Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1950-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1-1950-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1950-517/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-44672-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.2.6, 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. spalio 23d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenuys neskelbtini), vilkiko vairuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. Ž., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018m. rugsėjo 14d., apie 21¹¹ val., vakare, kaltinamasis D. Ž. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „ Dukstynėlė “, Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 1,73 promilės etilo alkoholio.

Kaip matyti iš kaltinamojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugsėjo 14d., apie 21⁰⁰ val., jis išgėrė 0,3 l talpos butelį degtinės ir iš karto susiruošė važiuoti pas vieną draugę, nes buvo susipykęs su kita drauge. Vairavo automobilį „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo tėvo-pil. V. Ž., kaip savininko, vardu. Jam išvažiavus iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad paskui jo vairuojamą automobilį iš paskos pradėjo važiuoti kitas automobilis. Kiek pavažiavęs sustojo prie krūmų, nes jam kilo įtarimas, jog yra sekamas. Tada iš priekio tolumoje pamatė šviečiančius atvažiuojančio policijos automobilio švyturėlius ir suprato, kad prisidirbo. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus jo blaivumą. jam buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas. Jis pats nuosavo automobilio neturi, todėl tėvas jam leidžia naudotis savo automobiliu(b.l. 85-86).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas liudytojų A. K. ir V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 46-47, 54-55), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 48-51), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-16), tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 18) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 19), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 26) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugsėjo 14d., po 21⁰⁰ val., jis iš Dukstynos kaime esančio sodo važiavo į Ukmergės miestą. Kildamas į kalną, prasilenkė su lengvuoju automobiliu, važiavusiu nuo kalno. Iš prasilenkusio automobilio manevravimo galima buvo įtarti, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Paskui minėtą automobilį važiavo džipas, kurio vairuotojas pamirksėjo automobilio šviesomis. Tai suprato kaip ženklą, kad reikia pagalbos, todėl, sustabdęs savo automobilį, atsidarė langą. Džipo vairuotojas pasakė, kad namuose paliko savo mobilaus ryšio telefoną, kad reikia paskambinti į policiją, nes, pasak džipo vairuotojo, jam(liudytojui A. K.) įtarimų sukėlęs lengvojo automobilio vairuotojas jo(džipo vairuotojo) vos neužmušė. Padavė tam žmogui savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau ką šis kalbėjo telefonu, jis nesiklausė. Po pokalbio tas vyras, grąžinęs jam telefoną, nuvažiavo toliau(b.l. 54-55).

Kaip matyti iš liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugsėjo 14d., apie 21¹¹ val., jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu S. K., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad asmuo sodų bendrijos „ Dukstynėlė “, esančios adresu: (duomenys nesklebtini), teritorijoje pastebėjo neblaivų vairuotoją. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad asmuo, pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją, automobiliu važiuoja jam iš paskos. Apie 21²⁰ val. nuvykus į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 120, buvo pastebėtas prie krūmų stovintis automobilis „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MInėto automobilio variklis buvo užvestas, buvo įjungtos automobilio šviesos, o prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo D. Ž., Vairuotojas neneigė vairavęs automobilį, būdamas išgėręs alkoholio. Alkoholio matavimo prietaisu vairuotojui buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas(b.l. 46-47). Šias liudytojo V. R. aiškinamas aplinkybes nurodė savo 2018m. rugsėjo 14d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kartu su juo patruliavęs kolega S. K., prie kurio(tarnybinio pranešimo) buvo pridėta ir fotonuotrauka, patvirtinanti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu fiksuotus rodmenis apie kaltinamojo D. Ž. neblaivumo faktą(b.l. 18-19).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo, 2018m. rugsėjo 14d., 21¹¹ val., buvo užregistruotas anoniminis telefoninis pranešimas(pastaba: buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pranešėjas važiuoja iš paskos automobiliui „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus(b.l. 48-51).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), teritorija, kurios kairiame Sodininkų gatvės kelkraštyje, ties namu, pažymėtu Nr. 120, matomas priekiu stovintis autuomobilis „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salono apžiūros metu, už kel;eivio sėdynės, ant grindų yra matomos gulinčios dvi tuščios alaus „ Volfas Engelman “ skardinės(b.l. 9-16).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, atlikus iš kaltinamojo D. Ž. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio(b.l. 20-26).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo D. Ž., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės alkoholio(b.l. 20-26), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. Ž. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo D. Ž. nusikalstama veika turtinė žala(tiesioginė ir netiesioginė) padaryta nebuvo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis D. Ž. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-bauda ir jos dydžiu(b.l. 97-100).

Sankcijoje už kaltinamajam D. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2017m. sausio 01d. redakcija), padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Spręsdamas kaltinamojo D. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. Ž. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo D. Ž. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo D. Ž. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis D. Ž. nusikalsta pirmą kartą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo D. Ž. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam D. Ž., kuris šiuo metu oficialiai dirba ir turi pastovias pajamas, yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies dydį, tačiau nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą kaltinamojo prašomam vienerių metų laikotarpiui(nuo 2017m. spalio 06d. įsigaliojusi nauja LR BK 47 str. 3d. 2p. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių musižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis D. Ž. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, tačiau visų nuobaudų galiojimas jau yra pasibaigęs(b.l. 74), o kaltinamasis D. Ž. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas mažesnis nei minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį D. Ž. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o vėliau pagal 2018m. rugsėjo 19d. išrašytą pakvitavimą laikinam saugojimui buvo perduota saugoti transporto priemonės savininkui-pil. V. Ž.(b.l. 27, 36-39).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Kadangi kaltinamojo D. Ž. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, kurį pagal 2018m. rugsėjo 14d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kaltinamojo D. Ž. vairuojamą automobilį tikrinęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis S. K., matyti, kad įvykio dieną kaltinamojo D. Ž. vairuotas automobilis „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas pil. V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu(b.l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. nuosavo automobilio neturi, todėl, pasak kaltinamojo, tėvas jam leidžia naudotis savo automobiliu, ką patvirtina ir liudytojo V. Ž., kaip transporto priemonės savininko, duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 35). Duomenų apie tai, kad kaltinamojo D. Ž. tėvui, kaip transporto priemonės savininkui, būtų žinoma, jog jo sūnus, būdamas neblaivus, sės už jam(tėvui V. Ž.) priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant j tai, kad kaltinamojo D. Ž. vairuota transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. Ž. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo D. Ž. vairuoto automobilio „ T. C. “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 2.560,- Eur.(du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 32). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ To-

yota Corolla “ vidutinė kaina Lietuvoje. Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis D. Ž., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi kaltinamasis D. Ž. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo D. Ž. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ T. C. “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o laikinam saugojimui kaltinamojo D. Ž. tėvui-pil. V. Ž. perduotas automobilis pastarajam yra grąžintinas kaip teisėtam transporto priemonės savininkui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. rugsėjo 24d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44672-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. rugsėjo 21d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis D. Ž., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teiskimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 56-69).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis D. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė lošimų terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad jis dar 2018m. rugsėjo 26d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ T. C.-lla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 70). Kadangi kaltinamasis D. Ž. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

nusprendė:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 75 MGL 3.750,- Eur.(trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. Ž. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 1.250,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma.

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. rugsėjo 15d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. rugsėjo 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam D. Ž. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 2.560,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ T. C. “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017m. lapkričio 02d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. D. Ž. vardu, paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Automobilį „ T. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenyus neskelbtini), registruotą pil. V. Ž. vardu, su jo spynelės užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenuys neskelbtini), laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotus saugoti transporto priemonės savininkui-pil. V. Ž., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenyus neskelbtini), išduotą 2017m. lapkričio 02d. VĮ „ Re-gitra “, registruotą pil. D. Ž. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kartu su teismo baudžiamojo įsakymo kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos, kaip bausmės rūšies, paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis