Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovei – L. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. Č. priteisti 8989,94 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 203 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad tarp Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas), ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir atsakovo M. Č. 2014 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta Studijų tikslinio finansavimo sutartis Nr. STFT-2014/5836, kurios pagrindu ieškovė finansavo 20 procentų visos atsakovo mokėtinos studijuojamos studijų programos „Šilumos energetika ir technologijos“ kainos, o atsakovas įsipareigojo, baigęs studijų programą, įsidarbinti pas ieškovę bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus. Šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. taip pat sudarė Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131, kurios pagrindu ieškovė, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo mokėti atsakovui 500 Lt (144,81 Eur) stipendiją, o atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 mėnesius, po studijų baigimo, įsidarbinti pas ieškovę ir dirbti pas ją ne trumpiau kaip 4 metus. Atsakovas M. Č. 2018 m. birželio 22 d. baigė studijų programą ir įgijo energijos inžinerijos bakalauro laipsnį. 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą dėl finansinės paramos studijų metu, kuriame nurodė, kad yra gavęs pasiūlymą tęsti studijas magistratūros studijų programoje „Termoinžinerija“ valstybės finansuojamoje vietoje, todėl prašo paremti finansiškai, skiriant stipendiją kiekvieną mėnesį. Atsižvelgus į tai, tarp šalių 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, kurio pagrindu ieškovė atsakovui toliau studijuojant magistratūros studijų programą „Termoinžinerija“ įsipareigojo mokėjo stipendiją – po 200 Eur per mėnesį, o atsakovas įsipareigojo, baigęs magistratūros studijas, atidirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 3 metus. Šiuo papildomu susitarimu šalys susitarė sutrumpinti atsakovo atidirbimo pas ieškovę laikotarpį iki 3 metų, o likusioje apimtyje šalių įsipareigojimai liko nepakitę. Nurodo, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku – ieškovė už atsakovo bakalauro studijas sumokėjo 1769,69 Eur sumą. Studijų laikotarpiu stipendija atsakovui taip pat buvo mokama tinkamai ir laiku – ieškovė atsakovui išmokėjo iš viso 7191,95 Eur stipendiją. Ieškovei 2021 m. lapkričio 15 d. tapo žinoma, kad atsakovas 2021 m. birželio 18 d. baigė magistratūros studijų programą „Termoinžinerija“ ir įgijo inžinerijos mokslų magistro laipsnį, todėl ieškovė atsakovui 2021 m. gruodžio 7 d. raštu pasiūlė tris pas ieškovę esamas laisvas pareigybes (Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojo, Mažeikių katilinės remonto meistro, Šilumos tinklų remonto tarnybos vadovo pavaduotojo) ir paprašė atvykti pas ieškovę pokalbiui dėl išsamesnio įdarbinimo sąlygų aptarimo. Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. atvyko pas ieškovę pokalbiui dėl įdarbinimo sąlygų aptarimo, tačiau abiem šalims priimtino sprendimo nepavyko pasiekti. Atsakovas 2022 m. sausio 11 d. atsakyme nurodė, kad ieškovės siūlomos darbo pozicijos yra suformuluotos netinkamai ir nesąžiningai, nes atsakovui įsidarbinus pas ieškovę, pagal vieną iš ieškovės siūlomų pozicijų, jam nebus galimybių toliau gilinti savo praktines žinias bei plėtoti savo kompetencijas. Atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą – sudaryti atnaujintą darbo pozicijų sąrašą, atsižvelgiant į realią atsakovo įgytą kvalifikaciją, o nesant galimybės atnaujinti darbo pozicijų sąrašą, sutikti su atsakovo siūloma taikos sutartimi, tačiau ieškovė su tokiais atsakovo pasiūlymais nesutiko. Atsakovas 2022 m. vasario 21 d. ieškovei pasiūlė bendru šalių susitarimu pakeisti 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 numatytas sąlygas dalyje dėl stipendijai sumokėtų lėšų grąžinimo numatant, jog neįvykdžius šios sutarties ne dėl atsakovo kaltės, yra grąžinama pusė sumokėtų stipendijos lėšų. Be to, nurodė, kad atsakovas sustabdo savo sutartinių įsipareigojimų, pagal pasirašytus susitarimus, vykdymą tol, kol ieškovė nepateiks atsakovo kvalifikacijos ir turimos darbo patirties atitinkančio darbo pasiūlymo. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu informavo atsakovą ir Universitetą, kad nuo 2022 m. liepos 16 d. vienašališkai nutraukia 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties galiojimą, konstatavus, kad atsakovas nevykdo sutarties, t. y. baigus studijas, įsidarbinti pas ieškovę ir jai dirbti ne trumpiau nei 4 metus, o tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu taip pat informavo atsakovą, kad nuo 2022 m. liepos 16 d. vienašališkai nutraukiamas 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo sutarties ir 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomo susitarimo galiojimas. Susitarimų nutraukimo pagrindas – atsakovo įsipareigojimo įsidarbinti pas ieškovę per 3 mėnesius po studijų baigimo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu. Šalims ikiteisminių derybų metu nepavykus susitarti dėl atsakovo atidirbimo pas ieškovę sąlygų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės mokėtas mokestis už studijas bei stipendija, atlyginimo.

Atsakovas M. Č. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tarp šalių ir Universiteto buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovas, darbdavio atžvilgiu, baigęs studijų programą įsipareigojo įsidarbinti šios sutarties nustatytomis sąlygomis bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus. Taip pat tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl stipendijos mokėjimo. 2018 metais atsakovas baigė bakalauro studijas ir gavęs energijos inžinerijos bakalauro laipsnį įsidarbino pas ieškovę bei pradėjo vykdyti numatytą įsipareigojimą – įsidarbinti pas ieškovę. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, pasiekus bendrą šalių susitarimą, jog atsakovas toliau kels savo kvalifikaciją magistrantūros studijose. 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomu susitarimu prie 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo sutarties, atsakovui buvo mokama 200 Eur dydžio mėnesinė stipendija. Ieškovas ir atsakovas taip pat susitarė, jog baigus magistrantūros studijas, atsakovas turės atidirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 3 metus. Atsakovas 2021 m. birželio 18 d. baigė magistrantūros studijas ir įgijo inžinerijos mokslų magistro laipsnį. Tarp šalių vyko derybos dėl galimybės įsidarbinti pas ieškovę, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas. Atsakovo vertinimu, civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, kadangi nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovei raštu detaliai nurodė argumentus, dėl kurių atsakovas negali įvykdyti pasirašytos 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties. Atsakovas, negalėdamas įvykdyti sutartimis prisiimtų reikalavimų (įsidarbinti pas ieškovę) dėl ieškovės kaltės, neprivalo prisiimti atsakomybės dėl to, jog ieškovė negali pasiūlyti atsakovo turimos kvalifikacijos ir darbo patirties atitinkančios darbo pozicijos. Visiškai nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nevykdė ir ateityje neva neketino vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Priešingai – atsakovas bendradarbiavo su ieškove ir siūlė ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant atsakovo pastangų, ieškovė su atsakovo siūlymais nesutiko ir siūlė darbo pozicijas, neatitinkančias esamos atsakovo kvalifikacijos, turimos darbo patirties ir rinkoje siūlomo darbo užmokesčio. Mano, jog 2021 metais siūlant darbo poziciją ir reikalaujant atsakovą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, negalima neatsižvelgti į iš esmės pasikeitusias aplinkybes ir siūlyti atsakovui vykdyti įsipareigojimus pagal 2014 metais buvusį šalių susitarimą. Atsakovas studijas tęsė remdamasis geresnio darbo perspektyvomis. Taigi esant pasikeitusioms aplinkybėms ir šalims aiškiai iškomunikuojant tolimesnį atsakovo studijų tęsimą aukštesnei kvalifikacijai įgyti su tikslu pasiūlyti atsakovui aukštesnes darbo pareigas, darbo pasiūlymas pabaigus magistrantūros studijas turėjo būti teikiamas atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, o ne vien tik į žodinį sutarčių tekstą. Nurodo, kad 2014 metais pasirašant sutartis atsakovui nebuvo išviešintos darbo užmokesčio sąlygos ar jų maksimalios ribos, kurias žinant, atsakovas būtų galėjęs įvertinti prisiimamus įsipareigojimus. Vis tik, ieškovė po magistrantūros studijų baigimo atsakovui nei darbo pozicijos, nei darbo užmokesčio, atitinkančio atsakovo turimą darbo patirtį bei kvalifikaciją, nepasiūlė. Atsakovo vertinimu, jo turima kvalifikacija ir įgyta darbo patirtis yra pakankamai vertinga, tuo tarpu ieškovė pasiūlė atsakovui užimti Mažeikių katilinės remonto meistro ir katilinės viršininko pavaduotojo pareigas. Nurodo, kad atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad ieškovė jam nepasiūlė darbo, kuris atitiktų jo kvalifikaciją, taip pat atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje, dirbant už ženkliai mažesnį darbo užmokestį, nei yra siūlomas darbo rinkoje atsakovo kvalifikaciją turinčiam darbuotojui; be to atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje dėl grėsmės prarasti kvalifikaciją ir įgytas žinias, neturint realių galimybių jas panaudoti ieškovės siūlomose darbo pozicijose. Ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sutartis dėl jo kaltės, nors kaltės atsakovo veiksmuose nebuvo. Ieškovės reikalavimą dėl 1769,69 Eur mokesčio už studijas, atsakovas taip pat laiko nepagrįstu, kadangi jokių sąlygų, numatančių atsakovo pareigą grąžinti ieškovei sumokėtą mokestį už studijas sutartyje nėra numatyta. Atsakovas, vadovaujantis sutarties sąlygomis, įsipareigojo atlyginti ieškovei visas turėtas išlaidas darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui (t. y. tik esant sudarytai darbo sutarčiai), ir neįvykdžius šios sutarties sąlygų – grąžinti stipendijai, o ne studijoms sumokėtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo ieškinį atmesti, o visgi nusprendus jį patenkinti, išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovė L. P. ieškinį palaikė visiškai, pakartojo ieškinyje išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad proceso šalis sieja sutartiniai santykiai ir ieškovė už atsakovo studijas bei stipendiją iš viso sumokėjo 8989,94 Eur. Už ieškovės atliktas studijų įmokas bei suteiktas stipendijas atsakovas buvo įsipareigojęs atidirbti pas ieškovę ir jam baigus studijas buvo pasiūlytos trys pareigybės pas ieškovę, tačiau atsakovas atsisakė užimti pasiūlytas pareigas, motyvuodamas, kad pareigybės neatitinka jo turimos kvalifikacijos ir tarp šalių pasirašytų susitarimų, todėl šalims nepavykus susitarti dėl atsakovo atidirbimo, ieškovė laikė, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas ir nutraukė sutartis. Sutarčių nutraukimo pagrindas – atsakovo įsipareigojimo įsidarbinti pas ieškovę per 3 mėnesius po studijų baigimo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu. Ieškovė laiko, kad šalis siejo sutartiniai santykiai ir sutartyse buvo aiškiai nurodytos šalių teisės ir pareigos, tuo tarpu atsakovas sutartis aiškina plečiančiai siekdamas išvengti susitarimų vykdymo. 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomu susitarimu tarp šalių, buvo sutrumpintas ankstesnėmis sutartimis numatytas 4 metų atidirbimo terminas, iki 3 metų. Ieškovė sudarydama sutartis su atsakovu turėjo tikslą įdarbinti atsakovą, nes tai atitiko tuo metu ieškovei trūkstamų darbuotojų poreikį. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir jam pasiūlė pareigybes, kurios buvo laisvos tuo metu ir pareigybės atitiko sutartyje nustatytus susitarimus ir siūlomas atlyginimas atitiko sutartyse numatytus dydžius, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė įsidarbinti, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad ieškovei buvo sunku bendrauti su atsakovu, kadangi ieškovei pačiai teko išsireikalauti atitinkamus dokumentus apie atsakovo studijų baigimą, nes atsakovas, nors ir žinodamas, kad turi atidirbti pas ieškovę, to vengė. Tai, jog atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškove patvirtina vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2021 m. birželio 18 d. baigė magistratūros studijas, tačiau ieškovė informaciją apie studijų baigimą iš atsakovo gavo tik 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po studijų baigimo, nors privalėjo pranešti ne vėliau nei per 3 mėnesius. Ieškovės įsitikinimu atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovas nevykdė sutartimi nustatytų susitarimų, nepranešė laiku apie studijų baigimą ir atsisakė įsidarbinti pas ieškovę, taip pat atsisakė grąžinti ieškovei jos sumokėtas sumas. Jei atsakovas būtų vykdęs sutartį, tai ieškovė būtų turėjusi darbuotoją ir nebūtų pagrindo kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė siūlė atsakovui tas pozicijas, kurios buvo laisvos pas ieškovę ir tai nėra paprastų darbuotojų pozicijos, tai beveik vadovaujančios pozicijos.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. Č. paaiškino, kad jis po mokyklos baigimo vasarai ieškojo darbo užsidirbti studijoms ir taip atsidūrė pas ieškovę. