Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2228-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
2S-2228-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07951-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
V. G., S. G.
Civilinė byla Nr. 2S-2228-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07951-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10.1; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12929-52/2010 pagal pareiškėjų S. G. ir V. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą 1999 m. gruodžio 31 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjams paliko santuokines pavardes, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2015 m. liepos 23 d. pareiškėjas V. G. pateikė prašymus išaiškinti sprendimą arba ištaisyti akivaizdų rašymo apsirikimą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti 700 Lt dydžio išmokas per mėnesį (kiekvienam vaikui po 350 Lt/ mėn.) iki jų pilnametystės. Teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendime klaidingai įrašė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punktą, patvirtinęs nepilnamečių vaikų išlaikymui 800 Lt dydžio išmokas per mėnesį (kiekvienam vaikui po 400 Lt/ mėn.) iki jų pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymus atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjo prašymas peržengia sprendimo išaiškinimo, kurio paskirtis yra pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, ribas. Sprendime nėra aplinkybių (neaiškumų), dėl kurių jis gali būti netinkamai vykdomas. Sprendime teismo motyvai nenurodyti, nes byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CK 3.53 straipsniu, CPK 541 straipsniu. Sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimas nepadarytas, priteisto išlaikymo dydis nurodytas skaitmenimis ir pažodžiui. Įstatymas neriboja laiku teismo sprendime padaryto rašymo apsirikimo ar aritmetinės klaidos ištaisymo, tačiau tai darydamas teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į būtinumą siekti civilinių santykių stabilumo. Tuo vadovaudamasis teismas pažymėjo, kad sprendimo trūkumai turi būti taisomi iš karto. Pareiškėjas ilgą laiką (penkis metus) nesirūpino savo teisių įgyvendinimu, o teismo sprendimo ištaisymas lemtų nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 276 straipsnis, 265 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to sprendė, kad rašymo apsirikimo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra. Nurodė, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. CPK 276 straipsnis įtvirtina specifinį teismo sprendimo, jeigu tai nesusiję su įstatymo normų taikymu ar aiškinimu, trūkumų šalinimo būdą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos yra taisomos net ir tais atvejais, jeigu yra keičiamas priteistos sumos dydis ir jeigu tai susiję su spausdinimo klaida, o ne su teisės aktų taikymu. Teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu tenkindamas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vietoje proceso metu pateiktos 2010 m. birželio 10 d. sutarties įrašė duomenis iš sutarties, pateiktos kartu su pareiškimu. Apeliantas tai pastebėjo tik gavęs antstolės raginimą dėl išlaikymo išieškojimo pagal 2015 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą. 2010 m. birželio 10 d. sutartis pasirašyta abiejų šalių ir atspindi tikrąją jų valią ir susitarimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atmestas prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, yra aiškiai nepagrįsti. Įstatymas neriboja sprendimo taisymo laiko atžvilgiu, tad rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos sprendime, kuris nėra priverstinai vykdytinas, gali būti taisomos bet kada.

Atsisakydamas ištaisyti apsirikimą, teismas paneigė sprendimo esmę. Jeigu teismas laikėsi pozicijos, kad turi būti priteistas 800 Lt dydžio išlaikymas (kiekvienam vaikui po 400 Lt), sprendime turėtų būti nurodyta, jog pareiškimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, išdėstyti motyvai, kodėl turi būti nustatytas didesnis išlaikymo dydis nei susitarė pareiškėjai 2010 m. birželio 10 d. sutartimi.

Prašo nutartį panaikinti iš dalies ir patenkinti prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – atsisakymo ištaisyti rašymo apsirikimą teismo sprendime teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą, tokios kaip dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. M. dėl techninių klaidų teismo sprendime ištaisymo, bylos Nr. 3K-3-507/2004).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad teismo sprendime nurodytas vaikų išlaikymo dydį apibrėžiantis skaičius, pareiškėjo prašyme įvardintas rašymo apsirikimu, negali būti ištaisytas.

Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei ši sutarties atitinka įstatymų reikalavimus. Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Tuo vadovaujantis atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti motyvus, kodėl sprendimu nustatė konkretų išlaikymo dydį. Įstatymai nenumato tokio reikalavimo, nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu.

Iš bylos dokumentų matyti, kad joje yra dvi – 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. birželio 10 d. – sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimų pasekmių, tačiau sprendime nėra nurodyta, kurią iš šių sutarčių pirmosios instancijos teismas nusprendė patvirtinti. Iš sprendimo turinio matyti, kad 2010 m. birželio 15 d. sprendimu patvirtinta dalis santuokos nutraukimo pasekmių yra iš 2010 m. balandžio 23 d. sutarties, dalis – iš 2010 m. birželio 10 d. sutarties. Pareiškėjai 2010 m. birželio 15 d. teismo posėdyje dalyvavo, tą pačią dieną priimto sprendimo turinį žinojo, jo apeliacine tvarka neapskundė. Sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 16 d.

Nustačius, jog šalys buvo susitarę dėl dviejų išlaikymo dydžių, sprendime nesant nuorodos apie tai, kada buvo sudaryta teismo tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto prašymas ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą 800 Lt išlaikymo dydį į 700 Lt išlaikymo dydį negali būti patenkintas, nes tai reikštų Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo esmės pakeitimą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė