNE + NAGEL LOGISTICS LANGENAU GmbH ir uždaroji akcinė bendrovė „Lavisos koncernas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas LEX SYSTEM GmbH nurodė, kad 2005 m. gegužės 26 d. sudarė su atsakovu IVECO S.p.A. sutartį, kuria įsipareigojo organizuoti atsakovo krovinių pervežimą bei jų ekspedicinį aptarnavimą. 2005 m. gegužės 23 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu KUEHNE + NAGEL LOGISTICS LANGENAU GmbH taip pat sudarė sutartį, kuria įsipareigojo organizuoti trečiojo asmens krovinių pervežimą bei jų ekspedicinį aptarnavimą. Ieškovo teigimu, nors visus krovinių pervežimo ir ekspedijavimo užsakymus teikė atsakovas ar jo pavedimu kiti asmenys, atsakovo nurodymu sąskaitos buvo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui trečiajam asmeniui; pastarasis apmokėdavo už ieškovo suteiktas paslaugas, kurios buvo teikiamos tiek atsakovui, tiek kitiems jo nurodytiems asmenims. Ieškovo teigimu, visam bendradarbiavimui vadovavo ir jį kontroliavo atsakovas; tikrieji santykiai siejo ieškovą ir atsakovą, o trečiasis asmuo tik vykdė atsakovo valią; visi sandoriai buvo fiktyvūs ir apsimestiniai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 138 971,56 Lt dydžio žalą, kurią sudaro 79 555,90 Lt dydžio įsiskolinimas, 38 091,17 Lt dydžio delspinigiai ir 21 324,49 Lt dydžio išlaidos už priverstinį atsakovo krovinio sandėliavimą. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šios dienos nėra atsiėmęs krovinio, kurio pristatymą ieškovas sustabdė. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 138 971,56 Lt, taip pat įpareigoti atsakovą atsiimti ieškovo saugomą ir atsakovui priklausantį krovinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas gamina automobilius ir jų atsargines detales, turi padalinius įvairiose Europos šalyse, tačiau pats savo prekių pristatymu klientams neužsiima, o dėl to yra sudaręs sutartis su kitais asmenimis. Pagal 2005 m. gegužės 26 d. sutartį su atsakovu ieškovas yra pervežęs įvairias siuntas, paketus su reklamine medžiaga ir kitą, reikalingą atsakovo atstovybės veikloje. Ginčo, kad šias sąskaitas atsakovas yra apmokėjęs, nėra. Teismo nuomone, kad ieškovo prekių (detalių) pervežimas vyko pagal 2005 m. gegužės 23 d. sutartį su trečiuoju asmeniu, galima spręsti iš to, jog važtaraščiuose, išskyrus du atvejus, kai krovinys buvo gabenamas tarp dviejų atsakovo padalinių, siuntėju yra nurodytas būtent trečiasis asmuo, jam buvo pateiktos ir sąskaitos faktūros. Ieškovas pripažįsta, kad krovinių siuntėju buvo trečiasis asmuo, veikęs kaip atsakovo ekspeditorius, kad sąskaitas už pervežimus jis taip pat pateikdavo trečiajam asmeniui. Kad pervežimai buvo vykdomi būtent vadovaujantis 2005 m. gegužės 23 d. sutartimi, matyti ir iš ieškovo pateikto nepasirašyto likučių suderinimo akto, kuriame skolininku nurodomas trečiasis asmuo. Teismo nuomone, šie paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pripažino, jog prievolė apmokėti jo krovinių vežimo paslaugas kilo trečiajam asmeniui, tuo pačiu pripažino ir tai, kad sutartis nebuvo niekinė ir apsimestinė, ji keletą metų buvo vykdoma. Ieškovas kelia sutarties galiojimo klausimą, bando įrodyti, kad sutartis su trečiuoju asmeniu yra apsimestinė, kad tikrasis siuntėjas buvo atsakovas, kuris bendravo su ieškovu, kontroliavo krovinių srautus, tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės, kurių trečiasis asmuo ir atsakovas neginčija, nesudaro pagrindo pripažinti pervežimo sutartį niekine. Iš vežimo sutarčių kylančioms teisėms ir pareigoms neturi reikšmės, kam priklauso krovinį sudarančios prekės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš tarptautinių pervežimų santykių, kurie patenka į Tarptautinio vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) reguliavimo sferą. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Jis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta vežimo sutartis, kas yra siuntėjas ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Trečiojo asmens UAB „Lavisos koncernas“, atlikusio atgabentų atsakovui siuntų rūšiavimo ir paskirstymo vietiniams tiekėjams darbus, į bylą pateikti važtaraščiai patvirtina, kad krovinio siuntėjas buvo būtent trečiasis asmuo, organizavęs atsakovo prekių pervežimus, tam sudaręs su ieškovu pervežimų sutartį. Todėl, teismo manymu, visos pretenzijos dėl važtaraščiuose nurodytų pervežimų turi būti reiškiamos siuntėjui – trečiajam asmeniui, o ieškinys, pareikštas atsakovui, negali būti tenkinamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra praleidęs CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas LEX SYSTEM GmbH prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas savo ieškinio reikalavimus kildina iš tarptautinių pervežimų santykių. Ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado ne dėl vežėjo kaltės, jie kildinami visai ne iš CMR konvencijos reguliuojamų santykių, o reikalavimas yra grindžiamas atsakovo nesąžiningais veiksmais, sąlygojusiais tokių nuostolių atsiradimą. Todėl taikyti CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytą senaties terminą nėra pagrindo. Tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nėra praleistas.