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ jo ateitis smarkiai pasikeitė, kadangi tuometinis direktorius jam pasakė, kad jeigu pas jį jis nori žolę pjauti, tai bus šilumininku ir jis, kaip jaunas žmogus, tėčio paprotintas, sutiko ir pasirašė tikslinio finansavimo sutartį, o tai padėjo pasirašyti ir studijų sutartį. Būdamas jaunas jis nelabai žiūrėjo savo interesų ir nelabai sugebėjo savarankiškai susidėlioti prioritetus bei suprasti savo veiksmų pasekmes. Įstoti į finansuojamą studijų programą savarankiškai jis nebūtų galėjęs, nes neturėjo išlaikytų atitinkamų egzaminų, tad pasirašyta sutartis jį išgelbėjo bei jis pradėjo studijuoti. Sutartis buvo sudaryta su tikslu įsidarbinti pas ieškovę baigus studijas. Po bakalauro studijų jis vasaros metu įsidarbino pas ieškovę. Ieškovės direktorius galimai matė jame potencialą, tad jį pasikvietė pasikalbėti ir jam buvo žodžiu pasakyta, kad išeis tam tikri vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai. Jis klausė ko reikia, kad užimti jų pareigas ir jam buvo atsakyta, kad jis mokytųsi toliau magistratūros studijose, gautų atitinkamus pažymėjimus. Dėl šios priežasties, abipusiu susitarimu su ieškove sutarė, kad jis tęs mokslus magistratūros studijose ir po magistratūros studijų grįš į vadovaujančias pozicijas. Jis tikrai nebūtų grįžęs mokytis dėl remontininko ar pavaduotojo pareigybių, nes jais galima tapti ir be magistro išsilavinimo. Jis sutinka, kad su ieškove raštiškai tai nebuvo įtvirtinta. Jis tuomet žodžiu kalbėjo tik su direktoriumi. Taip įvyko, kad jis grįžo tęsti mokslų į magistratūros studijas, todėl ir pertrūko jo sutarties vykdymas, ką jis buvo žadėjęs – atidirbti ieškovei po bakalauro. Rašytiniai susitarimai buvo tik dėl magistro studijų, o žodiniai dėl vadovaujančių pareigų ir jis neturėjo pagrindo abejoti tais žmonėmis. Jeigu jam nebūtų siūlę vadovaujančių pozicijų, jis būtų toliau dirbęs ieškovės įmonėje po bakalauro studijų. Grįžęs mokytis magistratūros studijose, jis lygiagrečiai įsidarbino į kitą įmonę, kad užsidirbti pinigų. Šiuo metu jis dirba vienos įmonės vadovu, todėl grįžti, turint kvalifikaciją ir kompetencijas, dirbti remonto meistro ar pavaduotojo pareigose pozicijose jis nematė prasmės. Baigęs magistro studijas jis iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio vidurio buvo nedarbingume, tad šį terminą jis išskaičiuoja iš to termino, nes turėjo nedarbingumą. Po nedarbingumo ieškovė kreipėsi į jį raštu, bet tuo metu jis buvo Serbijoje. Jis nenorėjo neišsiaiškinęs kur jis dirbs ir visas kitas sąlygas imtis darbo pas ieškovę. Jam aiškinantis sąlygas su ieškove, jį pastebėjo kita įmonė ir pakvietė jį į vadovaujančias pozicijas, kuriose jis sutiko dirbti. Pamatęs kaip jį vertina rinka ir gavęs iš ieškovės darbo pasiūlymus, matydamas, kad ieškovės siūlomas darbo užmokestis beveik dvigubai mažesnis nei jis gauna, o darbo pareigybės ir atsakomybės taip pat mažesnės, jis elgėsi kaip protingas žmogus ir nenorėjo žengti žingsnio atgal. Mano, kad ieškovė nebuvo suinteresuota ugdytis jo kaip specialisto. Jis bandė susitarti su ieškove, bet ieškovė ignoravo jo siūlymus ir nutraukė su juo sutartį. Mano, kad sudarytos sutartys turi būti aiškinamos jo naudai. Ieškovės siūlomos pareigybės jam netiko, nes buvo siūlomos per žemos jo įgytai kvalifikacijai ir buvo ne vadovaujamos pozicijos. Jis laiko, kad buvo neįvertintas su siūlomomis pareigybėmis. Po studijų baigimo jis gali dirbti vadovu, nes yra išsilaikęs papildomus pažymėjimus. Be pažymėjimų jis galimai negalėtų būti vadovu. Kvalifikacinius pažymėjimus jis įgijo paskatintos dabartinio darbdavio, kad galėtų būti vadovu. Po bakalauro studijų jis dirbo pas ieškovę porą mėnesių vasaros laikotarpiu operatoriumi-mokiniu. Magistro diplomą jis traktuoja, kad tai yra nenumatyta aplinkybė pasirašant studijų finansavimo sutartį. Jo nuomone ieškovė jo nevertino ir tai jis suprato iš pačio pirmojo rašto, kurį gavo iš įmonės. Jis dar prieš įsidarbinus pas dabartinį darbdavį, žinojo, kad ieškovės siūlomos pozicijos jau yra užimtos, todėl jis priėmė sprendimą dirbti kitoje darbovietėje. Ieškovei magistratūros diplomą jis pateikė tik po to, kai pati ieškovė kreipėsi į jį. Jis yra dėkingas ieškovei už studijų metus ir jaučiasi skolingas, tačiau finansiškai ne su viskuo sutinka. Apie tai, jog darbo pozicijos yra užimtos jis sužinojo iš įmonėje dirbančių žmonių. Paaiškino, kad jis turi paskolą, kurios įsipareigojimas virš 5000 Eur, moka nuoma už būstą, taip pat patyrė nemažas finansines išlaidas dėl automobilio remonto. Gyvena iš darbo užmokesčio, kuris siekia apie 2000 Eur į rankas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės, atsakovo ir Universiteto 2014 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Studijų tikslinio finansavimo sutartis Nr. STFT-2014/5836, kuria Universitetas įsipareigojo sudaryti studentui – atsakovui, studijuoti jo su Universitetu sudarytoje studijų sutartyje VFB-2014/4193 nustatytomis sąlygomis, taip pat informuoti ieškovę apie studento studijų sutarties įsipareigojimų nevykdymą (Studijų tikslinio finansavimo sutarties 1.1., 1.2. punktai). Ieškovė įsipareigojo finansuoti 20 procentų visos mokėtinos studento – atsakovo studijų kainos, įdarbinti atsakovą ne trumpiau kaip 4 metams pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir trejus metus iš eilės informuoti Universitetą apie šio įsipareigojimo vykdymą, taip pat užtikrinti atlyginimą ne mažesnį nei tas, kuris <...> įtvirtintas darbo įstatymuose (Studijų tikslinio finansavimo sutarties 2.1., 2.2., 2.3. punktai). Atsakovas įsipareigojo studijuoti jo su Universitetu sudarytos studijų sutarties sąlygomis ir nenutraukti sutarties be svarbių priežasčių, o neįvykdęs sutartyje nustatytų įsipareigojimų, grąžinti į valstybės biudžetą jo studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taip pat, baigęs studijų programą, įsidarbinti šios sutarties 2.3 punkte nustatytomis sąlygomis bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus, o jei bus atleidžiamas iš darbo dėl drausmės pažeidimų praėjus trumpiau kaip 4 metams po studijų baigimo, laikoma, kad asmuo neįvykdė šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų bei turi grąžinti į valstybės biudžetą jo studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas, išskyrus atvejį, kai pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją įsidarbina per 2 mėnesius po atleidimo (Studijų tikslinio finansavimo sutarties 3.1., 3.2., 3.4., 3.5. punktai).

Ieškovė su atsakovu 2014 m. rugsėjo 1 d. taip pat sudarė Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131, kuria šalys susitarė, jog ieškovė mokės atsakovui 500 Lt (144,81 Eur) dydžio mėnesinę stipendiją, o atsakovui baigus universitetą, įdarbinti atsakovą ne trumpiau kaip 4 metams pagal Universiteto studijų programos „šilumos energetika ir technologijos“ įgytą bakalauro aukšto mokslo kvalifikaciją bei užtikrinti atlyginimą, ne mažesnį nei tas, kuris nustatytas darbo santykių atsiradimo tarp ieškovės ir studijas baigusio darbuotojo metu, ir įtvirtintą darbo įstatymuose bei ieškovės patvirtintuose etatų sąrašuose, suteikti socialines ir kitas garantijas, nustatytas ieškovės kolektyvinėje sutartyje, užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas Darbo kodekso ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 1.1., 1.5., 1.6.). Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo studijuoti su Universitetu sudarytos studijų sutarties sąlygomis ir pagal studijų programos „šilumos energetika ir technologijos“ įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją atidirbti ieškovei ne mažiau kaip 4 metus. Atsakovas įsipareigojo pradėti dirbti bendrovėje ne vėliau kaip per 3 mėnesius po studijų baigimo. Priešingu atveju šalys sutarė, kad bus laikoma, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Nutraukus darbo sutartį atsakovo iniciatyva (darbuotojo pareiškimu) ar dėl darbuotojo kaltės, anksčiau 2.2. punkte nustatyto termino, atlyginti ieškovei visas turėtas išlaidas atsakovo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Nevykdžius šios sutarties numatytų įsipareigojimų, nedelsiant grąžinti ieškovei visas stipendijai sumokėtas lėšas (Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 2.1., 2.2., 2.3, 2.4.).

