- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-68-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. LK-307 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 7 d.).Komisijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. LK-307 nutarta nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – pabaigė socialinių įgūdžių lavinimo programą (lankomumas buvo labai geras, už gerą lankomumą buvo paskatintas); lankėsi paskaitose apie sveika mitybą ir savižudybių prevenciją; prisidėjo tvarkant 3-jo būrio koridorių ir kitas bendro naudojimo patalpas. Nuteistasis pastaruoju metu parodė akivaizdžią pažangą – aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė kursus, buvo skatintas. Pažangą parodo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką, nuteistojo rizika po pastarojo svarstymo Komisijoje yra sumažėjusi 2 balais ir yra žema (37 balai). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika linkusi mažėti, todėl šiuo metu tikėtina, kad nuteistasis yra teigiamai nusiteikęs laikytis įstatymų bei nenusikalsti lygtinio paleidimo metu.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą šią riziką mažinant, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų bei nenusikals.Skunde nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai.Skunde nurodoma, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra 37 balai, kas yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šio balo pokytis yra 25 balai, o tai yra didelė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis teigia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daug Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo daugiau nei dvigubai didesnis, taigi akivaizdu, kad teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs.Nuteistojo nuomone teismo nutartyje nėra aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad jis galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Nutartyje nurodomi jo biografijos duomenys ne tik kad nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais (argumentais), pagrindžiančiais baigiamąjį teismo aktą. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl tai nėra ir negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Jo biografijos faktai apskritai nėra vertinamieji kriterijai, o šių faktų kartojimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą. Taip pat vertinamieji kriterijai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra ir jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, nes Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Priešingas pasisakymas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje daro šią nutartį aktu priešingu Konstitucijai. Teismo nutartis nėra vientisas ir logiškai nuoseklus teisės aktas, kurio aprašomosios dalies faktai ir cituojami teisės aktai pagrįstų motyvuojamąją dalį, o rezoliucinė dalis logiškai išplauktų iš motyvuojamosios dalies. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į oficialią konstitucinę doktriną, kuri reikalauja baigiamuosius teismo aktus argumentuoti racionaliai, draudžia nutylėti motyvus, reikalauja aiškumo, neleidžia teigiamo ar neigiamo verdikto priėmimą traktuoti esant subjektine teise – skundžiamas teismo sprendimas nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.Skunde teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visa teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuosekliai mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą.Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Š. teistas keturis kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, o šiuo metu jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu M. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, o tai taip pat nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal OASys metodiką) tačiau nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nežymiai (ankstesnio vertinimo metu – 39 balai), vis dar išlieka artima vidutinei, o tai rodo, jog nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro.Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs septynis kartus, visais atvejais buvo baustas drausmine tvarka, tris iš jų už labai grubius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, administracijos nurodymų nevykdymas, fizinio ar psichinio smurto vartojimas pareigūnų ar dirbančiųjų atžvilgiu), už vieną iš jų jam buvo paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių. Tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, tačiau nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultūros, šis jo požiūris yra veikiamas neformalių nuteistųjų tarpusavio santykių taisyklių, ir nors jis neigia, kad tai yra jo vidinės nuostatos, tačiau tai taip pat charakterizuoja nuteistąjį neigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir gyvenimo būdas, kuris yra siejamas su nuteistojo nuostatomis. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2013 m. spalio 25 d. buvo perkeltas bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis, į kurią nuteistieji yra perkeliami tik sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimo reikalavimus. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog M. Š. neabejotinai viso bausmės atlikimo metu darė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepateikė aiškaus ir racionalaus argumentavimo. Tačiau pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl šis skundo motyvas laikytinas nepagrįstu. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo daug didesnis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybes, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. Š. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Š. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.