2. Teismas nepagrįstai teigė, kad apeliantas pripažino, jog pareiga apmokėti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas kilo trečiajam asmeniui, jog su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis nebuvo apsimestinė. Apeliantas neneigia, kad tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu jį siejo sutartiniai santykiai, tačiau žala atsirado ne tiek dėl sutartinių santykių, kiek dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, kadangi tik atsakovas vadovavo visam bendradarbiavimo procesui tarp jo, apelianto. Atsakovas realiai vykdė užsakovo funkcijas. Tai patvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas, liudytojų parodymai, kurie kartu parodo atsakovo, neigiančio tokį bendradarbiavimą ir vadovavimą, nesąžiningumą. Atsakovas, kaip visos jungtinės bendradarbiavimo veiklos organizatorius, yra atsakingas už apelianto patirtus nuostolius.
3. Nurodytas atsakovo vaidmuo leidžia laikyti apelianto su trečiuoju asmeniu sudarytus sandorius fiktyviais ir apsimestiniais, o tai reiškia, kad atsakovas yra atsakingas už atsiradusią skolą (CK 1.87 str.). Tikrieji santykiai sieja apeliantą ir atsakovą, o trečiasis asmuo tik vykdo atsakovo valią. Kyla klausimas, ar atsakovas ir trečiasis asmuo nėra susiję per savo organus, tačiau ši aplinkybė liko neišsiaiškinta. Be to, tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklosčiusius santykius galima vertinti kaip atstovavimo santykius, todėl atsakovui atsakomybė kyla iš įgaliotinio neįvykdytų prievolių (CK 2.133 str.). Kadangi faktinis visų paslaugų užsakovas yra atsakovas, todėl jis atsako už savo dukterinių ar kontroliuojamų įmonių veiklą ir atsiskaitymus. Atsakovas yra solidariai atsakingas su trečiuoju asmeniu, nes žala padaryta veikiant kartu (CK 6.6 str. 3 d.).
4. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes ir dėl jų nepasisakė, netinkamai ir neišsamiai motyvavo sprendimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas IVECO S.p.A. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškinio dalykas nėra aiškus, kad apeliaciniame skunde pateikiami nauji argumentai. Nors skunde nurodoma, kad prašoma žalos atlyginimo, tačiau ieškiniu prašyta priteisti įsiskolinimą. Atsakovas pažymi, kad už jam suteiktas paslaugas su apeliantu yra atsiskaitęs, taip pat neturi jokios pareigos atlyginti žalą, kurią apeliantas kildina iš santykių su trečiuoju asmeniu.
Trečiasis asmuo KUEHNE + NAGEL LOGISTICS LANGENAU GmbH prašo atmesti apeliacinį skundą. Trečiojo asmens nuomone, apeliantas žalą kildina iš neatsiskaitymo pagal krovinių vežimo sutartis, todėl šiems santykiams turi būti taikoma CMR konvencija. Ieškinio senaties terminą apeliantas yra praleidęs. Trečiasis asmuo taip pat nesutinka, kad jo santykiai su atsakovu gali būti prilyginami atstovavimo santykiams, kadangi, trečiojo asmens teigimu, teikdamas paslaugas jis veikia savo vardu ir rizika,
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto teisinė pozicija šioje byloje yra pakankamai neaiški ir prieštaringa. Iš tų pačių įrodinėjamų faktinių aplinkybių apeliantas kildina tiek reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą atsakovo deliktine civiline atsakomybe, tiek reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, grindžiamą jau faktiniais sutartiniais santykiais su atsakovu.