Universiteto atsakovui 2018 m. birželio 22 d. išduotas bakalauro diplomas patvirtina, kad atsakovas 2018 metais baigė energetikos inžinerijos studijų krypties studijų programą „Šilumos energetika ir technologijos“ ir jam suteiktas energijos inžinerijos bakalauro laipsnis.

Kaip matyti iš šalių 2018 m. birželio 26 d. darbo sutarties Nr. DS/2018/7 atsakovas įsidarbino ieškovės darbovietėje operatoriaus-mokinio pareigybėje ir joje dirbo terminuota darbo sutartimi nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. imtinai.

Iš atsakovo M. Č. 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštiško prašymo valdybai dėl finansinės paramos studijų metu matyti, kad atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę informuodamas, jog baigęs bakalauro studijas gavo iš universiteto pasiūlymą tęsti studijas bei pagilinti ir praplėsti savo specialybės žinias magistratūros studijose „Termoinžinerija“, todėl įstojo į valstybės finansuojamą vietą. Nurodė, kad studijos truks nuo 2018 iki 2020 metų, todėl prašė ieškovės šių studijų laikotarpiu paremti jį finansiškai, skiriant kiekvieną mėnesį stipendiją, kadangi baigęs aukštesnės kvalifikacijos mokslus savo ateitį sieja su ieškovės įmone.

Byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 29 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 10 patvirtina, kad ieškovės valdyba svarstė atsakovo prašymą ir nutarė mokėti atsakovui 200 Eur dydžio mėnesinę stipendiją, pasirašant papildomą susitarimą prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131.

Šalys 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė Papildomą susitarimą prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, kurioje susitarė Universiteto magistro studijų programą „Termoinžinerija“ pažangiai studijuojančiam ir neturinčiam akademinių skolų studentui – atsakovui, mokėti 200 Eur dydžio mėnesinę stipendiją, kurios dydis gali būti indeksuojamas, o atsakovas įsipareigojo baigęs magistro studijas atidirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 3 metus. Likusioje dalyje Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131 paliko nepakeistą (Papildomo susitarimo prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, 2.1.1., 2.1.2 punktai).

Pagal pateiktus mokėjimų duomenis matyti, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. už atsakovo bakalauro studijas sumokėjo 1769,69 Eur, per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė atsakovui išmokėjo iš viso 7191,95 Eur stipendijos.

Kaip matyti iš pateiktų šalių susirašinėjimų 2020 metais ieškovė telefoninio pokalbio metu sužinojusi iš atsakovo apie tai, jog šis neketina įsidarbinti pas ieškovę po magistro studijų, raštu kvietė atsakovą atvykti išspręsti klausimą dėl sutartinių santykių nutraukimo ir sumokėtų lėšų gražinimo. Taip pat Universitetui buvo pateiktas užklausimas dėl atsakovo studijų baigimo, tačiau ši informacija iš Universiteto nebuvo gauta.

Ieškovė 2021 m. spalio 11 d. reikalavimu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pareikalavo iš atsakovo pateikti ieškovei magistratūros studijų baigimą patvirtinančio dokumento kopiją ir prašymą įdarbinti bendrovėje, nurodant pageidaujamą įdarbinimo datą ir pareigas, arba atsisakymą dirbti bendrovėje pagal tarp šalių pasirašytų sutarčių nuostatas.

Po minėto reikalavimo gavimo tarp ieškovės ir atsakovo vyko susirašinėjimai, kuriais buvo prašoma pateikti papildomą informaciją, kol galiausiai po įvykusių susirašinėjimų, ieškovė 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SD-410 pasiūlė atsakovui užimti vieną iš trijų siūlomų pareigybių – Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojo, Mažeikių katilinės remonto meistro ir Šilumos tinklų tarnybos vadovo pavaduotojo, tačiau atsakovas dirbti minėtose pareigybėse pas ieškovę atsisakė ir pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuria sutiko atlyginti ieškovei pusę finansinių išlaidų, ieškovės patirtų mokant stipendijas atsakovui. Ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį ir 2022 m. birželio 16 d. pranešimais dėl esminių atsakovo sudarytų sutarčių pažeidimų nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenims savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Ieškovės, atsakovo ir Universiteto sudarytos Studijų tikslinio finansavimo sutarties esmę apibūdina šios sutarties dalykas, kurį apibrėžia minėtos sutarties pagrindas – ieškovės siekis išsiugdyti trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją, kuris už studijoms skirtą finansavimą atidirbs atitinkamą laikotarpį ieškovės įmonėje ir atsakovo siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą atitinkamoje specialybėje bei baigus studijas įsidarbinti ieškovės įmonėje. Taigi minėtos sutarties esmė ir tikslas – dalinai finansuoti atsakovo studijas, atsakovui įsipareigojant keturis metus pagal įgytą specialybę dirbti ieškovės įmonėje. Sutartyje numatytos ieškovės prievolės yra skirtos sudaryti sąlygas šio tikslo įgyvendinimui. Minėti tikslai iš esmės atkartojami ir šalių sudarytoje Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartyje bei papildomame susitarime prie minėtos sutarties, t. y. ieškovė sutiko finansiškai remti atsakovą studijų laikotarpiu mokėdama jam kas mėnesį stipendiją, siekiant išsiugdyti trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją, o atsakovas sutiko pabaigęs studijas įsidarbinti pas ieškovę atidirbant bent minimalų sutartyse nurodytą laikotarpį.

Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju teismui išanalizavus byloje pateiktus duomenis, susipažinus su pateiktų sutarčių turiniu nekyla abejonių, kad sutartys tarp šalių sudarytos su tikslu išsiugdyti ieškovei trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją ir šiam pabaigus studijas įdarbinti jį ieškovės įmonėje bent trijų metų laikotarpiui. Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, atsakovui pabaigus magistratūros studijas ir įgijus atitinkamą kvalifikaciją bei ieškovei pasiūlius net tris pareigybes, kuriose gali dirbti atsakovas ir kurios visos turi joms pavaldų personalą, atsakovas atsisakė ieškovės darbo pasiūlymo ir dirbti ieškovės įmonėje nepradėjo.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškia atsisakymu, be pagrįstos priežasties, įsidarbinti ieškovės įmonėje, kadangi pasiūlytos pareigybės, jų aprašymai neabejotinai atitinka ką tik magistratūros studijas pabaigusio studento įgautą kvalifikaciją. Pažymėtina, jog atsakovas argumentuodamas pareigybių neatitikimą jo kvalifikacijai remiasi kitos įmonės jam pasiūlyta aukštesnės kategorijos darbo vieta, tačiau minėta priežastis niekaip negali būti vertintina, kaip pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės pasiūlytos pozicijos neatitiko atsakovo įgytos kvalifikacijos. Minėtu atžvilgiu pastebėtina ir tai, jog atsakovas į bylą pateikė įvairius kvalifikacijos kėlimo metu 2022 metais įgytus pažymėjimus, tačiau visi minėti pažymėjimai yra įgyti jau po magistratūros studijų baigimo atliekant darbines funkcijas kitoje darbovietėje. Tuo tarpu, pagal Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, 2.2. punktą atsakovas įsipareigojo pradėti dirbti ieškovės darbovietėje ne vėliau kaip per 3 mėnesius po studijų baigimo, t. y. konkrečiu atveju ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 18 d., todėl konstatuotina, kad atsakovui neinformavus ieškovės apie studijų baigimą ir nepradėjus dirbti pas ieškovę buvo pagrindas ieškovei nutraukti sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, atsakovas be pagrindo atsisakė vykdyti sutartis ir sąmoningai siekė išvengti jo studijoms sumokėtų lėšų grąžinimo. Šiuo atveju abejoti dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo sąmoningo neveikimo nėra jokio pagrindo (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės dalinis atsakovo studijų apmokėjimas ir jam išmokėta stipendija nustatytomis aplinkybėmis sudaro ieškovės patirtą žalą. Minėta, kad tiek dalinis studijų kainos apmokėjimas, tiek stipendija atsakovui buvo skirta tikslu, kad atsakovas pabaigęs studijas įsidarbins ieškovės darbovietėje ir atidirbs bent trejus metus, o atsakovas, net ir būdamas jaunas, turėjo ir galėjo suprasti sutartyse pakankamai aiškiai išdėstytas sąlygas apie prievolę įsidarbinti ieškovės darbovietėje, o to nesilaikant, prievolę grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas. Akivaizdu, kad atsakovas pilnai suvokė, jog jam dar prieš sutarties pasirašymą nesutikus po studijų baigimo įsipareigoti