Bylos duomenimis, atsakovas (užsakovas) su kitais asmenimis (ekspeditoriais), tarp kurių buvo ir trečiasis asmuo, sudarė ekspedijavimo sutartį dėl atsakovo krovinių (įvairių transporto priemonių detalių) vežimo organizavimo tarp gamyklų ir kitų asmenų (t. 4, b. l. 2, 11-14). Vėliau vežimo ir ekspedijavimo sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens (užsakovo) ir apelianto (t. 1, b. l. 41-45).
Dėl žalos atlyginimo
Kaip galima spręsti iš apelianto procesinių dokumentų, žala iš esmės laikomas trečiojo asmens įsiskolinimas, kylantis iš apelianto ir trečiojo asmens sutarties, dėl kurio, apelianto teigimu, yra kaltas atsakovas (t. 1, b. l. 1-4; t. 2, b. l. 109-112, 151-153). Pagal apelianto paaiškinimus atsakovas galėjo būti nurodęs trečiajam asmeniui neatsiskaityti su apeliantu už suteiktas paslaugas ar netinkamai kontroliavęs trečiojo asmens įsipareigojimų apeliantui vykdymą (t. 3, b. l. 184, 190-192).
Civilinei atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti skolininko neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Pareiga įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tenka kreditoriui.
Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad žala įvardinamą trečiojo asmens įsiskolinimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai. Apelianto pateiktas byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimas rodo, kad atsakovas rūpinosi siunčiamais kroviniais, tačiau nepatvirtina įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu (t. 1, b. l. 147-223). Tuo tarpu iš kokių teisinių santykių kyla atsakovo pareiga kontroliuoti, kaip trečiasis asmuo vykdo savo įsipareigojimus pagal savarankiškai sudarytą sutartį su apeliantu, nepaaiškinta. Konstatavus nurodytą, nagrinėti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra būtina.
Dėl įsiskolinimo priteisimo
Apelianto pozicija, kad iš tikro vežimo teisiniai santykiai susiklostė su atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, su kuriuo šie santykiai buvo teisiškai įforminti, kad tokia sutartis su trečiuoju asmeniu yra apsimestinė, reiškia, jog siuntėju turėtų būti laikomas atsakovas, tarp apelianto ir atsakovo susiklostę santykiai yra sutartiniai ir jiems turi būti taikomas tokių santykių įstatyminis reglamentavimas (CK 1.87 str. 1 d.). Kitaip tariant, atsakovo pareiga sumokėti apeliantui ieškiniu prašoma sumą kyla ne delikto, o sutarties pagrindu.
Visų pirma, jei būtų galima pripažinti tokią apelianto poziciją pagrįsta, apelianto ieškinys vis tiek negalėtų būti tenkinamas, nes yra praleistas senaties terminas reikšti reikalavimą siuntėjui dėl neatsiskaitymo, o byloje yra prašymas taikyti senatį (t. 2, b. l. 4; t. 3, b. l. 4, 77-171, 189) (CMR 32 str., CK 1.131 str. 1 d.).
Antra, apeliantas neįrodė, kad sutartis su trečiuoju asmeniu yra apsimestinė. Sutartis buvo vykdomą ilgą laiką, jos pagrindu išrašytos sąskaitos buvo pateikiamos trečiajam asmeniui ir jo apmokamos (t. 3, b. l. 77-171; t. 4, b. l. 62-190; t. 5, b. l. 43-189). Tai, kad atsakovas, kaip transporto priemonių gamintojas, domėjosi ir rūpinosi transporto priemonių detalių gabenimu tarp gamyklų ir jo klientų (platintojų), nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog aptariama sutartis tiesiogiai sudaryta būtent su apeliantu. Pažymėtina, kad iš esmės tuo pačiu metu buvo sudarytos analogiškos sutartys tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su atsakovu (pretenzijų atsakovui dėl netinkamo šios sutarties vykdymo byloje iš esmės nereiškiama) (t. 1, b. l. 32-35; t. 4, b. l. 15, 20-60; t. 5, b. l. 199). Jei sutartis su trečiuoju asmeniu iš tiesų būtų apsimestinė, tai yra visiškai nesuprantamas kitos (tiesioginės) sutarties su atsakovu sudarymas. Apelianto teiginiai apie atsakovo ir trečiojo asmens sąsajas nėra įrodyti, jie grindžiami tik spėjimais. Šių asmenų tarpusavio santykių taip pat negalima laikyti atstovavimo santykiais, nes trečiasis asmuo, bendradarbiaudamas su apeliantu, veikė savo vardu ir rizika (CK 2.132, 2.133 str.).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apelianto ieškinį, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 024,41 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 14-20). Kadangi byla nėra sudėtinga, protingu atlygintinų išlaidų dydžiu laikytina 1 000 Lt suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui IVECO S.p.A. iš apelianto LEX SYSTEM GmbH 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.