atidirbti sutartyse nurodytą laikotarpį ieškovės darbovietėje, nei studijų kainos dalinis finansavimas nei stipendija iš ieškovės nebus skirta, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovės žalą sudaro tiek už ieškovo studijas sumokėtos, tiek stipendijos pagrindu atsakovui sumokėtos lėšos, kurios sudaro bendrą 8989,94 Eur sumą (CK 6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Minėti ieškovės nuostoliai taip pat neabejotinai patirti dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo, atsisakant įsidarbinti ieškovės darbovietėje, todėl dėl egzistuojančio priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nekyla abejonių (CK 6.247 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas, baigęs studijas neatvyko įsidarbinti pas ieškovę ir nepriėmė ieškovės siūlomų darbo pozicijų, t. y. nepradėjo, kaip numatyta sutartyse, dirbti ir atidirbti atitinkamą laiką ieškovės darbovietėje, todėl įvertinus ištirtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovui kyla prievolė atlyginti visas ieškovės patirtas studijų rėmimo išlaidas.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 203 Eur žyminis mokestis, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Patenkinus ieškinį atsakovas šioje byloje prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, prašymą motyvuodamas tuo, jog turi apie 5000 Eur paskolą, moka nuomą už būstą, taip pat patyrė nemažas finansines išlaidas dėl automobilio remonto. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena iš darbo užmokesčio, kuris siekia apie 2000 Eur į rankas (neto). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovo prašymu sutinka iš dalies, t. y. ieškovė sutinka, jog atsakovui būtų išdėstytas skolos mokėjimas dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Pastebėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas M. Č. į bylą iš esmės pateikia tik du dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, kodėl jis negalėtų iškart sumokėti nurodytos priteistos skolos – UAB „IPF Digital Lietuva“ raštą, patvirtinantį, kad atsakovas yra sudaręs neterminuotą kredito linijos sutartį ir 2023 m. balandžio 17 d. buvo skolingas minėtai įmonei 4696,42 Eur, ir Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas nuomojasi gyvenamąjį būstą už 350 Eur per mėnesį. Tuo tarpu daugiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, santaupas, kitus turimus įsipareigojimus, atsakovas nepateikia, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena iš darbo užmokesčio, kuris siekia apie 2000 Eur į rankas (neto), t. y. darbuotojui liekantis atlyginimas pinigais, atskaičius visus mokesčius.

Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą darbo rinkoje paklausioje profesijoje, dirba vadovaujančioje pozicijoje ir uždirba ženkliai didesnį darbo užmokestį nei darbo rinkoje vyraujantis vidutinis darbo užmokestis, o jo įsipareigojimų suma, palyginus su gaunamomis pajamomis nėra tokia, kad atsakovas negalėtų grąžinti skolos anksčiau nei per 36 mėnesių laikotarpį. Pastebėtina, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo prašomam laikotarpiui (taip, kad per mėnesį jis mokėtų ne daugiau nei po 249,72 Eur), visą priklausančią sumą ieškovė atgautų tik beveik po penkerių metų, skaičiuojant nuo atsakovo sutartinių sąlygų pažeidimo ir pagrindo atlyginti atsiradusius nuostolius atsiradimo dienos, todėl konstatuotina, kad toks ilgas teismo sprendimo vykdymas iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą ir pažeistų ieškovės interesus bei teisėtus lūkesčius. Teismas vertina, jog 8989,94 Eur įsiskolinimo už atsakovo studijas mokėjimo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, darbo užmokestį, galimybę uždirbti lėšas, manytina, jog teismo sprendimas galės būti realiai vykdomas ir atsakovui liks pakankamai lėšų pragyvenimui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais teismo sprendimo vykdymas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui, mokant po 766,08 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 766,06 Eur ir priteistas 5 procentų palūkanas. Atsakovas, nepaisydamas šios nustatytos skolos sumokėjimo tvarkos, turi teisę padengti visą įsiskolinimą nesuėjus nustatytam terminui. Taip pat, pastebėtina, jog šalys net ir po sprendimo priėmimo dienos ar vykdymo proceso metu gali tarpusavyje susitarti dėl ilgesnių nuostolių grąžinimo terminų bei sudaryti taikos sutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166901968, naudai:

– 8989,94 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 98 ct) skolą;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą, t. y. 8989,94 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 203 Eur (dviejų šimtų trijų eurų) žyminį mokestį.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą M. Č., ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai nuo sprendimo įsiteisėjimo mokėti po 766,08 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 8 ct) kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskutinį mėnesį sumokant 766,06 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 6 ct) ir priteistas 5 (penkių) procentų palūkanas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.